„Nei mus domina kažkokios galimos konfigūracijos, nei ką. Jei kas nors ir įvyks, tai neįsivaizduoju, kokia ta koalicija galėtų būti. Na, buvom susitikę kažkada su S. Skverneliu, „pasrėbėm barščių“ ir jokių kalbų nebuvo. Kai būsiu pakviestas rimtam pokalbiui –, tada ir matysim“, – apie galimybes sudaryti koaliciją su premjerą S. Skvernelį remiančiais „valstiečiais“, konservatoriais ir kitomis opozicijoje esančiomis partijomis kalbėjo E. Gentvilas.
Susitikimai su G. Landsbergiu – įrankis prieš R. Karbauskį?
„Mes dabar nesvarstome jokių naujos koalicijos variantų ir, kaip sakė vienas Amerikos veikėjas, nekonstruojame alternatyvios tikrovės. O jokios netikros naujienos mums neįdomios“, – šyptelėjo E. Gentvilas.
Padažnėjusius premjero S. Skvernelio ir konservatorių lyderio Gabrieliaus Landsbergio susitikimus E. Gentvilas laiko viešųjų ryšių dalimi.
„Man kur kas įdomesni vieši apsižodžiavimai tarp S. Skvernelio ir R. Karbauskio, o Gabrielius gali būti naudojamas tik kaip instrumentas: „ateik, Gabrieliau, atsigerti kavos“. Tas ateina pas S. Skvernelį, pasikalba apie bet ką, po to tie susitikimai naudojami, aiškinantis santykius su R. Karbauskiu. Kita vertus, jei būsiu pakviestas, nueisiu ir, jei jau bus gegužės vidurys, tai kalbėsimės apie „Euroviziją“, – šmaikštavo E. Gentvilas.
Surimtėjęs jis teigė, kad jokių pokalbių dėl galimos naujos koalicijos su niekuo nevedė ir taip pat patikino, kad liberalai niekam nėra suteikę teisės kalbėtis arba derėtis už juos.
„Tikiuosi, nebus kaip praėjusių metų lapkritį: „mes eisime į valdžią tik su liberalais“. Ačiū. Mums tokios paramos nereikėjo tada, nereikia ir dabar“, – tvirtino E. Gentvilas.
A. Sysas: „valstiečių“ frakcija dar išgyvena paauglystę
Seimo Socialinių reikalų ir darbo komiteto vadovas, valdančiųjų socialdemokratų atstovas A. Sysas LRT.lt sakė, kad Valstiečių ir žaliųjų sąjungos dar negalima vertinti kaip susiformavusios partijos.
„Matyt, dar paauglystės stadijoje. Juk dabartiniai „valstiečiai“ – ne partija. Partijos – tik lašas. Visi kiti prisijungę prašalaičiai šiuo metu bando save indentifikuoti. Vieniems patinka tas, kitiems – kitas. Normalu. Reikėtų dar palūkėti, kol susikurs partija arba rimtesnis judėjimas“, – svarstė A. Sysas apie situaciją „valstiečių“ gretose ir galimas grėsmes dabartinei valdančiajai daugumai.
Jis taip pat pastebėjo, kad šiuo metu neramumus Seimo „valstiečių“ frakcijoje lemia ir dviejų lyderių – R. Karbauskio ir S. Skvernelio nesusikalbėjimas bei konkuravimas.
„Juk apie S. Skvernelio ir G. Landsbergio susitikimą žurnalistai galėjo nesužinoti, bet informacija apie tai buvo paskelbta paerzinimui – štai žinokit. Pasikalbėjom apie „Euroviziją“, apie emigraciją. O į savo buvimą koalicijoje su „valstiečiais“ socialdemokratai žiūri labai rimtai. Ir ten (tarp „valstiečių“ – LRT.lt) yra blaivių, rimtų galvų. Bet, matyt, dabar reikia dar pasistumdyti jiems alkūnėmis“, – teigė A. Sysas.
Paklaustas, ar tikėtina, kad premjeras S. Skvernelis galėtų suskaldyti dabartinę „valstiečių“ frakciją ir paskui save išsivesti bent dvidešimt jos narių bei sudaryti naują Seimo frakciją, socialdemokratas sakė, kad tokie planai kol kas grįsti tik kalbomis: „Ir kur jis nueis su ta savo frakcija? Kol kas jokių realių alternatyvių dėlionių dabartinei koalicijai nėra. Nebent S. Skvernelis perimtų visos „valstiečių“ frakcijos vadovavimą.“
R. Karbauskis konservatorius kaltina skaldytojiška veikla
R. Karbauskis sako, kad frakcija yra vieninga ir kuo labiau mėginama ją skaldyti, tuo vieningesne ji tampa.
„Kuo G. Landsbergis labiau stengiasi mus suskaldyti, tuo labiau mūsų frakcija susitelkia bendram darbui“, – piktinosi konservatorių lyderio veikla R. Karbauskis.
Pasak R. Karbauskio, tai, kad dabartinė valdančioji dauguma – vieninga, įrodė balsavimas, skiriant Seimo vicepirmininkę socialdemokratę Ireną Šiaulienę. Už ją ketvirtadienį balsavo 73 parlamentarai.
„Nepaisant to, kad vienuolika mūsų frakcijos narių negalėjo dalyvauti balsavime, šis balsavimas įrodė, kad esame vieningi ir nusiteikę ateityje dirbti kartu“, –– tvirtino R. Karbauskis.
Paklaustas, ar galima alternatyvi valdančioji dauguma „valstiečių“ ir socialdemokratų koalicijai, jis atkirto: „O kam to reikia?“
Ž. Pavilionis: keistos „valstiečių“ iniciatyvos kelia chaosą
Ar galima konservatorių koalicija su „valstiečiais“, Seimo ir konservatorių partijos prezidiumo narys Žygimantas Pavilionis prisipažino šiuo metu aiškaus atsakymo neturįs dėl prieštaringos informacijos, kuri girdima pastarosiomis dienomis. Tačiau jis pastebėjo, kad keli svarbūs balsavimai Seime esą parodė, kad „valstiečiai“ remiasi konservatorių balsais.
„Jei „valstiečiai“ siekia esminių reformų, tai liūdna, nes jie negali pasikliauti nei savais, nei socialdemokratais. Dėl to valdančiosios koalicijos vadams turėtų būti neramu. Mums, konservatoriams, belieka kartoti, kad remsime rimtus vyriausybės darbus. Tik kad tų rimtų darbų nėra. Yra tik kažkokia savireklama ir kažkokios kalbos, todėl ir paremti nėra ko. O tos keistos iniciatyvos valstybėje sukuria chaosą“, – neslėpė apmaudo Ž. Pavilionis.
Jis itin pasigedo ir kokių nors konkrečių žingsnių, sprendimų dėl emigracijos mažinimo, apie ką valdantieji „valstiečiai“ kol kas tik labai daug kalba.
Pasak Ž. Pavilionio, diskusija Seime apie emigraciją tik dar kartą „įrodė vyriausybės impotenciją“ šioje srityje.
„Iš vyriausybės nėra jokių iniciatyvų. Todėl gal vaikinai ir merginos galėtų susitvarkyti pagaliau savo darže, nes šiuo metu emigracijos reikalus tvarko net keturiolika institucijų. Ar nereikėtų jų sujungti į vieną instituciją ir sukurti realų jos veiklos planą, sutaupant nemažai lėšų?“ – klausė Ž. Pavilionis.
E. Gentvilas: jei ne M. Bastys ir K. Pūkas, Seimas neturėtų ką veikti
Liberalų lyderis Seime teigė irgi labai pasigendąs esminių vyriausybės darbų. Pasak E. Gentvilo, iki šiol parlamentarai nesulaukė rimtų įstatymų projektų, apie kuriuos dažnai buvo kalbama per rinkimus.
„Prašysime, kad būtų pateikta suvestinė tų įstatymų, kuriuos Seimui yra pateikusi vyriausybė. Kol kas – labai blogai. Šiuo metu iš inercijos svarstome praėjusios kadencijos Seimo ar parlamentarų teikiamus teisės aktų projektus. Jeigu ne kokie penki prokurorų teikimai dėl Mindaugo Basčio ir Kęstučio Pūko teisinės neliečiamybės, tai neturėtumėm ką veikti. Kadangi Seimas turėjo labai daug laiko, tai antradienį pustrečios valandos diskutavome apie emigraciją. Iš pradžių buvo norėta diskutuoti net keturias valandas“, – kalbėjo E. Gentvilas.
Jam antrino A. Sysas. Jis teigė iš vyriausybės pasigendąs rimtų įstatymų projektų, kurie susiję su seniai planuotomis šalies reformomis.
„Juk kai kuriuos įstatymus reikia priimti iki liepos mėnesio. Jeigu jų patekimas bus tempiamas iki gegužės ar birželio, tai mes tiesiog nespėsime priimti. Vienas dalykas – pakalbėti, kad Trišalė taryba jau susitarė dėl naujojo Darbo kodekso, bet kitas dalykas – parodyti realiai pataisytą Darbo kodeksą. Kol kas jo parodyti niekas negali. Kai vyriausybės kanceliarijoje prasideda restruktūrizacija, tai dauguma žmonių galvoja ne apie darbą, o apie tai, kad jų „nesurestruktūrizuotų“. Gal todėl ir nėra apčiuopiamų darbų“, – tvirtino A. Sysas.
R. Baškienė: kol kas Seimo darbotvarkę užpildome
Seimo pirmoji vicepirmininkė, „valstiečių“ senbuvė Rima Baškienė taip pat teigė iš vyriausybės pasigendanti svarbių šaliai įstatymų: „Kol kas Seimo darbotvarkę užpildome, tačiau labai lauktumėm, kad po Šv. Velykų sulauktumėm pataisyto Darbo kodekso ir su švietimo reforma susijusių įstatymų.“
Ji kaip ir opozicinių partijų atstovai pastebėjo, kad pastaruoju metu Seimą pasiekia tik antraeiliai vyriausybės ir ministerijų teikiami įstatymų projektai.
Po Velykų vyriausybė Seimui turės pateikti savo darbų ataskaitą, kurioje bus apžvelgti bei įvertinti ir dalis buvusio ministrų kabineto darbų. Nepaisant to, R. Baškienė teigė tikinti, kad tai bus gera proga vyriausybei parodyti, kokie jos planai ateičiai, sprendžiant pačias opiausias šalies problemas.
LRT.lt žiniomis, šiuo metu Seimo sekretoriate yra užregistruota daugiau nei 500 naujų teisės aktų projektų. Iš jų 102 įstatymų projektus yra pateikusi vyriausybė.