„Šnekant apie premjero pareiškimus viešoje erdvėje, apie neva esantį skilimą, apie dešimtis Seimo narių, kurie prašo kurti frakciją, išaiškėjo kad visa tai neturi jokio pagrindo", - DELFI sakė R. Karbauskis.
Politikas teigia, kad pirmadienį susirinkę valstiečiai sutarė, jog kol kas kalbėti apie skilimą nėra net prasmės, nes Seime dar nebuvo tokio atvejo, kad frakcija nepritartų kokiam nors Vyriausybės siūlymui.
„Mano mažytė pretenzija buvo, kad darydami viešus pareiškimus, pagalvotume. Aš irgi padarau kartais pareiškimą, kurį galima interpretuoti, ir sukuriu kalbų bangą. Prisiimu atsakomybę, kartais būna, negali visai nieko nešnekėti, o kartais būna, kad tiesiog suinterpretuoja", - teigia politikas.
Pasak R. Karbauskio, nuomonių skirtumų yra tik atskirais klausimais: pavyzdžiui, dėl Vardų ir pavardžių įstatymo projekto, kuris sudarytų sąlygas asmenvardžius asmens dokumentuose rašyti su raidėmis „w“, „q“ ir „x“.
Kodėl tuomet premjeras S. Skvernelis prabilo apie ryžto stoką reformoms frakcijoje? R. Karbauskis į tai atsakyti negali, bet teigia, kad žiežirbų frakcijoje nėra.
- Seimo narys P. Urbšys trečiadienį išdėstė nuomonę apie procesus Valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcijoje. Seimo nario teigimu, įtampų frakcijoje tarp jos narių ir premjero yra ir to slėpti neverta. Jo tvirtinimu, premjeras su komanda yra liberalesnių nuostatų nei likusi frakcijos dalis, be to, pripažįsta, kad Vyriausybės programa skiriasi nuo Valstiečių ir žaliųjų sąjungos rinkimų programos.
- Aš paaiškinsiu. Jūs keistokai interpretavote arba jis keistokai pasakė. Pirmiausia, jei šnekėsime apie tas tris raides ir pavardžių rašybą, tai šituo klausimu frakcija yra priėmusi sprendimą balsuoti laisvai. Tai reiškia, kad frakcija nebus vieninga šituo klausimu, mes tą seniai esame pasakę. Parašų rinkimas šituo klausimu išvis nieko nereiškia šnekant apie frakcijos vienybę.
Jeigu mes būtume sutarę, kad balsuosime vienodai, bet būtų renkami parašai, pasirašytų vieni, nepasirašytų – kiti, tada taip, tai reikštų partijos skilimą tuo klausimu.
Šnekant apie frakcijos vienybę, aš nežinau nė vieno frakcijos nario, kuris ketintų išeiti arba šnekėtų, kad nori išeiti. Paprasčiausiai mes suprantame taip: šitai yra eskaluojama tik vienos politinės jėgos, kuri yra opozicijoje, ji suinteresuota šnekėti apie tai. Jų manymu, nauda yra ta, kad tai galbūt sukels kažkokias žiežirbas tarp S. Skvernelio ir manęs, kaip frakcijos vadovo.
Nėra tų žiežirbų, mes dirbame savo darbą, turime labai daug darbų padaryti pavasario sesijoje – tiek Vyriausybė, tiek Seimas. Ir mes tą padarysime. O gyvenimas parodys, ar aš esu teisus, ar Gabrielius teisus, sakydamas, kad kažkas yra skilę ar nori skilti.
- Priminsiu, kad apie įtampą jūsų frakcijoje kalba ne G. Landsbergis, bet ponas P. Urbšys. Jis sako: „Gali net atsitikti taip, kad frakcijos viduje susidarys kokia „reformų grupė", tokiu būdu pademonstruojant, kad vieni yra reformatoriai, kiti yra stagnatoriai. Tai būtų nekorektiška, čia jau būtų skaldymo tęsimas“. Kaip tai galite pakomentuoti?
- Dar sykį kartoju: jūs negalėtumėte įvardinti ir niekas negalėtų įvardinti nė vieno sprendimo, kurį siūlė Vyriausybė ir kurį mūsų frakcija atmetė. Socialdemokratai iš tiesų nepalaikė kai kurių klausimų. Bet mūsų frakcijoje tokio atvejo nėra buvę.
- Kaip dėl Miškų įstatymo? Kai buvo balsuojama dėl pertraukos urėdijų reformai, nebuvo 13 jūsų frakcijos Seimo narių iš 56-ių.
- Kur? Mūsų trylika? Aš galiu pasakyti, jeigu nebuvo trylika, tai pagal rytinę registraciją tą dieną nebuvo galbūt trijų-keturių žmonių (pagal rytinę registraciją posėdyje dalyvavo 49 valstiečių parlamentarai iš 56 frakcijos narių - DELFI).
Tie mūsų žmonės buvo arba komandiruotėse, arba sirgo, nes pas mus yra žmonių, kurie guli ligoninėje. Kiek aš žinau, tą dieną iš tų, kurie teoriškai galėjo balsuoti būdami Seime, bet nebalsavo, tai keturi buvo gal... O iš balsavusių pas mus 1 susilaikė, o visi kiti iki vieno balsavo „už“ (pateikimo stadijoje po audringo frakcijos posėdžio: 46 balsavo „už“ urėdijų reformą ir 1 susilaikė - DELFI). Ir pats premjeras ir visi kiti jokių pretenzijų frakcijai dėl šito balsavimo nėra niekada išreiškęs ir neišreikš.
- Bet jis išreiškė pretenzijas frakcijos posėdyje, kuris vyko tarp rytinio ir vakarinio posėdžio tą dieną.
- Jis ne mums išreiškė pretenzijas. Apie valstiečių žaliųjų balsavimus nebuvo kalbama, buvo kalbama apie koalicijos partnerius. Buvo emocijų, kad koalicijos partneriai nepalaiko mūsų tuo klausimi. Bet galima teigt, kad jie ir neplanavo, nežadėjo mūsų palaikyti. Buvo tokios emocijos: „Gaila, kad nepalaiko“, bet ir pažado tokio nebuvo. Daugelis socialdemokratų absoliučiai turi kitą nuomonę ir tai neturėtų būti tas klausimas, dėl kurio turėtume užsispirti.
- Premjeras LRT laidoje „Dėmesio centre“ yra skundęsis, kad jam kyla abejonių, ar visi nori tų reformų valstiečių ir žaliųjų frakcijoje. Be to, jis ne kartą į susitikimus kvietėsi G. Landsbergį.
- Dar sykį pasakysiu, nėra jokių pavyzdžių, nėra buvę jokio balsavimo, kuris galėtų patvirtinti kažkokią tokią nuomonę. Gal kažkur sakydamas jis taip išsireiškė. Apie koaliciją – taip, aš suprantu kad gali būti vienokių ar kitokių emocijų, bet ne apie frakciją.
Mes buvome susitikę, mes šnekėjomės, kur yra problema? Kada buvo kas nors nepalaikoma? Nes mums patiems tie pareiškimai kelia susirūpinimą, kodėl taip yra sakoma, kai to nėra?
Šitoje situacijoje, galbūt premjeras nori mus labiau sutelkti, tai normalu. Tai normalu, jei tai vadybinis veiksmas siekiant, kad būtų dar didesnis palaikymas. Tada viskas tvarkoje, jokių problemų.
Bet yra klausimų, kuriais mes iškart frakcijoje susitariame, kad nebalsuojame vieningai, balsuojame laisvai. Jeigu kiekvienu tokiu klausimu jūs rašysite, kad mes skylame, tai tokiu atveju jūs labai dažnai rašysite. Tokių klausimų bus ne vienas. Yra vertybiniai dalykai, kur mes net nebandome vienas kitam įrodinėti, kad reikia padaryti taip ar kitaip, nes tai tiesiog kiekvieno Seimo nario apsisprendimas, mes visi laisvi Seimo nariai. Dėl trijų raidžių visose frakcijoje bus skirtingas balsavimas.
- Dėl raidžių aš suprantu, bet pats premjeras sako: „Frakcija yra didelė, bet yra kai kurie simptomai man tiesiog natūraliai leidžia suabejoti dėl to pasiryžimo, kuris buvo rinkiminės kampanijos metu“. Ką reikia apie tai galvoti?
- Aš dar kartą pasakysiu. Mes buvome specialiai susirinkę pirmadienį, buvo labai atvira ir didelė diskusija. Mūsų buvo apie 50 žmonių, šnekėjo ar 20, ar 26 žmonės. Ir buvo aiškiai pasakyta, kad mes turime vieną tikslą – įgyvendinti reformas, su kuriomis mes ėjome į rinkimus, kurios parašytos vyriausybės programoje. Vienu ar kitu klausimu gali būti skirtingi požiūriai, tai yra normalu.
Iš to daryto jokių prielaidų ar išvadų, kad kažkas yra negerai, negalima. Nė viename pasisakyme nebuvo užuominos, kad kas nors kur nors turėtų norą kažkur išeiti.
Mano mažytė pretenzija buvo, kad darydami viešus pareiškimus, pagalvotume. Aš irgi padarau kartais pareiškimą, kurį galima interpretuoti, ir sukuriu kalbų bangą. Prisiimu atsakomybę, kartais būna, negali visai nieko nešnekėti, o kartais būna, kad tiesiog suinterpretuoja. Bet šnekant apie premjero pareiškimus viešoje erdvėje, apie neva esantį skilimą, apie dešimtis Seimo narių, kurie prašo, išaiškėjo, kad visa tai neturi jokio pagrindo.
- Tai kodėl premjeras taip kalbėjo? Kaip jis tai paaiškino?
- Negaliu to pasakyti, kodėl. Jūs jo paklauskite, arba raskite nors vieną mūsų frakcijos žmogų, kuris pasakytų, ar tam yra koks nors pagrindas.
- Aš labiau klausiu ne apie pagrindą, o apie situaciją. Ponas P. Urbšys sako, kad slėpti nebeverta, kad įtampų yra.
- Dar kartą jums pakartosiu. Įtampų yra, nes tokie pareiškimai be įtampų nekyla, vis tiek kažkokia įtampa žmoguje yra, jeigu jis taip pasako.
Ar Povilas pasakė kokią nors priežastį, patvirtinančią, kad iš tikrųjų kas nors yra? Taip, mes dėl raidžių turime skirtingas nuomones. Jūs, rašydama apie tą parašų rinkimą, rašėte, kad tai neva skilimo požymis. Jūs tiesiog nepasidomėjote, kad šituo klausimu pas mus atviras balsavimas, mes net nebandome susitarti šituo klausimu, mums nereikia susitarti. Čia ne tas atvejis.
Ir po to ieškojome kokių nors kitų skilimo požymių, bet mes neradome. Kartu susirinkę žiūrime vienas į kitą ir klausiame, kur čia dabar kas yra?
- O jūs pažiūrų skirtumus matote frakcijoje?
- Pažiūrų skirtumų į tam tikrus dalykus, kaip kad tos trys raidės, mes turime. Bet jeigu šnekėtume apie reformas – ne.
- O kaip dėl švietimo reformos?
- Taigi jokio plano nėra pateikta. Bus planas ir bus aišku, ar yra nuomonių skirtumas, ar nėra. Dabar plano tiesiog nėra. Mes neturime apie ką šnekėti.
- Tai kodėl premjeras taip supyko ant pono Eugenijaus Jovaišos, kuris vadovauja Švietimo ir mokslo komitetui, pritarusiam Vytauto Didžiojo ir Lietuvos edukologijos universitetų jungimuisi?
- Aš negaliu suprasti, kodėl supyko. Galbūt dėl to, kad dėl tokio komiteto sprendimo jis pamanė, jog tai veikimas prieš Vyriausybę, bet to veikimo nebuvo. Mes labai greitai supratome, kad tai kelia rimtų klausimų, nusprendėme neteikti to klausimo į Seimo posėdį, kol nebus programos.
Ar sutaps požiūriai, kai bus programa, ar nesutaps, čia ir bus kausimas. Bet Seimas vis tiek turi svarstyti universitetų jungimosi klausimus. Tik šįkart Seimas nebalsavo už šį klausimą, tiesiog komitetas nutarė pritarti, bet bus pateikta programa, bus pamatyta, kas siūloma Vyriausybės ir bus išsiaiškinta.
Diskusija dėl aukštojo mokslo reformos tikrai bus didelė ir, aš manau, kad į ją įsitrauks visa švietimo visuomenė: dėstytojai, studentai. Nes tai nėra paprastas klausimas. Net jeigu ir mūsų nuomonės išsiskirs, tai nereikš, kad čia kažkas kažkam prieštarauja. Bet kokiu atveju mes Seime turime surinkti daugumą, kad būtų pritarta kažkuriam reformos variantui. Šitoje vietoje nėra jokio nusiteikimo prieš ką nors, nes nėra to plano, nėra pasiūlymo. O tos įtampos nevertos šnekų, kad Seimas ar frakcija tuoj suskils. Specialiai surinkau visą frakciją, sakiau: išsiaiškinkime.
- Gal Seimo nariai nesako, ką galvoja, jums į akis? Gal jie jūsų bijo?
- Kodėl? Nesuprantu kodėl? Kodėl manęs reikia bijoti? Iš tikrųjų jokios baimės nėra, aš niekad neprimetinėjau savo nuomonės. Jeigu jums atrodo, kad aš ją primetinėju, tai jūs paklauskite Seimo narių. Tikrai niekada nieko neprimetinėju, aš bandau įtikinti, jeigu reikia sutelkti, bet tikrai niekada nebūna taip, kad sakyčiau: „Jūs privalote kažką daryti“. Mes visą laiką diskutuojame ir stiprėjame. Mes bandome ieškoti sprendimo, kuris priimtinas visiems. O jeigu primetinėtume nuomones, tada tikrai skiltume.
- Kodėl tuomet premjeras S. Skvernelis kaskart kviečia susitikti G. Landsbergį ir dar feisbuke apie tai rašo?
- Jeigu šnekėti apie pirmadienio susitikimą, tai aš žinau jo priežastį ir žinau, apie ką buvo šnekama. Ta prasme tai nesunkiai paaiškinamas dalykas. Aš nesakysiu, apie ką jie šnekėjosi, bet man atrodo pats Gabrielius pasakė, apie ką jis šnekėjo. Aš to pokalbio turinio nežinau, bet žinau temą, žinau, kad iš tikrųjų pokalbis turėjo praktinę priežastį, nesusijusią su kažkokiais bendradarbiavimais plačiąja prasme, koalicijos skilimais ar griuvimais.
Kita vertus, aš labai gerai matau premjero norą padėti mums Seime rasti sutarimą, jo pastangos buriant, kviečiant opozicinių partijų vadovus, yra labai naudingos mums čia, Seime. Aš problemos nematau jokios. Jis informuoja apie tuos susitikimus frakciją ir mane, sako kodėl tai daro. Tai nėra paslaptis. Jeigu tai būtų paslaptis, jūs apie tai nesužinotumėte. Neitų pro paradines duris ir žurnalistai nefilmuotų, nefotografuotų, jei tai būtų slepiama.
Kalbant apie konservatorių pastangas, mano įsitikinimu, yra vienintelis interesas: kokiu nors būdu priversti emociškai sureaguoti mane į kažką, ką jie sako, ir tokiu būdu dar labiau pasunkinti bendrą atmosferą. Jie tai daro sistemiškai, kiekvieną dieną. Bet, pirma, jie manęs neišprovokuos, o, antra, esu tikras, kad patys Seimo darbai parodys, kad viskas tvarkoje su koalicija, jokio skilimo niekur nėra. Šiandien mes balsuojame dėl Seimo pirmininko pavaduotojos, kurią siūlo socialdemokratai. Jeigu ji nesurinktų pakankamai balsų, tokiu atveju galima tęsti kalbėjimą, kad pas mus nėra vienybės. Jeigu ji surenka balsus, tai akivaizdus atsakymas, kad vienybė yra.
- Bet jūs peršokote kalbėti apie koaliciją, o aš klausiau apie frakciją...
- Ne, tai yra proga, galimybė parodyti, kad nėra vienybės. Tada dar labiau būtų pilamas žibalas į ugnį, kurią bando kūrenti konservatoriai. Aš pats to balsavimo laukiu, kad galėčiau jums pasakyti: matote, nėra apie ką šnekėti.
Po balsavimo, kuriame socialdemokratė Irena Šiaulienė patvirtinta Seimo vicepirmininke:
- Nieko nėra, susikaldymo nėra, viskas buvo mūsų politinių oponentų išmislas.