„Kad tas žmogus (naujasis pirmininkas) mums bus priimtinas ir koalicijai bus priimtinas, irgi taip pat neabejoju. Niekas neabejoja, kad mūsų koalicija turi būti išsaugota“, - trečiadienį Žinių radijui sakė parlamento vadovas.
Tiesioginiai socialdemokratų vadovo rinkimai prasidės ketvirtadienį. Partijos pirmininko pareigų siekia penki kandidatai, tarp jų nėra dabartinio lyderio Algirdo Butkevičiaus.
Balsavimas skyriuose vyks balandžio 6–8 dienomis. Antrasis rinkimų turas numatytas balandžio 28–29 dienomis. Rezultatus planuojama paskelbti gegužės 2 dieną, o oficialiai darbą naujasis pirmininkas pradės per socialdemokratų suvažiavimą gegužės 6 dieną.
Iki šiol partijos pirmininkai būdavo renkami suvažiavimuose.
V. Pranckietis: LVŽS frakcija neskyla
Valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) frakcijas Seime neskyla ir jos nariai neišsivaikšto, tikina Seimo Pirmininkas, LVŽS atstovas Viktoras Pranckietis.
V. Pranckiečio teigimu, pirmadienį vykusiame frakcijos posėdyje pasisakė daugiau kaip pusė jos narių ir nė vienas iš jų nekalbėjo apie frakcijos skaidymą.
„Išėjome visi žinodami, kad nerandame mes tų atskylančių“, – „Žinių radijui“ trečiadienį kalbėjo V. Pranckietis.
V. Pranckietis taip pat teigiamai įvertino ir dviejų LVŽS lyderių – Ramūno Karbauskio ir Premjero Sauliaus Skvernelio – nuomonių išsiskyrimą kai kuriais klausimais.
„Turbūt tai yra irgi gerai, kada mes nedeklaruojame, kad esame labai vieningi ir keliaujame vienu keliu. Diskusijose gimsta rezultatas ir tiesa“, – pridūrė Seimo vadovas.
LVŽS galimybėmis vykdyti rinkimų pažadus viešai yra suabejojęs Premjeras S. Skvernelis, kuris anksčiau teigė, jog jo Ministrų kabinetas dažnai panašus į mažumos, nes palaikymo Seime tenka prašyti iš opozicijos.
Nori mažinti Seimo narių skaičių
Lietuvoje turėtų būti 121 Seimo narys, sako parlamento pirmininkas Viktoras Pranckietis.
„Galvočiau, kad koks 121 būtų pakankamas skaičius“, – trečiadienį Žinių radijui sakė jis.
Ministrų kabinetui trečiadienį planuoja diskutuoti dėl siūlymo mažinti parlamentarų skaičių nuo 141 iki 101 bei iš spalio į kovą perkelti Seimo rinkimų datą.
Pasak V.Pranckiečio, Seimo nariai yra numatę ir alternatyvų šiems pasiūlymams.
Pavyzdžiui, svarstoma parlamento rinkimus perkelti ne į pavasarį, o paankstinti mėnesiu, kad naujoji Vyriausybė neturėtų visus metus dirbti su senosios valdžios patvirtintu valstybės biudžetu.
„Taip galvojama, kad to mėnesio galėtų pakakti naujai Vyriausybei pritaikyti savo programai būsimąjį biudžetą“, – sakė Seimo pirmininkas.
Jis taip pat perspėjo, kad Seimo narių negali sumažėti tiek, jog parlamento komitetuose įvairūs klausimai taptų nebesvarstomi, o tiesiog sutariami.
Teisingumo ministerija pateikė pastabų ir dėl siūlymo mažinti Seimo narių skaičių, ir dėl rinkimų ankstinimo.
Idėją mažinti parlamentarų skaičių iniciatoriai argumentuoja sumažėjusiu šalies gyventojų skaičiumi. 1992 metais, kai buvo priimta Konstitucija, Lietuvoje gyveno 3 mln. 700 tūkst. žmonių. Šiuo metu Lietuva turi 2 mln. 850 tūkst. gyventojų.
Vyriausybės išvados projektą rengusi Teisingumo ministerija atkreipia dėmesį, kad nepaisant emigracijos, rinkėjų skaičius per 1992–2016 metais vykusius Seimo rinkimus svyravo nedaug ir sudarė apie 2,5–2,7 milijono rinkėjų.
Seimo rinkimus iš spalio į kovą pataisų iniciatoriai perkelti siūlo tam, kad naujai išrinktas parlamentas pats turėtų galimybę formuoti kitų metų biudžetą. Tokiu atveju šio Seimo kadencija būtų maždaug pusmečiu trumpesnė.
Teisingumo ministerija teigia, kad perkėlus Seimo rinkimus suformuota nauja Vyriausybė beveik visus einamuosius biudžetinius metus turėtų įgyvendinti ankstesnės kadencijos Seimo patvirtintą valstybės biudžetą.
Be to, Vyriausybės išvados projekte atkreipiamas dėmesys, kad pataisose nesiūlomas pereinamasis laikotarpis, tad Konstitucijos pakeitimai turėtų įtakos jau 2016–2020 metų kadencijos Seimo sudėčiai ir įgaliojimų trukmei.