„Mes atstatome buvusią trukmę. Ugdymo programos, kurias šią dieną turime mokykloje, parengtos 39 savaičių laikotarpiui. Nuo 2008 m. vienu mėnesiu ir savaite sutrumpinome mokslo metus. Tai reiškia, per daug trumpesnį laiką bandome išmokti tą patį dalyką“, – tiesioginėje DELFI konferencijoje kalbėjo ji.

Siekia aukštesnės švietimo kokybės

Ministrės teigimu, jei pasilygintume su kitomis šalimis, Lietuva – antra nuo pabaigos, žvelgiant į mokymo valandų skaičių per mėnesį. Pasak J. Petrauskienės, ilgesni mokslo metai – viena dedamųjų, kuri gali padėti mums pasiekti aukštesnę švietimo kokybę.

„Jei norime pasiekti gerų rezultatų mokykloje, užtikrinti kokybišką ugdymą, mokymą, lavinimą, tai yra normalu, kad turime turėti ir adekvačias sąlygas“, – sprendimą aiškino ji.

J. Petrauskienė pripažino pati sulaukianti daug laiškų dėl šio pokyčio, stebinti diskusijas, esą labai gerai, kad bėdos – ką reikia daryti, kad būtų gera mokyti ir mokytis, kad mokymosi rezultatai būtų geresni – įvardijamos.

„Turime žiūrėti į visą kompleksą veiksmų. Juk jei norime užtikrinti kokybę mokykloje, yra daug svarbių dalykų. Mokyklos šerdis, ašis yra stiprus mokytojas. Todėl šiuo metu yra peržiūrimos mokytojų rengimo ir kvalifikacijos rengimo sistemos“, – informavo ji.

Mokslo metai ilgės visiems

Ministrės teigimu, mokslo metai ilgės visiems mokykloje besimokantiems mokiniams – nuo pirmokų iki dvyliktokų.

„Kaip tą įvesti, yra daug praktinių klausimų, diskutuojame tiek ir su mokyklų vadovais. Natūralu, kad domimasi – o kaip egzaminai, darbas. Tarkime, mokiniai, kurie mokosi Neringoje, sako, kad: „Mes tiesiog visi pradedame dirbti, nes yra vasaros sezonas. Ir tuo suinteresuoti, žinoma, ir tėvai“, – kas kelia nerimą, įvardijo ji.

Tačiau ministrė pastebėjo, kad Lietuvos mokiniai turi daug atostogų, tad nebūtinai mokytis ilgiau vaikai būtų kreipiami vasarą. Galimi variantai – ir paankstinti mokslo metus, ir trumpinti kitas mokinių atostogas.

„Aš kalbuosi su mokyklų vadovais, bendruomenėmis, vienas galimų sprendimų – leisti kiekvienai savivaldybei apsispręsti, kaip mokykloms būtų patogu“, – paprašyta pasidalinti savo asmenine nuomone, kada būtų galima pridėti papildomas mokymosi dienas, sakė J. Petrauskienė.

Dar svarstoma, ką veiks

Paklausta, ką mokiniai veiks tomis dienomis – mokysis ar užsiims projektine veikla, ministrė patikino, kad apie tai dar svarstoma.

„Juk nekalbama apie tai, kad turime įgalinti mokinius mokyklos suole kažką neįdomaus veikti. Geros mokyklos koncepcijoje kalbama apie atvirų sienų mokyklą, įvairovę, naujus mokymosi metodus. Kyla nauji iššūkiai ir poreikiai kaip, pavyzdžiui, emocinis saugumas. Kalbame, kad kiekvienoje mokykloje turėtų būti įdiegta emocinio saugumo užtikrinimo programa, kurią pavertus valandomis, susidaro 40 valandų per metus“, – skaičiavo ji.

J. Petrauskienės teigimu, yra mokyklose kūrybingų vadovų, mokytojų, todėl tikrai galima atrasti, kaip laiką praleisti prasmingai.

„Visada keliamas vadovėlių klausimas, tačiau nemanau, kad vien jie lemia mokslo metų prailginimo kokybę. Geram mokytojui to vadovėlio ne tiek daug ir reikia, nes tai tik gairės“, – pasidomėjus, ar ilginant mokslo metus gali prireikti papildomų mokymosi priemonių, sakė ji.

Papildomų mokslo metų nepridės

Tačiau J. Petrauskienė patikino, kad galimybė pridėti papildomus mokslo metus nėra svarstoma.

„Jei pažiūrėtume į statistiką, mūsų mokyklas pabaigia nemaža dalis 18-mečių, kai kur ir 19-mečių. Jei žiūrėtume į darbingo amžiaus struktūrą, mes tikrai visi norime jauninti Lietuvą, kad daug daugiau žmonių dirbtų, kurtų ekonomiką, todėl dar bendrai ilginti švietimo trukmę (Lietuva yra tarp šalių, kur žmogus švietimo sistemoje išlieka bene ilgiausiai, beveik iki 30 metų) tikrai nėra nei prasminga, nei kokybiška, nei efektyvu“, – aiškino ji.

Esą siekiama jauninti mokyklą, todėl ir diskutuojama, kad į pirmą klasę galėtų pradėti eiti šešiamečiai.

Brandos darbas sudarys reikšmingą dalį galutiniame rezultate

J. Petrauskienė ramino, kad dabartiniai abiturientai radikalių pokyčių stojimo procese nesulauks, tačiau priminė, kad jau kitąmet Lietuvoje įvedamas brandos darbas. Kokį dalį galutinio rezultato jis sudarys, dar diskutuojama.

„Visi žinome, kad vienas iš didesnių stresų mokykloje paskutiniais metais yra pasirengimas egzaminams. Ir mes suprantame, kad tie keli skaičiai ar įverčiai, kurios gauname išlaikę egzaminus, labai nemažai daliai mūsų nulemia tolesnį gyvenimą. Kaupiamojo balo sistemos, baigiamojo darbo įvedimas – galimybė praplėsti vertinimą ir vertinti ne tik akademinius pasiekimus, bet ir kitas kompetencijas“, – aiškino ji.

Nors galutinio modelio, kas bus vertinama nėra, J. Petrauskienė sutiko, kad gali būti atsižvelgiama į pasiekimus sporte, mene, ir į savanorystės patirtį.