Trečiadienį komiteto posėdyje už nutarimo projektą „Dėl pritarimo Vytauto Didžiojo universiteto ir Lietuvos edukologijos universiteto reorganizavimo sujungimo būdu“ balsavo septyni komiteto nariai, trys susilaikė. Toliau šis nutarimo projektas bus teikiamas svarstyti Seimui.
Premjero sudarytai darbo grupei dėl aukštojo mokslo pertvarkos plano vadovaujanti švietimo ir mokslo ministrė Jurgita Petrauskienė mano, kad sprendimai dėl Lietuvos edukologijos universiteto (LEU) ir Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) dabar neturėtų būti priimami. Jos teigimu, reikėtų palaukti, kol išvadas pateiks darbo grupė, ji darbą turi baigti iki balandžio pabaigos.
Ši darbo grupė jau yra sutarusi, kad Lietuvoje galėtų likti trijų tipų universitetinės aukštosios mokyklos: klasikinis plačios aprėpties universitetas, technologijos universitetas ir specializuota akademija. Pastarieji du tipai gali būti plačios aprėpties universiteto dalimi.
Vilniuje ir Kaune siūloma telkti po vieną klasikinį universitetą. Taip pat jau sutarta, kad tos pačios krypties studijos viename mieste neturėtų būti dubliuojamos. Be to, darbo grupė yra nutarusi, kad Vilniaus universitetų filialai Kaune ir Kauno universitetų filialai Vilniuje nėra tikslingi, tačiau didžiųjų universitetų filialai galėtų veikti mažesniuose miestuose, jei juose būtų pakankamas aukštąjį išsilavinimą turinčių specialistų poreikis.
Galutinai dėl universitetų pertvarkos spręs Seimas.
Rodo Vyriausybės nefunkcionalumą
Savo ruožtu konservatorius Mantas Adomėnas DELFI sakė, kad šis sprendimas rodo Vyriausybės nefunkcionalumą.
„Akivaizdžiai Vyriausybė ir jos programa yra Seimo daugumos ignoruojama. Manau, ministrei turėtų kilti rimtas klausimas, ar tęsti, kai stiprūs politiniai procesai Seime gali ignoruoti“, – aiškino politikas.
Dar prieš priimant šį sprendimą jis feisbuke rašė, kad LEU ir VDU jungimasis yra nevisai racionalus sumanymas, institucinio egoizmo protrūkis ir valstybės – visų mūsų – išteklių švaistymas.
„Šiuo siūlymu kišamas pagalys į ratus bet kokiam logiškam aukštųjų mokyklų tinklo sutvarkymui, strategiškai valstybės mokslo ir studijų politikai, galiausiai – bet anaiptol ne mažiausiai svarbu – užkertamos galimybės vaduoti iš nuosmukio Lietuvos mokyklą“, – tikino jis.
Įžvelgia gudrybę: tai administracinė chimera
Pasak M. Adomėno, universitetas per du miestus neveiks, nes visų pirma tai yra akademinė – studentų ir mokslininkų – bendruomenė. Joje esą ir susikuria idėjų ir įžvalgų kritinė masė, kuri varo į priekį pažinimo pažangą.
„Per du miestus išbarstytas universitetas yra jokia bendruomenė, tai – administracinė chimera. Galimos išimtys, kai labai geri pasauliniai universitetai įkuria savo filialus kitur, bet tai de facto yra atskiri, savarankiškai egzistuojantys universitetai, besinaudojantys motininio universiteto simboline aura ir „know-how“. Šiuo atveju rezultatas bus nefunkcionali, dirbtinė sąjunga – jos akademinė suma bus dar mažesnė, negu sudedamosios dalys. Tokia pati administracinė nesąmonė yra ir VU Kauno humanitarinis fakultetas, kurį seniai reikėjo perduoti kuriam nors iš Kauno universitetų“, – tikino M. Adomėnas.
Anot jo, dviejų mažų ir silpnų universitetų susijungimas, taikantis į vienas kito pastatus ir Vilniaus studentų rinką, tėra siekis išgelbėti instituciją, nieko iš esmės nekeičiant.
„Šios aukštosios mokyklos priešinasi ir minimalaus stojamojo balo įvedimui. Savo jungimosi planuose VDU ir LEU apeliuoja į autonomiją, tačiau akademinė autonomija nėra savitikslė. Valstybė neprivalo investuoti didžiulių lėšų pagal universitetų administracijų užgaidas – ji privalo tikslingai paskirstyti ribotus išteklius ten, kur jų reikia labiausiai“, – aiškino jis.
Kyla daug klausimų
M. Adomėno teigimu, užuot taupę išteklius, kurie galėtų būti reinvestuoti į dėstytojų atlyginimų kėlimą – kas turėtų būti vienas iš tinklo optimizacijos rezultatų, – besijungiančios aukštosios mokyklos prašo investicijų iš valstybės – nei daug nei mažai, ištisų 54 milijonų, – neatmestina, kad pasinaudodami privilegijuota padėtimi politinėje konjunktūroje.
„Švietimo bendruomenė sulaikiusi kvapą laukia, kol ministrė paskelbs ilgai lauktą aukštojo mokslo sistemos optimizavimo planą. Tuo metu du universitetai paskelbia savo „atskirąją optimizaciją“ – panašiai, kaip „atskiroji taika“, kurią Rudolfas Hessas siūlė britams. Jeigu norime sujungti universitetines aukštąsias mokyklas į 3-4 stambius darinius, galinčius konkuruoti tarptautinėje erdvėje, tai tokios nedidelės, menkai pajėgios aukštojo mokslo institucijos atsiradimas neturi vietos strateginėje aukšto mokslo vizijoje. Tačiau tolesniam jungimui kelias bus užkirstas – susijungimas, jei jam bus pritarta, ilgai truks, sueikvos daug administracinės energijos, kuri galėtų būti nukreipta į išties konkurencingų stambių universitetų kūrimą“, – aiškino politikas.
Anot jo, priėmus sprendimą jungti LEU ir VDU strategiška aukštojo mokslo vizija bus suardyta.
„Kyla klausimas: kas valdo aukštojo mokslo sistemos raidą – Vyriausybė ar dviejų aukštųjų mokyklų administracijos, turinčios gerą politinį užnugarį? Ar seniai pribrendusią aukštųjų mokyklų tinklo pertvarką gali vetuoti dvi mokyklos, kurių administracijoms baisu prarasti turėtą statusą ir šiltas vietas?“, – klausimus kėlė jis.
Varpas mokyklų pertvarkai
Pasak politiko, galiausiai, besijungiančių LEU ir VDU siekis pratęsti ir išplėsti mokytojų rengimo monopoliją (nemaža dalis iš prašomų 54 milijonų skirta pedagogų rengimo centrui kurti) – tikras laidotuvių varpas mokyklos pertvarkai.
„Kodėl? Tokiu atveju, jeigu mokytojai „verbuojami“ iš geriausių Lietuvos universitetų, kur didžiausia stojančių paklausa (kaip mes siūlome), jie jau yra praėję akademinio lygio atrankos filtrą. Be to, jie mokosi institucijose, kurios suteikia geriausią dalykinį išsilavinimą, kuriam jau egzistuoja sukurta infrastruktūra. Suteikus geriausių universitetų studentams, pageidaujantiems tapti mokytojais, edukologinį profilį, bus užtikrinta, kad mokytojais taps „kiečiausi“ Lietuvos abiturientai.
Savo ruožtu LEU/VDU planas sako: duokite mums pinigų sukurti infrastruktūrų, ir tada mes tokiu pačiu – monopoliniu – būdu rengsime mokytojus iš tų abiturientų, kurie teiksis pas mus įstoti. Taigi LEU/VDU bando nukreipti pas save edukologijos studentų srautą, pasinaudodami valstybės resursais ir administraciniais svertais, o ne perkelti edukologijos rengimą ten, kur yra geriausi studentai ir geriausios dalykų mokyklos“, – aiškino politikas.
Pasak M. Adomėno, į VDU kasmet stoja vis mažiau studentų, į LEU išvis beveik niekas nestoja, todėl šios aukštosios mokyklos negalės sudaryti konkurencijos didesnėms ir tai reikš, kad po susijungimo mokytojų korpusą papildys anaiptol ne stipriausi abiturientai, gavę toli gražu ne geriausią akademinį mokomo dalyko parengimą.
Pasiūlymas atidėti svarstymą buvo tik šauksmas tyruose
Nusivylimo tokiu sprendimu neslėpė ir liberalas Gintaras Steponavičius. Apie komiteto sprendimą jis pranešė savo feisbuke.
„Mano siūlymas atidėti svarstymą tebuvo šauksmas tyruose... Stipru“, – pabrėžė Seimo narys.
Jo teigimu, gerai, kad yra dviejų universitetų bendruomenių iniciatyva, bet ydinga priimti sprendimus, kai nėra Vyriausybės rengiamo tinklo pertvarkos plano, kai nėra patvirtintas naujas mokytojų rengimo modelis.
Sausį premjeras Saulius Skvernelis su švietimo ir mokslo ministre J.Petrauskiene pristatęs planuojamą aukštojo mokslo tinklo pertvarką sakė, kad Lietuvoje galėtų likti iki penkių universitetų, nors pabrėžė, kad tai nėra galutinis skaičius.