Kaip BNS sakė Vilniaus rajono savivaldybės administracijos direktorė Liucina Kotlovska, savivaldybės samdoma įmonė „Fetoksa“, aplinkosaugininkai ir kiti pareigūnai pirmadienio vakarą pradėjo atliekų surinkimo darbus iš Vanaginės kaime esančio tvenkinio. Darbai buvo vykdomi per naktį - juos tikimasi užbaigti po kelių valandų.

„Atlikus aplinkos oro taršos modeliavimą nebuvo nustatyta, kad yra žalingas poveikis ore. Žinoma, pačioje vietoje galbūt tokia tarša yra. Bet jei buvo minčių, kad ir Santariškių ligoninė, Jeruzalės mokyklai kyla pavojus, tai to nėra, tokio pavojaus, grėsmės nėra“, - BNS po Ekstremalių situacijų operacijų valdymo centro posėdžio sakė L.Kotlovska.

Anot jos, baigus siurbti teršalus, tvenkinio duobė bus užpilta specialiu sorbentu, smėliu.

Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento Vilniaus miesto agentūros vedėjas Evaldas Matonis BNS patvirtino, kad įtariama, jog atliekų surinkimu užsiimanti įmonė „Biovaliuta“ į aplinką galėjo išpilti apie 300 tonų pavojingo mišinio - panaudoto aliejaus bei alkoholio gamyboje susidarančio produkto fuzelio. Aplinkosaugininkai dar antradienį tikisi įvertinti naujausius duomenis ir apsispręsti, ar prašyti prokurorų pradėti ikiteisminį tyrimą.

Aplinkosaugininkų vadovas sako, kad siurbimo darbai tęsis iki antradienio vakaro, tada bus vertinama, ar tvenkinio dugnas buvo betonuotas, ar jis buvo sandarus. Nuo to priklausys ir padaryta žala gamtai bei tai, ar bus kreiptasi į teisėsaugą.

„Pirminiais skaičiavimais, jei kūdros dugnas, reljefas yra lygus, gali būti kad išpilta apie 300 tonų, atlieka yra fuzelinas. Greičiausiai jis buvo maišomas su panaudotu aliejumi, kad jis nestingtų į kietą medžiagą“, - anksčiau antradienį BNS sakė E.Matonis.

Anot jo, aplinkosaugininkai dar vertins gruntinių vandenų užterštumą.

E.Matonis pasakojo, kad antradienį į įvykio vietą atvykęs įmonės vadovas savo ir savo įmonės darbuotojų kaltę neigia. Direktorius tvirtina, kad atliekos yra ne jų, nes teritorija priklauso žemės ūkio bendrovei „Vanaginė“, kurioje yra apie 10 pastatų, veikia per 30 įmonių, visos nuo sovietmečio naudojasi išvedžiota nuotekų sistema, kuri veda į tvenkinį.

E.Matonis sako, kad kvapas, sklindantis iš tvenkinio, yra toks pat kaip ir pareigūnų užfiksuotas dar penktadienį, kartu su Valstybine mokesčių inspekcija (VMI) vykdant vadinamąjį kontrolinį teršalų pirkimą ir per patikrinimą „Biovaliutos“ patalpose. Tuomet dalis atliekų talpyklų buvo užplombuota. Įtariama, kad įmonės atstovai, siekdami išvengti atsakomybės už neteisėtą prekybą pavojingomis atliekomis kaip skystu kuru buitiniams katilams, atliekas savaitgalį ar pirmadienį išpylė į specialiai įrengtą vamzdį, vedantį į tvenkinį.

„Aš vertinu tai kaip gynybinę poziciją, nesitikėjome, kad jie prisipažins. Bet būtent ši įmonė užsiima šia, pavojingų atliekų surinkimo veikla. Tai, kas jaučiama šioje kūdroje, tas kvapas buvo juntamas ir įmonėje“, - tvirtino agentūros vedėjas.

Jis taip pat sako, kad aplinkosaugininkai, palikę nesaugomas pavojingas atliekas, nesitikėjo, jog įmonės vadovai galėtų ryžtis tokiam žingsniui.

„Tai yra pirmas toks atvejis mano darbe čia. Tikrai nesitikėjome tokio akibrokšto, net košmare apie tai negalėjome pagalvoti“, - sakė aplinkosaugininkų vadovas.

L.Kotlovska anksčiau sakė, kad teritorija nėra tankiai apgyvendinta, tad galima evakuacija nesvarstoma, aplinkiniai gyventojai buvo įspėti neatsidarinėti langų.

Savivaldybės Ekstremalių situacijų komisija antradienį pavedė Ekstremalių situacijų operacijų valdymo centrui koordinuoti įvykio eigą, teikti informaciją, įvertinti taršos įtaką aplinkai ir gyventojams.

„Ekstremali situacija neskelbiama, bet operacijų valdymo centrui pavesta teikti informaciją. Manau, kad šiandien, turėdami daugiau informacijos, dar svarstysime, bet, manau, kad apsieisime (neskelbdami ekstremalios situacijos - BNS)“, - sakė administracijos vadovė.

Aplinkosaugininkai dar pirmadienį skelbė radę ir nugaišusią antį, tačiau daugiau žuvusių gyvūnų kol kas neaptikta. E.Matonis sako, kad vien įmonei gresianti administracinė atsakomybė siekia apie 30 tūkst. eurų, dar bent šimtą tūkstančių eurų turėtų viršyti aplinkai padaryta žala, kurią įmonė privalės atlyginti, jei kaltė bus nustatyta.