„(Svarbiausia - BNS), kad JAV nepasitrauktų iš pasaulinės arenos. Jei JAV užsidarys savo žemyne, Rusijai atsiras per daug tuščios erdvės užimti jos vietą“, - interviu teigė prezidentė.

Ji pakartojo, kad Rusija yra grėsme ne tik Lietuvai, bet ir visai Europai. Paklausta, kaip vertina JAV prezidento Donaldo Trumpo požiūrį į NATO, D.Grybauskaitė tikino, kad „kai kuri prezidento kritika yra pagrįsta, ypač dėl gynybos išlaidų“.

Tačiau paklausta, ar D.Trumpas taip pat nesuabejojo NATO pagrįstumu, Lietuvos prezidentė teigė, jog to taip neinterpretuotų.

D. Grybauskaitė: Rusija – grėsmė visai Europai

Lietuvos Prezidentė Dalia Grybauskaitė atsidūrusi ekspansine politika besivadovaujančios Rusijos vykdomo „nekonvencinio karo“ fronto priešakinėje linijoje. Per interviu „Foreign Policy“ Lietuvos vadovė įvardijo priežastis, kodėl Lietuvoje turėtų būti dislokuoti JAV kariai kaip galimo Rusijos puolimo atgrasymo priemonė. Publikuojama dalis interviu.

– Jūs prašote nuolatinio JAV karių dislokavimo Lietuvoje?

– Taip, šiuo metu JAV kariai dislokuoti Vokietijoje ir Vakarų Europoje, o juk didžiausios grėsmės koncentruojasi Rytų Europoje – Lenkijoje ir Baltijos valstybėse. Štai kodėl prašome ir rekomenduojame Jungtinėms Valstijoms nuspręsti čia imtis nuolatinio pajėgų dislokavimo. Taip pat mums būtina ir oro gynyba.

– Šiuo metu to neturite?

– Ne, o tai būtina. Neįmanoma apginti savo teritorijos ar pajėgų ant žemės, jeigu nėra oro gynybos.

– Kokią grėsmę šiandien Lietuvai kelia Rusija?

– Rusija kelia grėsmę ne tik Lietuvai, bet ir visam regionui, visai Europai. Matome, kaip Rusija elgiasi Kaliningrade – šalies teritorijoje prie mūsų sienos. Ten dislokuota branduolinį užtaisą galinčių nešti raketų, esant reikalui, pasieksiančių Europos valstybių sostines. Taigi tai nebe vien Baltijos regiono reikalas.

– Ar nerimaujate dėl vadinamųjų žaliųjų žmogeliukų – įtariamų Rusijos karių, kurie ateitų taip, kaip atėjo į Ukrainą?

– Tai galima padaryti skirtingais būdais, vienas iš jų yra „Zapad 2017“ – didelio masto Rusijos karinės pratybos Baltarusijoje, kurios planuojamos rudenį. Vadinamieji Putino žalieji žmogeliukai mūsų teritorijoje susidurtų su rimtais sunkumais, nes jie nekalba lietuviškai, o pas mus nėra tiek jau daug rusakalbių žmonių.

– Baiminatės, kad Rusija gali apsupti Suvalkus (maždaug 96 kilometrų ilgių teritoriją prie Lietuvos ir Lenkijos sienos) ir taip sutrukdyti NATO krizės atveju pasiųsti daugiau karių į Baltijos regioną?

– Taip, jie gali blokuoti prieigą. Štai kodėl ir prašome nuolatinio pajėgų buvimo mūsų teritorijoje, štai kodėl mums būtina ir oro gynyba (nes Rusija kontroliuoja ir oro erdvę).

– Ką šiuo klausimu sako Jungtinės Valstijos?

– Prie susitarimo artėjame lėtai.

– Su NATO ar konkrečiai su Jungtinės Valstijomis?

– Su abiem. 2010 metais pradėjome derybas su NATO dėl gynybos planų Baltijos valstybėms. Galiausiai pavyko susitarti, tačiau dabar tų planų nebepakanka, nes mūsų kaimynė (Rusija) ėmė elgtis itin agresyviai.

Mums reikia pajėgų čia, mūsų teritorijoje. Praeitais metais per viršūnių susitikimą Varšuvoje sutarėme, kad Lenkija, Lietuva, Latvija ir Estija gaus po batalioną. Gavome, ko norėjome. Mūsiškiam vadovauja Vokietija, bet dalyvauja net septynios valstybės.

– Tikite, kad Vakarai laikysis NATO sutarties 5-ojo straipsnio, reglamentuojančio kolektyvinę gynybą?

– Manau, kad NATO 5-asis straipsnis jau mūsų teritorijoje – bataliono nariai yra įsipareigoję ginti mūsų šalį. Mažiausiai septynios NATO valstybės narės yra čia.

– Kaip vertinate JAV prezidento Donaldo Trumpo požiūrį į NATO?

– Manau, kad dalis JAV prezidento išsakytos kritikos turi pagrindo, konkrečiai išlaidų gynybai klausimu. Visos NATO valstybės narės privalo daugiau investuoti. Lietuvoje išlaidos gynybai šiais metais siekia 1,8 proc. BVP, kitais metais sieks 2,1 proc. D. Trumpo kritika pagrįsta.

– Juk D. Trumpas viešai suabejojo ir NATO veiksmingumu?

– Aš jo žodžių taip neinterpretuočiau.

– Kaip manote, koks bus kitas Rusijos prezidento Vladimiro Putino žingsnis?

– Niekas nežino, tačiau akivaizdu, kad jis pasinaudos visomis progomis mus paprovokuoti. Jis eis tiek toli, kiek mes jam leisime. V. Putinas patiria didelį spaudimą šalies viduje, jam būtini išorės priešai. Stebime, kaip periodiškai jis vis susiranda priešų – tai viename regione, tai kitame. Europa yra vienas iš regionų, kuriame jis itin mėgsta destabilizuoti situaciją.

– Turite omenyje jo kišimąsi į rinkimus Prancūzijoje?

– Jis visur remia ultradešiniąsias ir ultrakairiąsias politines jėgas. Taip pat visur stebime kibernetines, informacines ir propagandos atakas.

– Ar po Krymo įvykių tokios atakos suintensyvėjo?

– O taip. Po Krymo aneksijos Kremlius drastiškai padidino investicijas į propagandą ir informacinį karą. Mūsų šalies teritorijoje susiklosčiusi nekonvencinio karo situacija. Taip yra dėl nuolatinių kibernetinių atakų, propagandos per televiziją ir informacinių atakų iš Rusijos. Susiduriame su tuo kone kiekvieną dieną. Jie bando investuoti ir į politikus. Kurpia melagingas naujienas.

– Rusija finansuoja kai kuriuos politikus?

– Taip. Tai įprastinis jų veiklos modelis, taikomas visur.

– Kaip su tuo kovojate?

– Tris mėnesius blokavome tam tirkrus televizijos kanalus, kurie elgėsi agresyviausiai. Stengiamės savo šalyje dekonstruoti propagandos mitus. Pavyzdžiui, tuo metu, kai pas mus atvyko vokiečių vadovaujamas batalionas, pasirodė melagingų naujienų, esą Vokietijos karys išprievartavo lietuvaitę. Reagavome nedelsiant, paneigėme tuos pramanus. Patikrinome vardą ir pavardę – paaiškėjo, kad toks asmuo iš viso neegzistuoja.

– Jaučiate, kad galite pasikliauti Jungtinėmis Valstijomis?

– Mes pasitikime Jungtinėmis Valstijomis, ir visai nesvarbu, kokia administracija dirba, nes mūsų partnerystė labai tvirta.

– Kas šiuo metu vyksta Ukrainoje?

– Stengiamės Kijevui padėti, teikiame tiek humanitarinę, tiek karinę, tiek politinę pagalbą.

– Manote, kad Ukrainos valdžiai pavyks atsilaikyti?

– Valdžia man rūpi mažiausiai. Man rūpi šalies ateitis ir jos žmonės. Tai jau trečias Ukrainos prezidentas, su kuriuo dirbu. Mūsų pagrindinis tikslas – padėti Ukrainai, ištraukti ją iš korupcijos liūno, išlaisvinti nuo priklausomybės Rusijai, padėti tapti europietiškesne valstybe. Ukrainos teritorijoje vyksta karas, tad turime jiems būti kantrūs ir supratingi.

– Jūsų nuomone, ar sankcijos veikia?

– Sankcijos įvestos po Krymo aneksijos, nemanau, kad yra pagrindo jas panaikinti.

– Ar kiti europiečiai pritaria tokiai Jūsų nuomonei?

– Pamatysime. Nėra lengva. Valstybės skirtingos, turi skirtingas nuomones. Tik štai Rusija pateikia vis naujų savo elgsenos pavyzdžių.

– Turite omenyje Siriją?

– Taip, o dabar jie kelia grėsmę Libijai. Egipte, netoliese sienos su Libija, yra nemenka Rusijos karinių pajėgų koncentracija.

– Ar sutiktumėte su teiginiu, jog V. Putinas turi strategiją?

– Jis savo strategiją nuolat tobulina. Jeigu atsiranda laisvos vietos, jis ją užima. Geba labai greitai priimti sprendimus.

– Jis nori atkurti Sovietų Sąjungą?

– Jaučia jai labai stiprią nostalgiją, tačiau supranta, kad tai neįmanoma. Norėtų daugiau įtakos, destabilizuoti daugiau šalių.

– Įskaitant Lietuvą?

– Mes esame arčiausi jo kaimynai. Puola ne tik mus, bet ir Vokietiją, jūsų šalį – vykdo kibernetines atakas, vagia duomenis. Galite įsivaizduoti: jeigu jis gali lemti jūsų viešąjį diskursą, kokia didelė jo įtaka mažesnėms kaimyninėms valstybėms.

Jungtinių Valstijų teikiama apsauga – Baltijos valstybėse. Jeigu jį sustabdysime čia, jums grėsmės nekels. Įvertinus šiandienines technologijas, akivaizdu, kad teritorija nebėra tokia svarbi. Svarbiausia yra jo skleidžiamų melų ir metodikos dekonstravimas. V. Putinas mokosi, kaip mūsų šalyje vykdyti hibridinio karo atakas, o tada sukauptą patirtį pritaiko kitose šalyse.

Turime suprasti, ką sugeba V. Putino Rusija – jie gali pasiekti net ir Jungtines Valstijas. Tai buvo nemenka staigmena ir mums. Manėme, kad tiek toli jų bandymai daryti įtaką pasaulio politikai nesieks.

– V. Putinas pasiuntė karių į Siriją, ir nieko nenutiko.

– Mes leidome jam tai daryti. Libija gali būti sekanti. Jeigu Rusija ten įkels koją, į Europą ims dar intensyviau plūsti pabėgėliai. Jis imigraciją naudoja kaip priemonę Europos Sąjungos vienybei destabilizuoti. Tai ciniška ir žiauru.

– Kas šiuo metu svarbiausia jums?

– Kad Jungtinės Valstijos nepasitrauktų nuo pasaulinės politikos scenos. Jeigu JAV užsidarys, užsisklęs savo teritorijoje, Rusijai atiteks pernelyg daug erdvės.