„Situacija skandalinga, vadovas daro tikrai meškos paslaugą ir savo vadovaujamai įstaigai, ir visų vadovų įvaizdžiui kultūros lauke. Aš manau, kad tie sprendimai, kurie bus priimti artimiausiu metu keičiant įstatymus, sutvarkant sistemą – ne konkrečiai šio asmens atžvilgiu, bet bendrai, tai leis išvengti tokių situacijų ateityje, kai vykdomi konkursai anksčiau laiko ir taip toliau. Manau, kad Nacionalinio operos ir baleto teatro vadovo perspektyvos likti tame poste yra labai labai mažos. Tiesiog buvo šnekėta apie teisinį kelią, matyt, tuo keliu ir eisime, nes kitos išeities nėra, jeigu žmonės su tokia reputacija gali vadovauti tokiom organizacijom ir neįsiklausyti į visų valstybės institucijų vadovų nepasitikėjimą. Tokiu atveju mes turime eiti teisiniu keliu. Manau, kad šią problemą mes pajėgūs išspręsti“, - spaudos konferencijoje ketvirtadienį sakė R. Karbauskis.
62-ejų G.Kėvišas LNOBT vadovauja 15 metų, nuo 2002 metų ir dar gali vadovauti penkerius metus. Mat pernai dar nesibaigus kadencijai surengus naują konkursą į LNOBT direktoriaus pareigas, G. Kėvišas paskelbtas jo laimėtoju.
Viešųjų pirkimų, Specialiųjų tyrimų (STT) tarnybos kritikavo G. Kėvišą dėl situacijos, kai pernai LNOBT už 390 tūkst. eurų pasirašė trijų koncertų rengimo sutartis su Kipre registruota G. Kėvišo sūnaus įmone „Riverside music LTD“. G. Kėvišo nusišalinimą ir Viešųjų pirkimų tarnyba, ir STT vadina nepakankamu, kad būtų išvengta korupcijos rizikos.
Be to, paaiškėjo, kad minėtiems sūnaus įmonės organizuotiems koncertams pats G. Kėvišas yra prašęs sostinės savivaldybės paramos ir ją vienam koncertui teatras gavo. Dėl to tyrimą pradėjo Vyriausioji tarnybinės etikos komisija.
Dėl G. Kėvišo pajamų Valstybinė mokesčių inspekcija yra pradėjusi mokestinį tyrimą. LNOBT direktorius žadėjo paviešinti pajamų deklaraciją, taip pat teatro sutartis su sūnaus įmone.
Generalinė prokuratūra šiuo metu tiria scenos rekonstrukcijos vykdymo faktines aplinkybes. Tyrimas buvo pradėtas 2009-aisiais, dalis jo nutraukta nesurinkus įrodymų, kad vykdytas nusikaltimas, nes darbus atlikusi Vokietijos bendrovė „SBS Buhnentechnik GmbH“ nepateikė prokurorams duomenų.
Kitame epizode baudžiamuoju įsakymu kaltais pripažinti tuometinis direktoriaus pavaduotojas Kęstutis Minderis bei tuometinė vyriausioji buhalterė. Įtarimai tuomet buvo pateikti keliems asmenims, tarp jų – ir G. Kėvišui, tačiau panaikinti nutraukus tyrimą. Tyrimas atnaujintas per teismus išsireikalavus dokumentų iš Vokietijos bendrovės, įtariamųjų šiuo metu nėra.
Kultūros ministrė Lijana Ruokytė-Jonsson yra pareiškusi, kad LNOBT direktorius prarado jos pasitikėjimą ir turi atsistatydinti.
Prezidentė Dalia Grybauskaitė situaciją, susidariusią dėl G. Kėvišo, yra pavadinusi šešėlių teatru, kuriame klesti įtartini sandoriai, piktnaudžiaujama pareigomis, ignoruojamos kontroliuojančių institucijų išvados.
Premjeras Saulius Skvernelis šią savaitę yra teigęs, kad jei G. Kėvišas pats nesitrauks iš pareigų, kultūros ministrė turi priemonių jį atleisti.