Kaip parodė vasario 17-27 dienomis naujienų agentūros ELTA užsakymu rinkos ir viešosios nuomonės tyrimų kompanijos „Baltijos tyrimai“ atlikta apklausa, per du mėnesius palankiai vertinančių R. Karbauskį sumažėjo 21 procentiniu punktu. Vasario viduryje jis pakliuvo į palankiai vertinamų visuomenės veikėjų eilės vidurį. Jį palankiai vertino 44 proc., nepalankiai – 46 proc., o nuomonės neturėjo 10 proc. apklaustųjų.
„R. Karbauskio reitingų kritimų priežastis turbūt yra aiški dėl Gretos Kildišienės atvejo, mašinų, tikslaus turto nedeklaravimo, kitų dalykų, kurie diskreditavo jį, kaip vertybes deklaruojantį lyderį“, – sakė J. Novagrockienė.
Taip pat, pasak politologės, jam koją pakišo politinės patirties stoka ir viešųjų ryšių strategijos klaidos.
Politologė nemano, kad moraline R. Karbauskio lyderyste per rinkimų kampaniją patikėjusių ir paskui nusivylusių rinkėjų pasitikėjimą bus lengva atgauti. „Tam reikia arba kažkokio išskirtinio poelgio, arba įvykio“, – teigė J. Novagrockienė.
Per du mėnesius krito ir R. Karbauskio vadovaujamos Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos reitingas. Jis sumažėjo 13 proc. – nuo 33,9 proc. iki 20,6 proc. Už tai, kad nepaisant kritimo ji išlieka populiariausia partija, pasak politologės, reikėtų dėkoti Premjerui Sauliui Skverneliui, kuris yra trečioje populiariausių visuomenės veikėjų pozicijoje iš karto po Prezidentų Valdo Adamkaus ir Dalios Grybauskaitės, ir Seimo Pirmininkui Viktorui Pranckiečiui, kuris „savo solidžiu santūriu elgesiu stabilizuoja nepalankią situaciją ir nuomonę aplink valstiečių partiją“.
Pagrindinė partijos reitingų kritimo priežastis, anot politologės, yra ta, kad „Vyriausybė trypčioja vietoje“.
„Labai daug dalykų, kurie buvo ištransliuoti rinkimų kampanijos metu arba teikiant programą ir jos prioritetus, tarsi nepasitvirtina, kažkas nevyksta, yra neaiškus kalbėjimas, ko laukti. Nesimato veiksmo“, – sakė J. Novagrockienė.
Politologės vertinimu, situacija pasikeistų, jei Vyriausybė „imtųsi konkrečių veiklų ir jas įgyvendintų“. Šioje situacijoje ekspertė pagyrė Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) ir jos lyderio Gabrieliaus Landsbergio laikyseną.
„Partija priėmusi teisingą poziciją, ji nesidrabsto purvais, bet formuoja įvaizdį, kad jie konstruktyviai bando padėti. Ta veikla Tėvynės sąjungą kelia aukščiau“, – sakė J. Novagrockienė.
Vasario mėnesio viešosios nuomonės apklausa parodė, kad jei artimiausiu metu vyktų Seimo rinkimai, už LVŽS balsuotų 21 proc., už TS-LKD – 12 proc., už socialdemokratus – 11 proc., už liberalus – 8 proc., už „tvarkiečius“ – 5 proc. rinkėjų. 4 proc. apklaustųjų savo balsą atiduotų Lietuvos lenkų rinkimų akcijai-Krikščioniškų šeimų sąjungai, po 2 proc. – Lietuvos centro ir Darbo partijoms bei Lietuvos laisvės sąjungai/liberalams.
Nuo gruodžio mėnesio paklaidos ribose 3 proc. pakilo liberalų reitingas.
33 proc. respondentų nurodė, kad jie nedalyvautų Seimo rinkimuose arba yra neapsisprendę, už ką balsuotų. Nuo praėjusių metų pabaigos tokių neapsisprendusių rinkėjų dalis padidėjo 8 procentiniais punktais.
Tarp visuomenės veikėjų vasarį populiariausiais išliko Prezidentai V. Adamkus ir D. Grybauskaitė, kuriuos palankiai vertino atitinkamai 81 ir 73 proc. apklaustųjų. Už jų pasiliko S. Skvernelis, kurį palankiai vertino 70 proc., ekonomistas Gitanas Nausėda ir parlamentarė Aušra Maldeikienė – po 58 proc., ir Vilniaus miesto meras Remigijus Šimašius – 53 proc. palankių vertinimų.
Dar 10 visuomenės veikėjų respondentai dažniau vertino palankiai nei nepalankiai – tai užsienio reikalų ministras Linas Antanas Linkevičius, europarlamentarė Vilija Blinkevičiūtė, Kauno miesto meras Visvaldas Matijošaitis, parlamentarė Ingrida Šimonytė, Seimo Pirmininkas V. Pranckietis, žurnalistas Andrius Tapinas, eurokomisaras Vytenis Povilas Andriukaitis, parlamentaras Naglis Puteikis, sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga ir parlamentaras Remigijus Žemaitaitis.
Nepalankiausiai šių metų vasario mėnesį Lietuvos gyventojai vertino šiuos politikus: parlamentarą Andrių Kubilių nepalankiai vertino 73 proc., konservatorių patriarchą Vytautą Landsbergį – 67 proc., europarlamentarą Valdemarą Tomaševskį ir Seimo narį Gabrielių Landsbergį – po 61 proc., europarlamentarą Rolandą Paksą – 59 proc., Seimo narius Algirdą Butkevičių – 52 proc. ir Ireną Degutienę – 50 proc. apklaustųjų.
Be R. Karbauskio, sumažėjo ir S. Skvernelio bei L. Linkevičiaus reitingai. Jie sumenko 4 proc. punktais.
Palyginti su 2016-ųjų gruodžio mėnesiu, 7 procentiniais punktais padaugėjo respondentų, palankai vertinančių A. Verygą, 6 proc. punktais pagerėjo V. Pranckiečio ir žurnalisto A. Tapino vertinimas, o 5 proc. punktais palankiau įvertinta V. Blinkevičiūtė. Kitų politikų ir visuomenės veikėjų vertinimai nepasikeitė ar pokyčiai yra paklaidos ribose.
Paprašyti įvardinti visuomenės veikėją, kuriuo labiausiai pasitiki, vasarį žmonės paminėjo 95 visuomenės veikėjus. 23 proc. apklaustųjų atsakė, kad nėra tokių visuomenės veikėjų, arba neatsakė į šį klausimą.
Kiek daugiau nei ketvirtadalis – 27 proc. – apklaustųjų nurodė D. Grybauskaitę, kaip visuomenės veikėją, kuria labiausiai pasitiki. Dar tarp 10 labiausiai patikimų visuomenės veikėjų pateko S. Skvernelis, kurį minėjo 15 proc. respondentų, R. Karbauskį minėjo 10 proc., V. Adamkų, A. Butkevičių ir A. Maldeikienę – po 6 proc., G. Landsbergį – 5 proc., G. Nausėdą, R. Šimašių ir R. Paksą – po 3 proc. respondentų.