Apie tai informavo pats A. Butkevičius, nes STT neprašė pasirašyti pasižadėjimo dėl informacijos skelbimo.
Pasak socialdemokrato, STT jo teiravosi, ar jis nepatyrė spaudimo dėl paminklo Jonui Basanavičiui vietos parinkimo ir dėl magistralinio kelio Vilnius-Utena rekonstrukcijos.
Anot A. Butkevičiaus, dėl paminklo J. Basanavičiui jis buvo susitikęs su „MG Baltic" valdybos nariu Romanu Raulynaičiu ir Nacionalinio muziejaus direktore Birute Kulnyte. Priimti B. Kulnytę 2015 m. A. Butkevičiaus prašė R. Raulynaitis, kuris pats byloje apklaustas kaip specialusis liudytojas. Pasak A. Butkevičiaus, „MG Baltic" atstovas susitikime buvo pasyvus.
Dėl magistralinio kelio Vilnius-Utena A. Butkevičius sako, kad niekas su juo kontakto nesiekė.
A. Butkevičiaus teigimu, spaudimo jis nepatyrė ir niekad nėra susitikęs su „MG Baltic" viceprezidentu Raimondu Kurlianskiu. „Nemyli jie manęs", - teigia A. Butkevičius.
Kaip žinoma, buvęs Liberalų sąjūdžio pirmininkas Eligijus Masiulis yra įtariamas kyšio ėmimu iš „MG Baltic" viceprezidento R. Kurlianskio. Pareigūnai įtaria, kad pinigai buvo sumokėti už koncernui palankių sprendimų priėmimą.
Tarp šių sprendimų figūruoja magistralinio kelio Vilnius-Utena rekonstrukcija, Vartojimo kreditų įstatymo priėmimas Seime ir paminklo J. Basanavičiui vietos parinkimas.
Didelės apimties tyrime įtarimai tap pat yra pareikšti „MG Baltic" viceprezidentui R. Kurlianskiui, buvusiam Darbo partijos atstovui Vytautui Gapšiui bei pačiam koncernui „MG Baltic".
Dėl J. Basanavičiaus paminklo. STT įtarimuose nurodyta, kad E. Masiulis pokalbių su R. Kurlianskiu metu esą buvo įsipareigojęs paveikti Vilniaus miesto tarybos narius – kad iš tarybos posėdžių darbotvarkių išnyktų klausimas dėl paminklo Vasario 16 d. akto signatarui daktarui J. Basanavičiui statymo.
Savivaldybė norėjo ir nusprendė, kad paminklas būtų statomas prie Lietuvos nacionalinės filharmonijos, kur 1905 m. įvyko Didysis Vilniaus Seimas. Sprendimas priimtas 2016 m. kovo mėnesį.
Nacionalinis muziejus ir „MG Baltic" siekė, kad paminklas J. Basanavičiui stovėtų Konstantino Sirvydo skvere, nes esą, priešingu atveju, skveras bus užstatytas. Paminklo statybas remia „MG Baltic".
Dėl kelio Vilnius-Utena. Projektas turi būti vykdomas pagal valdžios ir privataus sektoriaus partnerystę, valstybės įsipareigojimai, remiantis Seimo nutarimu, siekia 169,3 mln. eurų, įskaitant pridėtinės vertės mokestį. Po svarstymo Seime valstybės įsipareigojimai sumažėjo nuo 175 mln. iki 169,3 mln. eurų.
Kaip yra skelbęs Seimas, šio projekto apimtis – kelio Vilnius-Utena ruožas nuo 21,50 iki 93,65 km (72,15 km), partnerystės sutarties laikotarpis – 13 metų. Šį projektą įgyvendina Lietuvos automobilių kelių direkcija prie Susisiekimo ministerijos.
Seimo nutarimas, davęs žalią šviesą kelio Vilnius-Utena projektui, priimtas 2015 m. gruodžio 22 d.
Sprendimas priimtas daugiausia Darbo partijos (20 – už), Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (18 – už, 4 – prieš, 3 – susilaikė) ir socialdemokratų (27 – už) balsais. Vėliau konservatorius Dainius Kreivys paprašė jo balsą pridėti prie priešininkų
Prieš projektą balsavo arba susilaikė Liberalų sąjūdis (1 – už, 2 – prieš, 7 – susilaikė), „Tvarka ir teisingumas“ (1 – už, 2 – prieš, 4 – susilaikė), Lenkų rinkimų akcija (4 – susilaikė) bei Mišri Seimo narių grupė (4 – prieš, 2 – susilaikė).
Žiniasklaidoje skelbta, kad „MG Baltic" galėjo siekti gauti šį didelės vertės užsakymą. Neseniai iš pareigų buvo atleistas Lietuvos automobilių kelių direkcijos direktoriaus pavaduotojas Daivis Zabulionis.
Susisiekimo ministerija buvo gavusi teisėsaugos informacijos apie neskaidrius jo ryšius su politinės korupcijos byloje įtarimų sulaukusiu „MG Baltic“ viceprezidentu R. Kurlianskiu ir buvusiu statybos bendrovės „Kauno tiltai“ valdybos pirmininku Nerijumi Eidukevičiumi.
STT Susisiekimo ministerijai pateiktais duomenimis, už viešuosius pirkimus buvęs atsakingas Kelių direkcijos direktoriaus pavaduotojas D. Zabulionis galėjo proteguoti šias įmones ar jų interesus kai kuriuose direkcijos projektuose. Teisėsaugininkų duomenimis, būtent R. Kurlianskiui ir N. Eidukevičiui darant įtaką politikams, D. Zabulionis buvo įdarbintas Automobilių kelių direkcijoje, kad per jį viešųjų pirkimų konkursuose galėtų būti proteguojamos jų atstovaujamos bendrovės.