Pirmadienį valdančiajai daugumai pristatytame Vyriausybės programos priemonių plano projekte nurodyta, kad dviguba pilietybė turėtų būti įteisinta 2019 metų ketvirtame ketvirtyje. Už tai atsakingos Teisingumo ministerija ir Vidaus reikalų ministerija.
„Dar diskusijos nesibaigusios. Teisiškai niekas nepasikeitė – tas klausimas spręstinas tik referendumu“, – BNS sakė teisingumo viceministras Paulius Griciūnas.
Vidaus reikalų ministerijos atstovai išvis atsisakė BNS komentuoti šį planą, teigdami, kad priemonių planas dar nepriimtas.
Apie dvigubos pilietybės įteisinimą kalbėjo ne viena Vyriausybė, tačiau konkrečių žingsnių šiuo klausimu nepadaryta.
Konstitucinis Teismas yra išaiškinęs, kad iš esmės plačiau leisti dvigubą pilietybę galima tik pakeitus Konstituciją. Be to, straipsnį dėl pilietybės galima tik surengus referendumą. Surengti referendumą nesiryžtama, nes nuogąstaujama, kad jis neįvyks.
Pasaulio lietuvių bendruomenė siekia, kad užsienio valstybės pilietybę įgiję lietuviai galėtų išlaikyti ir Lietuvos pilietybę. Konstitucijos 12 straipsnis sako, kad išskyrus įstatymo numatytus atskirus atvejus niekas negali būti kartu Lietuvos ir kitos valstybės pilietis.
Šiuo metu dviguba pilietybė leidžiama tik tiems piliečiams, kurie išvyko iš Lietuvos iki nepriklausomybės atkūrimo ir jų palikuonims, tačiau nėra suteikiama išvykusiems nepriklausomybės metu. Taip pat yra numatytos išlygos, kad dvigubą pilietybę išlaikyti gali užsienyje gimę vaikai, jei kitos šalies pilietybę įgijo gimdami, taip pat tie, kurie kitą pilietybę įgijo automatiškai per santuoką su kitos šalies piliečiu.