Vilniaus universiteto (VU) dėstytoja ir šio krepšelio sudarytoja Jekaterina Navickė pasakojo apie tai, kaip atrodo žmonių gyvenimas, kurie sugeba pragyventi iš tokios sumos per mėnesį.

Mokslininkė teigia, kad tai yra minimali poreikių suma. Ir jei valstybė ją rimtai traktuoja, turi būti garantuota, jog nei vienas žmogus Lietuvoje negautų mažesnių pajamų.

Jeigu būstas per brangus, galima jį pakeisti į mažesnį

VU mokslininkė sakė, kad daug žmonių piktinasi maža krepšelio suma, bet reikia suprasti, kad kalbame apie pačius minimalius poreikius.

„Atsiliepimų yra įvairių ir žmonės dažnai subjektyviai vertina iš savo pozicijos. Aš pažiūrėjau, kaip yra nustatyti krepšeliai kitose šalyse. Tarkime Suomijoje tas dydis yra nustatytas 560 eurų, bet mūsų kainų skirtumai, gyvenimo lygio, atlyginimų skirtumai yra akivaizdūs“, - sakė J. Navickė.

Pasak pašnekovės, daug žmonių krepšelio dydį vertina pro savo, o ne pro skurstančių žmonių prizmę: „Žmonėms, kurie turi didesnes pajamas atrodo, kad ta suma yra neadekvati. Bet 2015 metais buvo daryta apklausa tarp skurstančių žmonių. Tie žmonės nurodė sumą, už kurią galėtų pragyventi, ji buvo lygi 219 eurų. Taigi ši suma buvo labai artima mūsiškei. Tai yra patys minimaliausi poreikiai.

Žinoma, kad žmogus, kuris įpratęs gyventi iš tūkstančio eurų algos, jam atrodo, kad jis minimaliai niekaip neišsiverstų iš tos sumos. Bet jeigu žmonės sako, kad jų vien komunaliniai mokesčiai yra tokio dydžio už butą, reikėtų paklausti, kokio dydžio tų žmonių būstai ir ar jis tikrai atitinka pačius minimaliausius poreikius. Galbūt atsitikus kažkokiai situacijai gyvenime, tokį butą būtų galima keisti į mažesnį.“

Už 91-ą eurą galima nusipirkti visų grupių maisto produktų

Iš krepšelio maisto prekėms skiriama 91 euras per mėnesį. Kitą dalis skiriama kitiems poreikiams. Pasak mokslininkės, į krepšelį įeina beveik visų maisto grupių produktai.

„Šis krepšelis apima minimalių maisto poreikių dalį ir ne maisto poreikių dalį. Maisto krepšelio dalis buvo nustatyta pagal minimalių produktų rinkinį ir buvo įvertintos vidutinės mažmeninės kainos. Įeina į šitą krepšelį 12 kategorijų įvairiausių produktų, iš principo tai yra visos grupės grūdų, kruopų, bulvės, daržovės, vaisiai, mėsa, kiaušiniai ir panašiai.

Antroji dalis šio krepšelio yra ne maisto poreikiai. Sudaryti šį krepšelį yra labai sudėtinga. Mes rėmėmės namų ūkių biudžetų tyrimais, kurie atliekami Statistikos departamento. Jis atspindi vartotojų įpročius. Ta ne maisto dalis apytiksliai sudaro apie 60 proc. krepšelio ir taip buvo sudaryta bendra suma – 238 eurai“, - kalbėjo J. Navickė.

Patvirtintas maisto krepšelis apima dvylika maisto kategorijų:

1) Grūdų produktai

2) Kruopų ir ankštinių kultūrų produktai

3) Bulvės

4) Daržovės

5) Vaisiai ir uogos

6) Mėsa ir mėsos produktai

7) Pienas ir pieno produktai

8) Kiaušiniai

9) Žuvis ir žuvies produktai

10) Cukrus ir konditerijos produktai

11) Margarinas

12) Aliejus

Šaldytuvas

Kiek kas kainuoja

Pagal statistikos departamento 2016 metų rugsėjo mėnesio statistiką, vidutinė ruginės duonos kilogramo kaina yra apie 1,5 euro. 500 g makaronų – apie 1,18 Eur. Kilogramas ryžių kainuoja apie 1,04 Eur, grikių– 2,02 Eur, manų kruopų – 0,75 eur.

Bulvių kilogramo vidutinė kaina, pasak statistikos, yra 0,30 euro, kopūstų – 0,31 Eur, pomidorų – 1,02 Eur, morkų – 042 eur, burokėlių – 0,40 Eur, agurkų – 0,81 Eur, svogūnų – 0,43 Eur. Obuolių kilogramas – 0,58 Eur, o džiovintų vaisių – 6,82 Eur.

Kiaulienos kumpio be kaulo kilogramas – 3,58 Eur, vištienos filė – 4,81 Eur. Kilogramas jūrų lydekos filė vidutiniškai kainuoja 5,10 Eur, sūdytos silkės filė – 3,89 Eur.

Pieno litras kainuoja vidutiniškai 0,80 Eur, sviesto 250 g. – 1,59 Eur, grietinės 500 g. – 1,38 Eur. Sūrio kilogramas kainuoja vidutiniškai 6,51 Eur. 10 vienetų kiaušinių kaina – 1,21 Eur. Litro saulėgrąžų aliejaus kaina – 2,28 Eur, 250 g. margarino – 0,87 Eur. Vidutinė kilogramo cukraus kaina – 0,82 Eur.

Kainos tarp mėnesių nuolatos šiek tiek svyruoja. Naujausius duomenis galite pamatyti ČIA.

Pinigų turi užtekti ir kultūrai

Mokslininkė įvardino, kad ne maisto prekių krepšelį sudaro kitos prekės: drabužiai, būsto išlaikymas, sveikatos, švietimo paslaugos, laisvalaikis, kultūra ir t.t.

„Šį krepšelį reikia traktuoti kaip absoliutaus skurdo ribą. Žmonės, kurie gyvena už šią sumą, yra ties absoliučia skurdo riba. Šis krepšelis ir atliepia tokių žmonių vartojimo įpročius. Matyt, jeigu tai yra kažkokia kultūrinė veikla, ko gero, yra renkamasi iš nemokamų renginių arba tam skiriama labai mažai. Šios išlaidos sudaro labai menką dalį“, - sakė J. Navickė.

Taip pat, pasak mokslininkės, reikia įsivaizduoti, kad žmonės gyvena ne didžiausiuose būstuose: „Lietuvoje, matyt, situacija yra tokia, kad dauguma tokių žmonių turi nuosavą būstą ir gauna įvairiausias kompensacijas, pavyzdžiui, už šildymą arba už kurą. Arba naudojasi kietuoju kuru ir tos šildymo kainos yra mažesnės. Reikia suprasti, kad krepšelis yra vienam gyventojui.“

Kaime išgyventi lengviau

Mokslininkė teigimu, kaimuose už šią sumą išgyventi lengviau, sunkiau yra didmiesčių gyventojams.

„Mes gavome įvairių atsiliepimų, ypatingai pasipiktinę yra miestiečiai ir tai yra suprantama. Mieste komunalinės paslaugos ir išlaikymas yra brangesnis nei kaime. Tačiau apskaičiuojant krepšelį buvo sąmoningai pasirinkta nediferencijuoti tarp miesto ir kaimo, bet taikyti vieną ribą.

Šio krepšelio paskirtis yra su šia suma susieti įvairias kompensacijas, priedus arba išmokas, tarkime vaiko pinigus. Jeigu mes diferencijuotume, tai išeitų situacija, kai tarkime kaimo vaikai gautų mažesnes sumas. Šią sumą reikia suprasti, kaip vidutinę miestų ir kaimo. Kaimo gyventojai kai kurie teigė, kad jie ir už mažesnę sumą gyvena. Krepšelis turėtų būti perskaičiuojamas kasmet arba net dažniau“, - kalbėjo J. Navickė.

Klausiame – ar jums per mėnesi pakanka 240-250 eurų minimaliems poreikiams patenkinti? Per kiek laiko išleidžiate šią sumą? Papasakokite, kaip per mėnesį skirstote savo išlaidas ir ką nurodyta suma galėtų „padengti“. Laukiame jūsų minčių el.p. pilieciai@delfi.lt su prierašu „Pinigai“!