Pagrindinis darbotvarkės klausimas – balsavimas dėl Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo priėmimo, siekiant uždrausti vaikams taikyti fizines bausmes. Įstatymo pakeitimais taip pat būtų apibrėžiamas visų rūšių smurtas prieš vaiką: fizinis, psichologinis, seksualinis, nepriežiūra.
Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis neeilinės sesijos išvakarėse viešu laišku paragino kolegas balsuoti už šias pataisas, sakydamas, kad tai „mažiausia, ką šiandien gali padaryti Seimas, nes dėl įstatymų ir sąvokų turinio ginčijamasi jau ne vieną dešimtmetį, o problema nesprendžiama“.
„Kviečiu visus Seimo narius vasario 14-ąją balsuoti atsakingai. Tik žinojimas, kad nelaimingi vaikai auga šalia, nepadės šiems vaikams susidoroti su grėsmėmis. Turime inicijuoti pokyčius. Vasario 14 dieną darykime viską, kas mūsų galioje, kad užkirstume kelią smurtui prieš vaikus“, – į kolegas kreipėsi V. Pranckietis.
Prieš posėdį visuomenininkai Seimo pirmininkui įteiks apie 30 tūkst. Lietuvos piliečių pasirašytą peticiją. Ja deklaruojama parama pataisoms ir reikalaujama „aiškaus įstatymo, apibrėžiančio ir draudžiančio fizinį, psichologinį, seksualinį smurtą bei nepriežiūrą.
Seime per praėjusias kadencijas ne kartą bandyta įtvirtinti draudimą vaikams taikyti fizines bausmes, tačiau nesėkmingai. Dalis parlamentarų priešinosi siūlymui argumentuodami, kad tai būtų kišimasis į šeimos gyvenimą, neleisiantis tėvams savo nuožiūra auklėti vaikų.
Prieš balsavimą dėl draudimo vaikams taikyti fizines bausmes bus rengiama diskusija vaiko teisių apsaugos klausimais, pranešimus skaitys ir į parlamentarų klausimus atsakys socialinės apsaugos ir darbo ministras Linas Kukuraitis, vaiko teisių apsaugos kontrolierė Edita Žiobienė, generalinis prokuroras Evaldas Pašilis.
Kartu bus pateikiamas Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos parengtas naujos redakcijos Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymas. Pagal jį, šalyje būtų centralizuojama vaiko teisių apsauga, nustatoma bendra schema, kaip turi elgtis institucijos, gavusios pranešimą apie nerimo signalus šeimoje.
Gavusi pranešimą apie pažeidimą vaiko teisių apsaugos tarnyba turėtų tą pačią dieną fiziškai susitikti su vaiku ir užsitikrinti, kad galėtų su juo pabendrauti be apribojimų, t. y. nedalyvaujant ir negirdint tėvams. Jie turėtų išklausyti vaiko nuomonę, išsiaiškinti, kaip jaučiasi, kuo skundžiasi, esant poreikiui, aplankyti vaiką namuose, įvertinti gyvenamąją aplinką bei jo santykius su šeima. Jei pranešimas nepasitvirtintų, tarnyba nutrauktų jo nagrinėjimą.
Jei pranešimas būtų pagrįstas, vaiko teisių apsaugos tarnyba pagal patvirtintą tvarką įvertintų ir nustatytų vaiko situacijos grėsmės lygį. Tokie grėsmės lygiai būtų keturi – nuo nulinio iki trečio, būtų nustatoma, kokiais atvejais vaikas skubiai paimamas iš šeimos.
Centralizuoti vaiko teisių apsaugos sistemą nuspręsta po keturmečio vaiko mirtimi pasibaigusio smurto protrūkio Kėdainiuose, įtarimai mažamečio nužudymu pateikti jo artimiesiems – motinai ir patėviui. Paaiškėjo, kad dar iki šio tragiško atvejo buvo signalų dėl galimo smurto prieš vaiką, bet nusprendus šeimą įrašyti į socialinės rizikos sąrašą informacija iš Vaiko teisių apsaugos skyriaus į socialinių paslaugų centrą tiesiog nebuvo nusiųsta.
Taip pat per neeilinę planuojama pateikti prezidentės Dalios Grybauskaitės inicijuojamas pataisas dėl nepilnamečių teisių užtikrinimo juos apklausiant. Šalies vadovė siūlo įvesti prievolę visas nukentėjusių ar liudijančių vaikų apklausas vykdyti tik specialiose patalpose ir dalyvaujant psichologui.