Ši istorija apnuogino sisteminę bėdą – teismo medicinos ekspertai vaikus apžiūri tik tada, kai šie jau būna pasveikę.

Kaip patėvis patapo gelbėtoju

Pirmadienį DELFI publikavo straipsnį apie medikų išgelbėtą baisius sužalojimus patyrusį keturmetį, kuris visam gyvenimui liko neįgalus. Nors gydytojai buvo šimtu procentu įsitikinę, kad vaikas sumuštas, teisėsauga patikėjo mamos ir patėvio versija, kad vaikas nukrito nuo laiptų.

Generalinė prokuratūra DELFI pranešė, kad ikiteisminis tyrimas perduodamas išsamiai patikrinti Generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamentui.

Prokuratūra taip pat patikslino šios mįslingos istorijos detales ir tyrimo eigą.

Prokurorų turimais duomenimis, 2015 m. gruodžio 14 d. mažamečio D. S. motina kreipėsi į medikus dėl patirtos vaiko traumos – jos teigimu, vaikui nukritus nuo laiptų. Policijai pranešta nebuvo, ikiteisminis tyrimas dėl šio įvykio nebuvo pradėtas.

Ikiteisminis tyrimas dėl sunkaus sveikatos sutrikdymo buvo pradėtas gruodžio 29 d., kai mažametį D. S. jo motina ir patėvis komos būsenos atvežė į Vilkaviškio ligoninę. Tada apie įvykį informuotas Vaiko teisių apsaugos skyrius.

Prokuratūra nurodo, kad tyrimo metu apklausti vaiko motina ir patėvis pateikė paaiškinimus: tą dieną vaikas valgė ir esą paspringo maistu, neteko sąmonės, jam prasidėjo traukuliai ir patėvis jį gaivino. Vaikui pradėjus kvėpuoti, jie skubiai išvyko į ligoninę.

„Tyrimo metu buvo gautos specialisto išvados, kuriose patvirtinama, kad vaikas buvo paspringęs, konstatuotas ūmus kvėpavimo funkcijos nepakankamumas. Išvadose taip pat konstatuota, kad patėvio taikytos gaivinimo priemonės leido atnaujinti kvėpavimo funkciją, todėl vaikas liko gyvas. Konstatuota, kad tokiais gaivinimo veiksmais galėjo būti sukeltas supurtyto vaiko sindromas“, – rašoma Generalinės prokuratūros atsakyme DELFI.

Evaldas Pašilis
Specialisto išvadoje taip pat nurodyta, kad įvairiu metu atsiradusios kraujosrūvos ant vaiko kūno nepanašios į tas, kurios nuo smūgiu diržu ar panašiu daiktu.

Tyrimo metu taip pat apklausti su šeima nesusiję asmenys – Vaiko teisių apsaugos skyriaus vyriausioji specialistė bei seniūnas. Abu jie nepateikė jokių duomenų apie galimą anksčiau vykusį smurtą prieš šį vaiką.

Taigi Kauno apygardos prokuratūros prokuroras praėjusių metų gegužės 20 dieną priėmė sprendimą ikiteisminį tyrimą nutraukti.

E. Pašilio pavedimu, šiuo metu taip pat jau pradėti tikrinti visi šiais ir praėjusiais metais nutraukti ikiteisminiai tyrimai, kurių metu buvo tirtos aplinkybės, susijusios su galimai nuo smurto artimoje aplinkoje nukentėjusiais nepilnamečiais.

R. Kėvalas: taip dažnai teisinasi

Tokia teismo medicinos ekspertų išvada ir teisėsaugos veiksmais iki šiol negali patikėti Kauno klinikų Vaikų ligų klinikos vadovas profesorius Rimantas Kėvalas.

„Vaikas 2015 m. gruodžio 28 d. pas mus pervežtas reanimobiliu dėl to, kad buvo sutrikusi sąmonė ir įvyko traukulių priepuolis. Mūsų klinikinė diagnozė, atlikus visus laboratorinius, radiologinius tyrimus buvo sukrėsto vaiko sindromas su tam tikrais būdingais simptomais – galvos smegenų pažeidimais, būdingomis kraujosrūvomis akių dugne. Be to, visas vaiko kūnas buvo nusėtas įvairaus senumo mėlynėmis – ir krūtinės ląstos srityje, ir galūnėse, sėdmenų srityje, kojose“, – DELFI kalbėjo R. Kėvalas.

Rimantas Kėvalas
Todėl Kauno klinikų gydytojai apie tai iškart informavo policiją bei vaiko teises. „Mums dėl daugkartinio vaiko mušimo ir sukrėsto vaiko sindromo net nekilo abejonių, nes tai yra tam tikri objektyvūs simptomai“, – sako profesorius.

R. Kėvalas pamena, kad ikiteisminis tyrimas buvo vilkinamas, buvo „atsirašinėjama“. Kiek profesorius pamena, teismo ekspertas apžiūrėti vaiko iškviestas tikrai ne pirmą savaitę. Jo vertinimu, ikiteisminis tyrimas buvo vykdomas neprofesionaliai, taip pat neprofesionaliai atlikta teismo medicinos ekspertizė.

„Nė vienam iš mūsų kolegų net nekilo abejonių, kad tai yra sukrėsto vaiko sindromas, vaikas sumuštas ne kartą ir tą aiškiai rodė objektyvūs duomenys. Paaiškinimai dėl vaiko gaivinimo – standartiniai – tą patį dažnai mums aiškina, tačiau iš tikrųjų vaiko sąmonės būklė ir gyvybei pavojingi simptomai atsirado ne dėl gaivinimo, o dėl to, kad prieš kažkurį laiką prieš jį naudotas smurtas ir dėl to kraujas išsiliejo į galvos smegenis, dėl to triko sąmonė. Galbūt kažkokius gaivinimo veiksmus atliko, bet aš niekada nežinau tokių gaivinimo veiksmų, nuo kurių visas kūnas būtų nusėtas mėlynėmis, ypatingai įvairaus senumo. Ir išvis kodėl gaivinant turėtų visame kūne atsirasti mėlynės?“, – nesupranta R. Kėvalas.

R. Kėvalo kolega, Kauno klinikų Vaikų ligų klinikos Vaikų intensyviosios terapijos skyriaus vadovas Vaidotas Gurskis irgi atsimena mažamečio iš Vilkaviškio rajono atvejį. Vaikas į ligoninę pateko dėl kraujavimo po kietaisiais galvos dangalais bei daugybinių matomų išorinių sumušimų.

„Jis reanimacijoje išgulėjo 10-11 dienų, buvo išgydytas, mes įtarėme smurtą, tuo labiau, tėvai aiškino skirtingai – vieną kartą, kad nukrito nuo laiptų, kitą – kad buvo kratytas. Lūžių tuomet nebuvo nustatyta, bet mėlynės, arba hematomos, kraujo išsiliejimai paodyje, buvo įvairiose vietose ir net tose vietose, kur nėra kaulų, kas labai nebūdinga trauminiam sužalojimui ir kritimui iš aukščio“, – pasakoja V. Gurskis.

Gydytojams kilo minčių, ar nesužalotos vaiko gerklos – vaikui triko kvėpavimas ir medikai negalėjo ištraukti kvėpavimo vamzdelio – buvo gana didelio laipsnio gerklų susiaurėjimas, dėl kurio vaikui triko kvėpavimas. Tokie sužalojimai fiksuojami po smūgių į kaklą.

Ekspertai vaiką apžiūrėjo po 10 dienų

V. Gurskio aiškinimu, problema keleriopa. Pirmiausia – tyrimo operatyvumas. Jei tiriamas nužudymas ar rimta avarija, teisėsaugos reakcija būna žaibiška, kaip mat apklausiami įvykio liudininkai, įtariamieji, paimamas nusikaltimo įrankis, renkami įrodymai.

Tuo metu gavus pranešimą apie galimą smurtą prieš vaiką, reakcija nebūna tokia greita. Paprastai pirmiausia kreipiamasi į vaiko teises, specialistai atsako nieko nežinantys, paaiškina, kad šeima nėra rizikos sąraše.

Vaidotas Gurskis
„Įdomiausia tai, kad apklausiami vaiko aplinkoje esantys įtariamieji, įvykio liudininkai, bet pats nukentėjęs vaikas neskubamas apžiūrėti teismo ekspertų. Pirma apžiūra atliekama, kada jis po savaitės išleidžiamas iš reanimacijos skyriaus. Taigi jei nėra lūžių, rentgeno nuotraukose tai neužfiksuota, kraujosrūvos per savaitę praktiškai išnyksta, viena kita dėmelė ar kraujosrūva lieka, ekspertas įrašus (gydytojų padarytus - DELFI) traktuoja kaip žodžius“, – kodėl teismo medicinos ekspertai nenustato to, ką mato sužalotus vaikus gydantys specialistai, aiškina V. Gurskis.

Jo nuomone, sistemiškai aiškiai nesudėliotas panašių pranešimų tyrimas, institucijos tarpusavyje nesusišneka. V. Gurskis aiškina, kad Sveikatos apsaugos ministerijos puslapyje internete viešai skelbiamos „Smurto prieš vaikus diagnostikos metodinės rekomendacijos“.

Remiantis pasauline praktika, gydytojai diagnozuoja smurtą ir apie jį praneša, tačiau teisinė sistema neįgali to įrodyti. „Tos rekomendacijos ne mūsų sugalvotos, jos moksliškai įrodytos, įdiegtos ir veikia kitose šalyse. Mes esame žingsniu priekyje, vadovaujamės pasaulinėmis metodikomis, o visa sistema, kuri turi problemą įvardinti ir imtis kitų žingsnių, iki galo nereformuota, todėl niekas ir neveikia“, – kalbėjo Vaikų ligų klinikos Vaikų intensyviosios terapijos skyriaus vadovas.

R. Kėvalas priduria, kad tiek šiuo, tiek nelaimės Kėdainiuose atveju tyrimai atlikti neprofesionaliai. Jo nuomone, taip nutiko, nes nukentėjęs asmuo – vaikas. Pamirštama, kad vaikas – silpnoji mūsų visuomenės dalis, kuri be mūsų pagalbos neapsigins.

Pašnekovas supranta, kad prokurorai tyrimą nutraukė gavę teismo medicinos eksperto išvadas. „Tačiau tai parodija. Juk pats matėte nuotraukas, mes turime išrašus, kažkodėl mumis, profesionalais, nepatiki, juk mums nėra tikslo kelti triukšmą ten, kur jo turėtų nebūti“, – kalbėjo R. Kėvalas.

Profesorius klausia: jei ikiteisminiai tyrimai nutraukiami net tokiais absoliučiai aiškiais atvejais, ką gydytojams daryti tais atvejais, kada tik įtari galimą smurtą, kada kūdikiams lūžusios kojos ar šonkauliai.