Politiką taip pat neramina vaikų globos namų pertvarka, už kurią agitavo prezidentė Dalia Grybauskaitė.
R. Karbauskis antradienį dalyvavo Valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcijos posėdyje, kuriame buvo diskutuojama apie smurto užkardymą: teisės aktų pakeitimus, vaiko teisių apsaugos sistemos pokyčius.
Susitikime, be frakcijos narių, dalyvavo socialinių reikalų ir darbo ministras Linas Kukuraitis bei vaiko teisių apsaugos kontrolierė Edita Žiobienė. Ji pasiūlė centralizuoti vaiko teisių apsaugos sistemą, nes dabar ji išbarstyta: egzistuoja Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus tarnyba, kuriai ji vadovauja, ir 60 Vaiko teisių apsaugos skyrių savivaldybėse. Pastarieji kontrolierei niekaip nepavaldūs.
Tačiau dalis valstiečių žaliųjų atstovų, pavyzdžiui, europarlamentaras Bronis Ropė, sakė nemanantys, kad centralizacija ką nors pakeis.
R. Karbauskis savo ruožtu sako, kad pati visuomenė turi aktyviai užkirsti kelią smurtui prieš vaikus.
„Mes turime suprasti, kad šeimoje bendruomenėje situacija keisis tada, kai visuomenė pati aktyviai dalyvaus. Jei šnekėsime apie kaimą, tai tikriausiai kiekvienas čia sėdintis puikiai supranta, kad tame kaime, toje bendruomenėje visi viską mato. Visais atvejais buvo taip. Nebuvo tokio atvejo, apie kurį niekas nežinojo. Visi viską puikiai matė. Ir kai mes šnekame apie centralizavimą, turime suprasti vieną dalyką: turi matyti seniūnas, turi matyti seniūnaitis, turi matyti žmonės bendruomenėje, turi matyti mokytojas, turi matyti visi“, - sakė politikas.
Diskusijas apie smurtą prieš vaikus suaštrino Kėdainiuose mirtinai sumušto keturmečio Mato istorija. Vaikas darželyje buvo pasakęs, kad patėvis Gediminas Kontenis jį, muša, bet tuomet ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas vaiko tinkamai neapklausus. Šių metų sausį berniukas jau buvo sumuštas taip, kad mirė. Dėl to įtariamas patėvis G. Kontenis ir mama Monika.
Kaimynai žurnalistams po tragedijos pasakojo, kad tuose namuose nuolat buvo triukšmas, bet kai jų apie tai buvo klausiama berniukui dėl smurto pasiskundus pirmą kartą – byloje visi kaimynai liudijo nieko nežinoję.
„Niekada jokia sistema – centralizuota ar necentralizuota – nesuveiks, jei kaimynas, matydamas kas vyksta, nereaguos. Kaip į tai pajungti bendruomenę, kaip sumotyvuoti bendruomenę bendradarbiauti, reikia ieškoti mechanizmo. Nesu pasiruošęs pasakyti, koks tas mechanizmas, bet tai būtina padaryti“, - frakcijos posėdyje sakė R. Karbauskis.
Jis taip pat svarstė apie specialaus pasitikėjimo telefono linijos įkūrimą, kad įtariantys smurtą žmonės žinotų, kur skambinti. Savo ruožtu Seimo narė Dovilė Šakalienė teigia, jog užtenka ir bendrojo pagalbos numerio 112, svarbu, kad žmonės tik skambintų.
R. Karbauskis palietė ir vaikų globos namų temą. Praėjusi valdžia su prezidente D. Grybauskaite ėmėsi vaikų globos namų reformos, pagal kurią globos namų ateityje turi nelikti, o tėvų palikti vaikai būtų globojami šeimynose ar šeimose – buvo siekiama, kad vaikai galėtų patirti gyvenimo šeimoje jausmą. Remiantis šiuo modeliu, šeimynos ar šeimos būtų apmokytos globoti tokius vaikus, joms būtų mokamas užmokestis. Bet tai nėra įsivaikinimas.
„Paliesiu dar kitą temą. Tas vaiko paėmimas laikinas. Matau labai prastą situaciją su tuo požiūriu, kad mes dabar sugriausime, sunaikinsime vaikų globos namų sistemą, sukišime tuos vaikus, ypač miestuose, į butus ir taip išspręsime problemą. Problema taip neišsispręs. Ten yra ir neįgalūs vaikai, yra vaikai kuriems reikalinga specifinė pagalba, jos negalima suteikti tuose butuose. Labai daug pavyzdžių yra, kad mes užkūrėme tą problemą. Mes dar tik nesusidūrėme su įvykiais kokiais nors, neužsidegė toks butas, nenusižudė kas nors tokiame bute, bet tai gali atsitikti bet kurią minutę“, - svarstė R. Karbauskis.
DELFI primena, kad pagal sumanymą vaikų globos namų neturėtų likti iki 2020 metų. Tačiau šiuo metu dar nėra profesionalios globos reglamentavimo, tam nenumatytas finansavimas, trūksta paslaugų globėjams, nėra socialinės reklamos, daug kas palikta saviveiklai savivaldybėse.