E. Žiobienė bei socialinės apsaugos ir darbo ministras Linas Kukuraitis antradienį viešėjo Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcijos posėdyje. Iš pradžių Seimo narė Agnė Širinskienė siūlė apie vaikus diskutuoti uždarame posėdyje, bet jos kolega Tomas Tomilinas paprašė atviros diskusijos.
Iš diskusijos tapo aišku, kad svarstoma apie vaiko teisių apsaugos sistemos centralizavimą, nors, pavyzdžiui, europarlamentaras Bronis Ropė išsakė nepritarimą. Šiuo metu Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstaiga yra viena institucija. 60-ies savivaldybių Vaiko teisių apsaugos skyriai yra pavaldūs 60-čiai savivaldybių administracijų direktorių ir merų.
Jeigu konkrečios savivaldybės vaiko teisių apsaugos specialistai neatlieka savo darbo, vaiko teisių apsaugos kontrolierė negali jų nubausti: E. Žiobienė gali kreiptis į konkrečios savivaldybės administraciją arba prokuratūrą, jei administracija nereaguoja.
„Nei kontrolierius, nei ministras negali nei atleisti, nei taikyti drausminių nuobaudų vaiko teisių specialistams, net jeigu jie nedirba. Kad būtų aiškiau, yra buvę tokių atvejų ir kraštutinis atvejis, kur aš laukiu prokuratūros sprendimo, kai Vaiko teisių skyrius, mano supratimu, piktybiškai neėmė vaikų iš šeimos, tuo atveju aš kreipiausi į prokuratūrą, kad būtų keliama byla už pareigų nevykdymą. Aš galiu tik tiek: kreiptis į savivaldybės vadovus – įvertinkite tarnybinį atlikimą ir atkreipti dėmesį prokuratūrai, galbūt yra baudžiamasis nusikaltimas“, - sakė E. Žiobienė.
Pasak vaiko teisių apsaugos kontrolierės teigimu, net po Saviečių atvejo Kėdainių rajone, kai du vaikai sausio mėnesį buvo sumesti į šulinį, savivaldybės administracija sakė, kad vaiko teisių apsaugos specialistai dirbo gerai. Maža to, ne visos savivaldybės siunčia specialistus į teismus, kai kur specialistų yra per mažai. Kai kada susiklosto situacija, kad vaiko teisių apsaugos specialistas turi susiremti su savo darbdaviu ar viršininku dėl iškeldinimo iš namų ar panašiai.
Anot E. Žiobienės, valstybėje turi būti viena nepriklausoma sistema su vienodais kriterijais, galbūt vienai ministerijai pavaldi institucija.
E. Žiobienė taip pat paprašė sugrįžti prie fizinių ar kūno bausmių draudimo teisės aktų.
Kaip žinoma, Seimas nepriėmė fizinių bausmių draudimo auklėjant vaikus, nes nesusitarė dėl sąvokų. Viena pusė, kuriai atstovauja „valstietė“ Dovilė Šakalienė ir konservatorius Mykolas Majauskas, nori visiškai uždrausti fizines bausmes kaip auklėjamąją priemonę. Kaip smurtas apibrėžiama ir nepriežiūra – pagrindinių vaiko fizinių, emocinių, socialinių poreikių tenkinimas ar netenkinimas, keliantis grėsmę vaiko sveikatai, raidai ar orumui.
Kiti Seimo nariai – tarp jų konservatoriai Rimantas Jonas Dagys, Mantas Adomėnas, Laurynas Kasčiūnas, Paulius Saudargas ir „valstiečiai“ Agnė Širinskienė, Eugenijus Jovaiša, Povilas Urbšys -
pasiūlė sukonkretinti sąvokas: išbraukė fizinės bausmės sąvoką, o smurtas prieš vaiką apibrėžiamas tik per tiesioginę žalą arba raidos sutrikdymą bei realų pavojų, kad pasekmės gali būti baisios. Esminis šios diskusijos objektas – ar vaikui galima taikyti fizinę bausmę auklėjant ar ne.
E. Žiobienė mano, kad fizinės bausmės būtinai privalo būti uždraustos. Šios idėjos priešininkai Valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcijoje antradienį nekalbėjo.
„Valstybėje negali būti fizinių arba kūno bausmių“, - sako E. Žiobienė.
„Tikrai esu išanalizavusi daug bylų, tai nėra vienos teisminės bylos praktika: jeigu žmogus baudė vaiką fiziškai, jis tą teigia teisėsaugai, net ir teisme „aš auklėjau savo vaiką“. Bet tas auklėjimas Lietuvoje yra žiaurus. Tai nėra, kaip jūs galvojate, kad tai pliaukštelėjimas, yra ne viena teisminė byla, kur vaikai auklėjami dilgėlėmis, diržais, klūpėjimu naktį bažnyčioje ir visa tai teismas išteisina dėl to, kad jeigu imsite, kas atskirai yra smurtas, ten yra tyčia. Čia tyčios nebuvo, jis nesiekė vaiko sumušti, jis siekė vaiką auklėti“, - aiškino vaiko teisių apsaugos kontrolierė.
Pasak jos, dažniausiai viskas atrodo taip: yra vaikas, kuris blogai elgėsi, ir „auklėjantis“ tėvas, kuris paprastai gauna geras rekomendacijas iš darbo.
E. Žiobienė sako, kad tikriausiai Matą galimai mirtinai sumušęs Gediminas Kontenis bei sugyventinė Monika manė, kad vaiką auklėja. Deja, vadinamasis auklėjimas baigėsi Mato mirtimi.
Vaiko teisių apsaugos kontrolierė teigia, kad fizinių bausmių draudimu siekiama ne atimti vaikus iš šeimų, bet keisti gyvenimo modelį, brėžti gaires, kas galima ir kas ne, teikti pagalbą šeimoms. Ji, be kita ko, siekė nuraminti manančius, kad dėl skurdo kilusios nepriežiūros vaikai esą bus atiminėjami. Pasak E. Žiobienės, remiantis Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika, skurdas nėra priežastis atimti vaikų, valstybės privalo padėti skurdžioms šeimoms.
Frakcijos posėdyje kalbėjęs seniūnas Ramūnas Karbauskis teigia, kad, jo požiūriu, D. Šakalienės siūlomi apibrėžimai jam atrodo priimtini ir tikrai nieko nesugriaus.
R. Karbauskis taip pat siūlė susitarti dėl sąvokos prieš plenarinį Seimo posėdį, kad nekiltų pagunda vėl atidėti įstatymo pakeitimo.
Numatomas neeilinis Seimo posėdis - vasario 14 dieną.