„Vaikas buvo nuolat mušamas. Kol faktiškai užmušė. Turi būti pirmas atvejis, kai asmeniškai turi atsakyti konkretūs žmonės, kurie „stebėjo” šeimą, ir kurie nutraukė tyrimą dėl ankstesnių sumušimų, nes „neužteko duomenų”. O tada surasiu būdą kaip paduoti į teismą Lietuvos Seimą, kuris atsakingas už vaiko teisių neapsaugą Lietuvoje jau dvidešimt metų“, – sako D. Šakalienė.
Medikai neslepia, kad berniukas iš Kėdainių galimybių išgyventi turi itin mažai. Liūdniausia, kad tai nebuvo pirmas atvejis, kada minėtas vaikas buvo mušamas. Tokių įtarimų kilo praėjusių metų pabaigoje, tačiau ikiteisminis tyrimas dėl smurto prieš vaiką buvo nutrauktas. Kraupiu nusikaltimu įtariami vaiko mama ir jos sugyventinis.
Parlamentarė tvirtina, kad Seimo nariai neatliko savo pozityvios pareigos imtis visų būtinų teisinių priemonių užtikrinti kiekvieno vaiko saugumą, kaip yra įsipareigoję ratifikuodami Vaiko teisių konvenciją. D. Šakalienės teigimu, parlamentarai yra atsakingi už teisinę vaikų apsaugą ir jie ją vilkina dvidešimt metų.
D. Šakalienė konstatuoja, kad dar nepasibaigė sausis – mėnuo, kai Seimas eilinį kartą per pastaruosius dvidešimt metų ir vėl nutarė neskubėti, nes jiems neaišku, ką reiškia smurto apibrėžimas, nes jiems neaišku, kam to reikia, nes įstatymai nesvarbu.
Praėjusią savaitę į Seimo darbotvarkę įtraukto projekto, kuris uždraustų vaikams taikyti fizines bausmes, priėmimas buvo atidėtas ir į parlamento posėdžių salę grįš jau pavasarį. Seimo Savižudybių prevencijos komisijos inicijuotomis pataisomis siūlyta nustatyti, kad visų formų – fizinis, emocinis, seksualinis – smurtas prieš vaiką, įskaitant fizines bausmes, yra draudžiamas. Kaip smurtas būtų apibrėžiama ir nepriežiūra – nuolatinis nepakankamas pagrindinių vaiko fizinių, emocinių, socialinių poreikių tenkinimas ar netenkinimas, keliantis grėsmę vaiko sveikatai, raidai ar orumui.
„Nes argi svarbu, kad šalyse, kurios sutvarkė teisinę vaikų apsaugą, po to įvyko ir praktinės pagalbos teikimo reforma, ir buvo išgelbėti tūkstančiai vaikų. (…) Taigi, tradicija tęsiasi – bent du nužudyti vaikai kas mėnesį. Čia tie du vaikai, kurie yra ant mūsų visų sąžinės. Kaip jaučiatės, kovotojai prieš teisinės vaikų apsaugos nuo smurto griežtinimą? Klausimas retorinis. Jums dzin. Tuoj išrasite naujų pasiteisinimų ir naujų muilo burbulų, o vaikai miršta, kenčia, bijo“, – dėstė D. Šakalienė, pridūrusi, kad jaučia žiaurų skausmą ir pyktį.
M. Majauskas: esame absoliučiam dugne
Tuo metu konservatorius Mykolas Majauskas sako nemanantis, kad vaikų nemušimo įstatymas staiga viską išspręstų. Jo aiškinimu, socialinės problemos įsišaknijusios labai giliai, tą rodo patyčių, savižudybių, skyrybų, socialinės atskirties statistika. „Esame absoliučiam dugne“, – konstatuoja M. Majauskas.
Jo įsitikinimu, turime pradėti nuo vaikų ir imtis keleto neatidėliotinų sprendimų: įstatymu apibrėžti smurto prieš vaikus sąvoką ir taip pripažinti, jog turime rimtą bėdą. Antra – įstatymu įtvirtinti realią alternatyvą globos namams – profesionalią globą šeimoje, taip pat papildomai užtikrinti socialinių ir sveikatos paslaugų paketus, papildomus resursus skirti prevencinėms priemonėms, pozityvios tėvystės ugdymui, priklausomybių prevencijai, užimtumo skatinimui.
Papiktino platinama „Gėdos lenta“
Ketvirtadienį feisbuke ėmė plisti lentelė su 7 Seimo narių pavardėmis. Rimantas Jonas Dagys, Mantas Adomėnas, Laurynas Kasčiūnas, Agnė Širinskienė, Eugenijus Jovaiša, Povilas Urbšys ir Paulius Saudargas kaltinami neva pasiūlę išbraukti fizinių bausmių draudimą ir nepriežiūrą iš smurto prieš vaikus apibrėžimo.
Tai papiktino Švietimo ir kultūros komiteto pirmininką E. Jovaišą.
„Šiandien socialiniuose tinkluose plačiai pasklido „Gėdos lenta“ pavadintas kaltinimas, kad aš ir dar šeši kolegos Seimo nariai neva „reikalaujame išbraukti iš smurto prieš vaikus apibrėžimo fizinių bausmių draudimą ir nepriežiūrą“. Nepaprastai liūdna, nes tai yra baisūs ir neteisingi kaltinimai.
Labai neatsakingai yra skleidžiama absoliučiai klaidinga informacija. Visi išgyvename, matydami sumuštus vaikus. Visi norime, kad tokios nelaimės baigtųsi. Pateiktu siūlymu su kolegomis viso labo patiksliname D. Šakalienės pateiktą smurto prieš vaikus apibrėžimą. Jis išlieka tikrai platus ir nepaliekantis jokios erdvės smurtautojams. Apibrėžime lieka ir fizinis smurtas, ir psichologinis smurtas, ir seksualinė prievarta, ir nepriežiūra.
Visam tam turi būti užkirstas kelias, tačiau kad smurto sąvokos abstraktumas nesukeltų absurdiškų ir neretai tragiškų situacijų šalies šeimoms, tas sąvokas patikslinome. Nepriežiūra liko ir viso labo buvo perkelta iš 2.1 straipsnio į 2 straipsnį prie pagrindinių įstatymo sąvokų. Fizinės bausmės ištrintos tik vienoje teksto vienoje, kur buvo rašoma, kad valstybė imasi visų priemonių apsaugoti vaiką nuo „smurto, įskaitant fizines bausmes“.
Kadangi fizinės bausmės yra akivaizdi fizinio smurto forma, teisiškai tiksliai nėra jokio reikalo kartoti tą patį du kartus. Bet kuris teisininkas jums paaiškintų, kad pagal mūsų siūlymus, įstatymas fizines bausmes aiškiai draudžia. Labai kviečiu visus perskaityti tikrai neilgą mūsų siūlymo tekstą ir patiems įsitikinti, kad viešumoje paskleista informacija neatitinka tiesos“, – sakoma E. Jovaišos DELFI atsiųstame pareiškime.
L. Kasčiūnas: pats auginu 4 vaikus ir esu prieš smurtą
L. Kasčiūnas kalbėdamas su DELFI irgi piktinosi, kad viešojoje erdvėje situacija suprimityvinama iki teiginio, esą vieni Seimo nariai yra prieš, o kiti – už smurtą.
„Mes nesakome, kad pataisų autoriai yra tie, kurie nori iš 25 proc. skurdo rizikoje esančių šeimų atimti vaikus. Mes taip nesakome, nors pagal nepriežiūros apibrėžimą, kuris, pagal M. Majausko ir D. Šakalienės siūlymą, yra labai platus ir mes jį pabandėme sukonkretinti. Mes nieko neišėmėme, mes norėjome pasiūlyti alternatyvą“, – aiškina Seimo narys.
L. Kasčiūno teigimu, tenorima patikslinti smurto sąvoką, priežastinius ryšius, kad sąvokos nebūtų pernelyg abstrakčios. „Mūsų atveju, nepriežiūros sąvoka eliminuoja galimybę nepriežiūros sąvoką taikyti pernelyg lanksčiai, kurią būtų galima traktuoti regionuose gyvenančių ir tikrai sunkiai besiverčiančių žmonių gyvenimo sąlygas kaip nepriežiūrą, nors tos šeimos stengiasi kabinti į gyvenimą“, – teigė L. Kasčiūnas.
Jis sakė kaip tik ketvirtadienį Dauguose lankantis šeimą, kuri kovoja už gyvenimą, tačiau jai sunkiai sekasi ekonomiškai. Parlamentaro teigimu, žiūrint iš Gedimino prospekto perspektyvos, pagal lanksčią nepriežiūros sampratą šie žmonės atsidurtų rizikos zonoje.
„Aš pats keturi vaikus auginu, suprantu, kad smurtas baisus dalykas, tačiau pasitaiko kalbų, kad mes siūlymuose išbraukėme fizines bausmes, nors ten aiškiai parašyta, kad fizinis smurtas eliminuojamas“, – tai, kad nepalaiko smurto prieš vaiką, tikina L. Kasčiūnas, ir toliau dėl įstatymo žadantis ieškoti kompromiso.
Jo aiškinimu, D. Šakalienės ir M. Majausko pataisos neveiktų be kitų sisteminių dalykų, todėl ir buvo pasiūlyta laukti Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos paketo ir taip viską priimti kartu.