Kaip skaičiuojamos pensijos: vieniems pasiseka, kitiems - nelabai

Kalbos apie pensijų dydį vėl aidi – nuo sausio 1-osios šiek tiek padidėjo pensijos, kurių laukia daugiau kaip 800 tūkst. šalies pensininkų, įskaitant neįgaliuosius ir gaunančius išankstines pensijas. Kaip pasikeičia gyvenimas tapus pensininku? Paklausėme pačių kauniečių.

Negali susitaupyti

Vytautas jau dvejus metus yra pensininkas. Gyvena su žmona ir jos motina nuosavame name miesto centre. „Dabar turiu daug laiko, nežinau, ką su juo veikti, – juokiasi vyriškis. – Net svorio priaugau.“ Daug metų Vytautas dirbo miesto katilinėje kūriku ir likus kelioms dienoms iki euro įvedimo tapo pensininku. Išėjo į pensiją būdamas 63 metų. Darbas buvo pamaininis, tačiau, kaip teigia vyras, nesunkus. Algą gaudavo dar litais. Eurais alga siektų apie 380 eurų į rankas. Keli mėnesiai prieš pensinį amžių jis jau žinojo, kokia bus pensija. Gavo laišką su apskaičiuota suma – 318 eurų (apie 1100 litų).

Kalbintas vyriškis pasakojo, kad darbo nepasiilgsta, atranda ką veikti ir būdamas pensijoje. „Vairuoju automobilį, rūpinuosi namu, dar kolektyvinis sodas. Netoliese gyvena suaugusi dukra, kuri viena augina 3 vaikus, daug dirba. Nuolat atsiranda visokių reikalų jai pagelbėjant. Valgau tą patį maistą, perku tuos pačius vaistus, kaip ir dirbdamas. Ką dar galiu pridurti?“ – daug iškalbos nerodydamas Vytautas vardijo savo įpročius. Vyriškis prisipažino, kad mėgsta namuose gamintą maistą: sriubas, mėsą, žuvį, lietuviškas daržoves. „Maistui išrankus, neperku brangių ir išskirtinių produktų. Sode užsiauginu daržovių ir vaisių“, – sakė jis.

Anot Vytauto, pensija nesumažino jo pirkinių sąrašo, nes niekada nepirkdavo be reikalo. „Pagrindinis dalykas, pasikeitęs išėjus į pensiją, – nebegaliu susitaupyti. Dirbdamas kas mėnesį atidėdavau tam tikrą sumą pinigų, o dabar santaupoms nebelieka. Viskas pabrango – ir maistas, ir automobilio išlaikymas.“

Ką darytų su santaupomis, Vytautas neatskleidė. „Ne, kelionėms neleisčiau, užtenka sodo. Buvau kartą į Paryžių nuvažiavęs ir užteko. Per televizorių galima tiek ir tiek pamatyti. Gal į mašiną investuočiau...“ – svarstė pašnekovas.

Dirbs iki 70-ies

Vos įėjus į parduotuvę, pasitiko daili, liekna moteris ilgais šviesiais plaukais. „Aš Ligija, čia dirbu pardavėja“, – ištiesė ranką šypsodamasi. Kalbėjomės apie tai, kaip ji jaučiasi metus būdama pensininke. „Ar galite patikėti – 40 metų stažas, o apskaičiavo tik 220 eurų pensijos! Visą gyvenimą dirbau įvairiuose darbuose, gaudavau minimumą, nes darbdaviai taupydavo pinigus“, – nuoskaudos neslėpė moteris ir atidžiai pažiūrėjo man į akis. Pasijaučiu nejaukiai, lyg klausčiau apie dalykus, kurie ir taip žinomi.

Ligija pridūrė, kad gyvena viena, neturi vyro ar artimųjų, kurie padėtų finansiškai, gal todėl jai nuolat tenka sukti galvą, kaip išgyventi: „Reikia ir už butą sumokėti, ir susišukuoti, ir apsirengti. O kur dar įvairios išlaidos, pavyzdžiui, transporto ar telefono? Juk neisiu į darbą pėsčia.“

Nors ir pasipiktinusi dėl mažos pensijos, parduotuvėje dirbanti moteris nelinkusi pesimistiškai baigti pokalbio: „Gaunu ir algą, ir pensiją – negaliu skųstis. Per tuos metus jau spėjau atsinaujinti baldus namuose, tikiuosi, pavyks ir šiek tiek sutaupyti. Svarbiausia – sveikata. Kol tik ji leis, tol ir dirbsiu, nors ir iki 70 metų.“

Visi pinigai – gydymui

Miesto archyve daug metų dirbanti Zina kasdien ieško lentynose duomenų apie darbo stažą ir rengia pažymas gyventojams. Per moters rankas yra perėję šimtai žmonių prašymų surasti įrašus apie darbą. Pačiai pensijos diena ateis dar tik 2018 m., tačiau mintis apie tai Zinos nedžiugina. „Nežinau, kaip reikės išgyventi iš pensijos. Man apskaičiuota suma – 278 eurai. Neįsivaizduoju, kaip jų užteks“, – sakė man, kai kalbėjomės telefonu.

Labiausiai Ziną gąsdina mintis, kad jos sveikata silpna, o nemokamo gydymo tikrai nepakanka. Moters ligos susijusios su širdies ir kraujotakos sistema. Jai prieš metus atlikta širdies kraujagyslių šuntavimo operacija. Dabar Zinai paskirta neįgalumo pensija, iš kurios moka už sveikatos paslaugoms apmokėti. „Perku dviejų rūšių vaistus, kurių tikrai negalėčiau leisti sau, jei gaučiau tik tuos 278 eurus. Moku už tyrimus, kas mėnesį tikrinuosi, perku vitaminus, sanatorinį gydymą, procedūras. Kai paskyrė nemokamą sanatoriją iškart po operacijos, buvau labai silpna. Kas iš tų procedūrų, jei net į pusę jų nesugebėjau nueiti? Reikėtų sanatorijos ne iškart po operacijos, o vėliau, bet jau nemokamai neduoda, reikia pirkti“, – sveikatos sistemos niuansus dėstė pašnekovė.

Ji pasakojo, kad visą paskirtą neįgalumo pensiją išleidžia tik gydymui. „Galiu tai sau leisti, nes gyvenu ne viena, visus komunalinius mokesčius sumoka sutuoktinis, dar padeda sūnus“, – atviravo Zina.

Savivaldybės archyve triūsianti Zina tikisi dirbti, kol leis sveikata. „Buvo minčių ir svarstymų išeiti iš darbo. Archyve nuolat tenka kilnoti storas knygas, laipioti, o su mano sveikata tai nėra lengva. Tikrai nedirbčiau, jei užtektų pensijos, bet yra kitaip“, – atsisveikindama sakė ji.

Psichologė: išėjimas į pensiją gali neigiamai veikti asmens psichologinę savijautą

Miglė Burauskaitė, Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikų Psichiatrijos klinikos gydytoja, medicinos psichologė:

„Senėjimo procesas apima įvairius gyvenimo pokyčius, vienas jų – išėjimas į pensiją. Tai, kaip vyresnio amžiaus žmogus gebės prisitaikyti prie naujos gyvenimo situacijos, darbuotojo vaidmens praradimo, priklauso nuo daugelio veiksnių: individualių asmens savybių, streso įveikimo įgūdžių bei adaptacijos gebėjimų, ankstesnės gyvenimo patirties, fizinio ir kognityvinio funkcionavimo, aplinkos. Taigi net ir panašiomis gyvenimo aplinkybėmis vieni senyvi žmonės adaptuojasi sėkmingai, o kiti susiduria su sunkumais.

Viena vertus, išėjimas į pensiją yra gyvenimo įvykis, kuris gali neigiamai veikti asmens psichologinę savijautą, t. y. sukelti stresą, bejėgiškumo ir nereikalingumo jausmus, nusivylimą, liūdesį, apatiją, norą izoliuotis, nerimą dėl ateities. Negatyvūs pojūčiai ypač sustiprėja, jeigu išėjus į pensiją sumažėja pajamų, sumenksta finansinis saugumas, jeigu tai buvo netikėtas, nenorimas ir subjektyviai itin reikšmingas įvykis, pavyzdžiui, teko išeiti iš darbo dėl sveikatos pablogėjimo, darbdavių reikalavimų. Be to, sunkiau prie gyvenimo pokyčių prisitaiko vieniši, emocinės paramos, palaikymo nesulaukiantys vyresni žmonės.

Kita vertus, dauguma vyresnių žmonių geba sėkmingai prisitaikyti prie amžiaus nulemtų pokyčių. Pagyvenę žmonės pradeda ieškoti naujų galimybių, kaip galėtų pritaikyti turimus gebėjimus ir kompetencijas, arba ugdo naujus. Tyrimai rodo, jog mėgstamos veiklos, savanorystė, darnių santykių palaikymas, naujų žinių siekimas ir mokymasis vyresniame amžiuje žmonėms teikia didesnį pasitenkinimą gyvenimu, sustiprina savigarbą ir reikalingumo jausmą.“

Pensijų skaičiavimo metodikos

Šiuo metu vidutinė senatvės pensija turint būtinąjį 30 m. darbo stažą yra 266,70 Eur, vidutinė senatvės pensija neturint būtinojo stažo –148,20 euro. Senatvės pensiją sudaro: pagrindinė dalis, papildoma dalis, priedas už stažo metus. Nuo 2012-ųjų senatvės pensijos amžius kasmet didinamas iki 2026-aisiais pasieks vienodą ir moterims, ir vyrams 65 m. ribą. 2016-aisiais senatvės pensijos amžius moterims buvo 61 m. 8 mėn., vyrams – 63 m. 4 mėnesiai.

Pagal dabar galiojančią pensijų skaičiavimo metodiką, jei turite 30 m. (būtinąjį) stažą, pagrindinė pensijos dalis yra 132,00 euro (110 proc. bazinės pensijos). Papildoma pensijos dalis priklauso nuo jūsų turėtų pajamų. Papildoma pensijos dalis apskaičiuojama atsižvelgiant į visą įgytą stažą, dirbant pagal darbo sutartį, pajamas, turėtas nuo 1994-ųjų, o jei pageidaujate, ir į pajamas nuo 1984 iki 1994 m. bei Vyriausybės patvirtintas einamųjų metų draudžiamąsias pajamas, galiojančias tą mėnesį, už kurį mokama pensija. Šiuo metu jos yra 476 eurai.

Jei įgijote daugiau nei 30 m. stažo, jums priklauso priedas už stažo metus. Priedas skaičiuojamas už kiekvienus papildomus stažo metus (viršijančius 30 metų). Šis priedas yra lygus 3,60 Eur už kiekvienus papildomus stažo metus (3 proc. bazinės pensijos).

Naują pensijų skaičiavimo tvarką ketinama taikyti nuo 2018-ųjų. Būtinasis stažas palaipsniui bus didinamas nuo dabartinių 30 m. iki 35 metų. Bus įvesti apskaitos vienetai, padedantys apskaičiuoti individualiąją pensijos dalį. Įgijęs vienerius stažo metus asmuo per šiuos metus galės įgyti nuo 0,5 iki 5 apskaitos vienetų – šių vienetų skaičius priklausys nuo sumokėtų ir (ar) priskaičiuotų pensijų socialinio draudimo įmokų individualiajai pensijos daliai sumos.

Apskaitos vieneto dydis priklausys nuo 2017 m. gruodį galiosiančių draudžiamųjų pajamų, tad laikant, kad draudžiamosios pajamos nesikeis, šio vieneto vertė būtų 3,05 euro. Pensijų lubos yra ir šiuo metu - ribojamas asmens draudžiamųjų pajamų koeficientas, pagal kurį skaičiuojama papildoma pensijos dalis, o nuo 2018 m. bus ribojamas per metus įgytų apskaitos vienetų skaičius).