Prezidentas dalijosi prisiminimais apie Lietuvos okupacijos laikotarpio diplomatų darbą užsienio diplomatinėse atstovybėse ir išreiškė pagarbą už laisvę kovojusiai tautai.
Tiesioginis V. Adamkaus darbas su Lietuvos diplomatinėmis atstovybėmis prasidėjo dar Čikagoje.
Pasak prezidento, tai yra įsimintinos dienos, kadangi tie žmonės aukojo savo gyvenimą Lietuvos laisvės garsinimui ir įtraukė visą išeiviją siekdami padėti už laisvę kovojančiai Lietuvai.
Šiltu žodžiu V. Adamkus minėjo savo bičiulį, bendražygį diplomatą Stasį Lozoraitį, su kuriuo kartu svarstydavo, kaip ir prie ko prieiti, kad būtų atkreiptas dėmesys į tuometinę Lietuvos situaciją.
„Aš manau, kad jis, visų pirmiausia, buvo didelės erudicijos žmogus ir savo talentą puikiai panaudojo. Jis buvo labai išsilavinęs, mokėjo pagrindines Europos kalbas: prancūzų, anglų, vokiečių. Jis tą puikiai išnaudojo, užmegzdamas kontaktus ne tik su Vašingtonu, kur buvo aukštai vertinamas, bet ir su kitomis vietomis“, – diplomatą prisimena V. Adamkus.
Prezidento įsitikinimu, už laisvę vis dėlto kovojo tauta, o išeivija talkininkavo ir siekė padėti išlaikyti Lietuvos vardą pasaulyje.
„Žodis „kova“ tinka tik kovojančiai tautai, kuri sumokėjo milžinišką kainą už tai“, – pabrėžia V. Adamkus.
Kalbėdamas apie dabartinę Užsienio reikalų ministerijos finansinę situaciją, prezidentas primena, kad darbas diplomatinėse atstovybėse užsienyje ir ankstesniais laikotarpiais buvo kupinas iššūkių.
„Šiandien girdžiu, kad Užsienio reikalų ministerija turi nepakankamai pinigų mūsų atstovybėms, mūsų konsulatams pasaulyje išlaikyti. Tą patį galiu pasakyti apie sąlygas, kuriomis dirbo mūsų diplomatai dar pirmosios nepriklausomybės metu. Jiems buvo tikrai be galo sunku – ne tik trūko pinigų pragyvenimui, bet ir išlaikymui tų konsulato pareigų“, – tikina V. Adamkus ir priduria, kad dėl pinigų stygiaus konsulatą Čikagoje yra tekę perkelti į privatų diplomato Petro Daužvardžio butą.
Pokalbis su prezidentu V. Adamkumi ir Lietuvos ambasadorių prisiminimai apie darbą su prezidentu – įraše.