Penktadienio rytą Lietuvos žmonės kviečiami dalyvauti pilietinėje akcijoje „Atmintis gyva, nes liudija“ ir valstybės institucijose, mokyklose prie langų uždegti žvakutes.

Tuo pat metu sostinės Nepriklausomybės aikštėje bus dedama gėlių prie Kovo 11-ajai skirto paminklo „Žinia“.

Laisvės gynėjų atminimas bus pagerbtas ir iškilmingame Laisvės gynėjų dienos minėjime Seimo Kovo 11-osios Akto salėje.

V. Pranckietis: neįmanoma pavergti žmogaus, kuris laisvas širdyje

.Neįmanoma pavergti žmogaus, kuris laisvas širdyje, penktadienį Lietuvai minint Laisvės gynėjų dieną sako Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis.

„Šiandien mūsų valstybei – ypatinga diena. Minime Sausio 13-ąją. Mūsų visų buvimas čia liudija, kad lygiai taip pat, kaip ir prieš dvidešimt šešerius metus, mums svarbios vertybės ir idealai, kuriuos puoselėja tik brandi bendruomenė“, – iškilmingame minėjime Seime sakė V.Pranckietis.

Pasak jo, 1991 metų sausį būtent susitelkimas ir vienybė atvedė ginti parlamento, Vilniaus televizijos bokšto, Lietuvos radijo ir televizijos komiteto pastato, Juragių televizijos, Sitkūnų radijo retransliacijos stočių bei kitų nepriklausomos valstybės gyvavimą užtikrinančių strateginių objektų.

„Kiekvienas gimsta laisvas“, – skelbė plakatai Sausio įvykiuose dalyvavusių ir Lietuvos nepriklausomybę gynusių žmonių rankose. Neįmanoma pavergti žmogaus, kuris yra laisvas širdyje – šis žinojimas padėjo būti stipriems ir išlikti nepalaužiamiems net mirties akivaizdoje“, – kalbėjo parlamento vadovas.

Seimo pirmininkas sakė lenkiantis galvą prieš visus žuvusiuosius per Sausio 13-osios įvykius ir pakvietė pagerbti jų atminimą – išvardijo visų žuvusiųjų pavardes.

A. J. Bačkis: atmintis įpareigoja saugoti ir ginti laisvę

Atmintis įpareigoja mus ne tik gerbti prasmingai žuvusius, bet ir saugoti bei ginti laisvę, taip pat ji kiekvieno klausia – ką yra padaręs ir privalo padaryti dėl savo valstybės, minint Laisvės gynėjų dieną sako kardinolas Audrys Juozas Bačkis.

„Atmintis įpareigoja mus ne tik gerbti prasmingai žuvusius, bet susieti atmintį su mūsų gyvenimu, saugoti ir ginti laisvę. Tik taip liks tvari krauju aplaistyta Sausio 13-osios pergalė“, – penktadienį iškilmingame minėjime Seime sakė dvasininkas.

Pasak jo, laisvė – ypatingas žodis visiems lietuviams: miškuose kovojusiems partizanams, Sibiro platybėse vargusiems tremtiniams, kovojusiems už Lietuvos laisvės bylą išeivijoje, Sausio 13-osios naktį budėjusiems parlamente ir išėjusiems į Vilniaus gatves. „Visi šie žmonės laisvės siekė priimdami tai kaip savo pareigą ir atsakomybę, kuri ne vieną jų nuvedė iki mirties“, – pabrėžė kardinolas.
A.J.Bačkis kartu sakė, kad kruvinų aukų atmintis įpareigoja: „Beldžiasi į mūsų sąžinę klausdama kiekvieno: ką aš padariau ir ką privalau padaryti dėl savo tautos, savo valstybės?“.

„Valstybės gėris visų pirma yra teisingumas visiems ir kiekvienam. Popiežius Benediktas XVI enciklikoje „Dievas yra meilė“ mums primena, kad „teisingumas yra visos politikos tikslas ir todėl vidinis matas“. Ar tikrai tiesa ir teisingumas yra kiekvieno mūsų matas ir pasirinkimų kriterijus? Ar turime drąsos darydami sprendimus vadovaujantis tiesa ir teisingumu, o ne savo materialinės ar politinės naudos vaikymusi?“ – klausė dvasininkijos atstovas.

Žuvusiojo sūnus ragino dėti pastangas išsaugoti laisvę

Per Sausio įvykius prie Vilniaus televizijos bokšto žuvusio Vytauto Vaitkaus sūnus Robertas Vaitkus ragino ne tik didžiuotis iškovota laisve, bet dėti visas pastangas išsaugoti ją ateities kartoms.

„Man dažnai, o ypač per Sausio 13-osios metines, per nepriklausomybės minėjimus kyla klausimas: kas būtų, jei... Jeigu ne Pirmasis pasaulinis karas, ir Lietuva nebūtų gavusi unikalaus šanso atsiplėšti nuo Rusijos gniaužtų bei tapti nepriklausoma, turbūt mes ir šiandien turėtume tokį teisinį statusą kaip Krymas ar Čėčėnija. Ir visas pasaulis mus pripažintų kaip Rusijos sudėtinę dalį. Kas būtų, jei Rusijoje nebūtų net ir trumpam atėjęs demokratinis laikotarpis 1991 metais? Taigi, manau, jog taip sunkiai iškovoję laisvę, mes turėtume dėti visas pastangas ją išsaugoti ateities kartoms“, – penktadienį per Sausio 13-osios minėjimą parlamente teigė R.Vaitkus.

Jis sakė kartais nesuprantąs lietuvių požiūrio į krašto gynybą, propagandą, informacinius ir kibernetinius karus. Anot kalbėtojo, tik pastaruoju metu Lietuvos gyventojai praregėjo ir supranto, kad skirti gynybai 2 proc. bendrojo vidaus produkto reikia ne NATO, o pačiai Lietuvai.

„Didžiuotis savo šalimi verčia ir tai, kad Rusijos karinės agresijos Ukrainoje akivaizdoje mes netūpčiojome vietoje negalėdami pasirinkti, kas yra mūsų draugai ir kas priešai. Mes nebijodami pareiškėme, kad besąlygiškai remiame Ukrainos siekį tapti nepriklausoma. Mes nebijojome viešai pareikšti, jog mes tiekiame Ukrainai tam tikrus ginkluotės elementus, o ne tik antklodes ir batus, kaip tai darė daugelis Europos valstybių“, – teigė R.Vaitkus ir sakė mylintis Lietuvą būtent už jos žmonių drąsą.

„Norėtųsi palinkėti visiems mums, taip pat ir Seimo nariams, niekada neabejoti mūsų siekiais ir idealais, nesusigundyti pigia finansine nauda, išduodant savo draugus ir vertybes. Tik taip mes išliksime tvirti ir stiprūs. Tik taip mes išliksime laisvi“, – kalbėjo žuvusiojo Sausio 13-ąją sūnus.

I.Degutienė: neapleidžia jausmas, kad sovietinė dvasia liko

Nors sovietinė imperija išnyko prieš 26 metus, bet atrodo, kad kolaborantai ir jų dvasia liko, minint Laisvės gynėjų dieną sakė Seimo vicepirmininkė konservatorė Irena Degutienė.

„Girdint kai kuriuos pasisakymus, skaitant komentarus, matant kai kurių žmonių elgesį viešojoje erdvėje neapleidžia jausmas, kad sovietinė imperija išnyko, bet kolaborantai ir jų dvasia liko“, – penktadienį per Sausio 13-osios minėjimą parlamento rūmuose teigė ji.
Prisiminusi, kaip būdama medike 1991 metų sausį Vilniaus Raudonojo kryžiaus ligoninėje ji su kolegomis teikė pagalbą sužeistiesiems, politikė tvirtino tuomet tų žmonių akyse mačiusi degančią dvasią.

„Žmogus, turintis savyje šią dvasią – nepalaužiamas, neišgąsdinamas, nesunaikinamas. Tiksliau – sunaikinamas tik fiziškai. Tai ir buvo viena svarbiausių ir viena šviesiausių Sausio 13-osios patirčių: sovietinė imperija gali mėginti mus nužudyti ir palaužti mūsų dvasią, priversti mus būti tokiais, kokie buvome, bet vergauti ir bijoti ji mūsų daugiau neprivers“, – teigė ji.

„Deja, grįždama į šias dienas, turiu pripažinti, kad laisvės etalonas, laisvo žmogaus būsena kai kam pasirodė esanti per sunki. Iki šiol per sunki. Yra žinomas posakis: kas mūsų nenužudo, padaro mus stipresnius. Drįstu abejoti, nes mačiau ir matau ne vieną pavyzdį, kaip sovietinė prievarta žmogaus nenužudė, bet pavertė jį bailiu, prisitaikėliu, skundiku“, – kalbėjo parlamentarė.

Ji teigė nesuprantanti, kaip galima į akis ar prieš televizijos kameras meluoti, šmeižti gyvus ir mirusius laisvės gynėjus, kurti melagingas versijas, kas tą lemtingą naktį vyko prie televizijos bokšto.

Kad „savi šaudė į savus“, viešai yra tvirtinęs buvęs Socialistinio liaudies fronto pirmininkas Algirdas Paleckis.

„Nesuprantu ir tų visai neseniai nuskambėjusių atvejų, kai okupantų simbolika buvo brukama žmonėms – ir, kas baisiausia, – jauniems žmonėms – į galvas, kartu randant pateisinimų, esą čia tik vieni juokai. Norisi tu žmonių paklausti: jūs taip suvokiate laisvę?“ – retoriškai klausė I.Degutienė.

Ji taip pat apgailestavo, kad prieš metus Seime politinių sąskaitų suvedimo priemone tapo Laisvės premija.

„Juk kalbame ne apie Vytauto Landsbergio asmenį, o apie mus, apie šiandieninę Lietuvą. Profesorius gali patikti ar nepatikti, tačiau tuo metu, kai į XX amžiaus pabaigos istoriją jis įrašytas greta Lecho Valensos ir Vaclavo Havelo, neigti jo nuopelnus Lietuvos valstybingumo atstatymui, neigti jo pastangas ir darbus, ypač nuo Nepriklausomybės paskelbimo de jure iki pripažinimo de facto reiškia kurti dar vieną istorijos klastotę. Apgailestauju, bet tokių istorijos klastočių šiandien aš girdžiu ne vieną. Todėl džiaugiuosi, kad šios kadencijos Seimas ištaisė šią klaidą“, – sakė I.Degutienė.

Besikreipdama į iškilmingame posėdyje dalyvavusius Ukrainos karių atstovus ji išreiškė paramą šiuo metu už savo laisvę kovojančiai Ukrainai: „Lietuva negali ginklu sustabdyti ordos, okupavusios Jūsų šalies Rytus ir grasinančios žengti toliau, tačiau Lietuva daro ir darys viską, kad Jūs nebūtumėte šioje kovoje vieni ir kad Ukrainos okupacijos tema neišnyktų iš pasaulio politinės darbotvarkės“.

Posėdžio metu bus teikiamos Laisvės premijos. 2016 metų Laisvės premijas Seimas paskyrė kadenciją baigusiam prezidentui Valdui Adamkui ir Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo pirmininkui Vytautui Landsbergiui.

Vidudienį Nepriklausomybės aikštėje – Valstybės vėliavos pakėlimo ceremonija.

Po šios ceremonijos Sausio 13-osios aukos bus pagerbtos Antakalnio kapinėse.

Lietuvos kariuomenės krašto apsaugos savanorių pajėgų kariai pagerbs Laisvės gynėjus, palaidotus Alytaus, Kauno, Kėdainių, Marijampolės, Rokiškio, Vilniaus kapinėse

Popietę Seimo Konstitucijos salėje Seimo vadovybė ir Vyriausybės nariai susitiks su žuvusiųjų artimaisiais ir nukentėjusiaisiais nuo sovietų agresijos 1991 metais.

Pavakare – šv. Mišios Vilniaus arkikatedroje bazilikoje.

Penktadienį parlamento Laisvės gynėjų ir Vitražo galerijos bei Sausio 13-osios memorialas bus atviri visuomenei.

Atvirų durų valandomis bus galima apžiūrėti parodas, skirtas Laisvės gynėjų dienai, Laisvės premijų laureatams, fotografijų parodas „Laisvės gynimas Lietuvoje 1991 m. sausyje“ bei „Laisvės gynimas 1990-1991 metais“.

Laisvės gynėjų diena taip pat bus paminėta atvirų durų dienų programa Genocido aukų muziejuje ir Tuskulėnų rimties parko memorialiniame komplekse.

Bandydama nuversti teisėtai išrinktą ir nepriklausomos valstybės atkūrimą paskelbusią Lietuvos valdžią sovietų kariuomenė 1991 metų sausio 13-osios naktį Vilniuje ginkluota jėga užėmė Televizijos bokštą bei Radijo ir televizijos pastatą.

Sovietų kariuomenė tuomet neišdrįso pulti Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo rūmų, kuriuos saugojo dešimtys tūkstančių žmonių.

Tačiau prie Televizijos bokšto nebuvo išvengta aukų – desantininkams pradėjus su karine technika važinėti po minią ir šaudyti į beginklius žmones, žuvo 14 ir buvo sužeisti daugiau nei tūkstantis laisvės gynėjų.

Šaltinis
Temos
Be raštiško ELTA sutikimo šios naujienos tekstą kopijuoti draudžiama.
ELTA
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (116)