Tuo metu G. Landsbergis ir Mykolas Majauskas jau pradėjo rinkimų kampaniją: partiečiams parašė laiškus.
TS-LKD lyderio rinkimai paankstinti po to, kai to praėjusių metų lapkritį pareikalavo G. Landsbergis. Likus savaitei iki dokumentų padavimo pabaigos, kandidatavimą jau patvirtino G. Landsbergis, Seimo nariai Mykolas Majauskas ir Paulius Saudargas.
„Aš manau, kad visuomet turime kur tobulėti. Aš manau, kad nepakankamai akcentuojame socialinius klausimus. Visuomet sugebėdavome labai aiškiai įvardinti pagrindinius mūsų visuomenės iššūkius ir energingai juos spręsti, šiandien man atrodo, kad esame šiek tiek išsibarstę, todėl kviečiu atkreipti dėmesį būtent į socialines problemas ir tuos klausimus imti spręsti aktyviai ir konstruktyviai, kad per artimiausius 4 metus galėtume matyti realų poveikį“, – DELFI kalbėjo M. Majauskas, kurio kandidatūrą iškėlė keletas partijos skyrių.
M. Majauskas neslėpė savo galimybes vertinantis kaip kuklias. Tačiau jis tikisi, kad rinkimuose prireiks antrojo turo – diskusija partijoje esą labai reikalinga.
„Formaliai prašymo nunešęs nesu, bet aš kandidatuoti planuoju. Aš manau, kad mums labai svarbu išlaikyti partijos veidą, savo tradicinį elektoratą, kuris tikrai visada užtikrina mums stabilų dalyvavimą politikoje. Jeigu mes aiškiai laikysimės ir programos, ir vertybinių įsipareigojimų rinkėjams, manau, kad mūsų partija turi aiškias gražias perspektyvas Lietuvoje vystytis ir augti. Šioje vietoje dviračio išradinėti nereikia“, – kalbėjo P. Saudargas.
Kai kurių skyrių keliamas Laurynas Kasčiūnas sakė dėl kandidatavimo dar neapsisprendęs: „Palieku intrigą“.
Paslaptingas ir Ž. Pavilionis.
„Dar svarstau, turiu laiko iki pirmadienio. (…) Šiuo metu stebiu procesą, dalyvauju įvairiuose susitikimuose, skyriai kelia ir mano kandidatūrą, aš šnekėsiu su jais, šnekėsiu su partijos vadais, lyderiais, senbuviais ir tada galutinai apsispręsiu“, – aiškino Ž. Pavilionis.
Ž. Pavilionis sako, kad TS-LKD garsėjo ir garsėja savo demokratiniais procesais ir demokratija turinti būti tikra – žmonės turi turėti galimybę pasirinkti.
„Gerai, kad Gabrielius tą procesą inicijavo, partija nuo to tik stipresnė. Galų gale, bus pasitikrinta ir dėl partijos krypties, ateities nuostatų, nes dabartinis darbas vis tiek buvo sutelktas į rinkimus, o dabar jau visi pradeda matyti naujus rinkimus 2019 m. Ir apskritai partijos vizija dėl visokių ateities problemų, kurių tikrai nebus mažai – nuo Astravo iki Kremliaus, nuo rusų pratybų aplink sienas iki ekonomikos, švietimo reformų – kažkas turi prižiūrėti, kad jos vyktų. Daugybė problemų, kurias teks spręsti netgi būnant opozicijoje, palaikyti spaudimą. Dėl visų šių dalykų turime sutarti“, – aiškina buvęs Lietuvos ambasadorius JAV.
Į partijos pirmininkus taip pat siūlyti Irena Degutienė, Monika Navickienė, Mantas Adomėnas BNS patvirtino rinkimuose nedalyvausiantys ir remiantys dabartinio lyderio G. Landsbergio kandidatūrą. Kandidatuoti neketina ir buvęs partijos pirmininkas Andrius Kubilius.
Politologas: intriga bus, jei kandidatuos Ž. Pavilionis
ISM universiteto ekonomikos ir politikos studijų programos vadovas Vincentas Vobolevičius sako, kad rinkimų paankstinimas buvo strateginis G. Landsbergio ėjimas.
„Rinkimai buvo tik iš dalies sėkmingi, buvo daug kritikos partijos viduje pirmininkui dėl to, kaip buvo vykdoma kampanija tarp pirmo ir antro turo. Jeigu rinkimai vyktų vėliau, kaip buvo planuota, būtų daugiau laiko opozicijai mobilizuotis, bendrauti su skyriais, partijos nariais. Dėl to paankstinimas palengvina užduotį dabartiniam partijos pirmininkui“, – DELFI kalbėjo V. Vobolevičius.
Kaip jau rašėme, TS-LKD nesusitaria, kaip jiems vertinti Seimo rinkimų rezultatus: ar jie buvo pralaimėti, ar nelaimėti. Konservatoriai Seimo rinkimuose iškovojo 31 vietą: jie laimėjo pirmajame rinkimų ture daugiamandatėje apygardoje, bet suklupo antrajame ture vienmandatėse apygardose. Tai – mažesnis mandatų kiekis nei TS-LKD per praėjusius Seimo rinkimus iškovojo po Andriaus Kubiliaus premjeravimo pasaulinės ekonominės krizės metais.
Pasak V. Vobolevičiaus, G. Landsbergiui oponuoti galbūt galintys politikai turi labai mažai laiko susitelkti ir partijos viduje iškomunikuoti žinią.
Politologo teigimu, visuotinis balsavimas natūraliai naudingas tiems politikams, kurie gerai žinomi, yra lyderiai. „Trumpai tariant, vienas favoritų – G. Landsbergis – tiek dėl paankstintų rinkimų, tiek dėl tvarkos, leidžiančios balsuoti plačioms žmonių grupėms. Gali būti du turai. Jeigu bus du turai, žaidimas stipriai keičiasi. Greičiausiai G. Landsbergis papuls į antrą turą, bet vargu, ar pirmame ture laimės“, – prognozuoja politologas. Mat G. Landsbergio balsus gali išsklaidyti kiti kandidatai, pavyzdžiui, M. Majauskas.
„Todėl prognozuočiau, kad antrame ture susitiks G. Landsbergis ir kažkas iš krikdemiško sparno. Dabar jame yra tik P. Saudargas, bet aš nenustebčiau, kad ir Ž. Pavilionis iškeltų savo kandidatūrą. Jis patyręs diplomatas, su ambicija, tiek savo asmenine, tiek noru suteikti partijai naują viziją. Todėl būtų labai keista, jei jis šią kovą išsėdėtų ant atsarginių suolelio, neįsitrauktų ir vėliau bandytų daryti paraišką, tarkime, tapti konservatorių kandidatu prezidento rinkimuose“, – sako V. Vobolevičius.
Politologo aiškinimu, tokiu atveju Ž. Pavilionis sulauktų klausimų, ką padarė iki šiol, kur buvo jo idėjos, mintys ir kampanija. V. Vobolevičiaus nuomone, norint netapti stebėtoju nuo kraštinės linijos, Ž. Pavilioniui reikia eiti į žaidimą ir bandyti patekti į antrąjį turą.
„Jeigu Ž. Pavilionis eitų, manau, tada mes antrame ture turėtume G. Landsbergio kovą su juo. Manau, tai būtų įdomus turas – vyktų ne tik idėjų kova, bet ir šiokia tokia įtampa dėl to, kas laimėtų. Jei Ž. Pavilionis neitų, greičiausiai antrame ture G. Landsbergis susitiktų su P. Saudargu“, – spėja ISM dėstytojas.
Politologo vertinimu, P. Saudargas ir Ž. Pavilionis atstovauja panašioms idėjoms, tačiau P. Saudargui būtų sunkiau išplėsti paramą už tradicinių krikdemų rato. Tuo metu Ž. Pavilionis, laimėjęs mandatą Naujamiesčio apygardoje, sugebėjo pritraukti žmonių, kurie nėra krikdemiško sukirpimo, tačiau mato jį kaip pažangų, buvusį ambasadorių JAV, galintį atvesti Vakarų verslų, nusimanantį saugumo reikaluose. Taigi jis turi galimybę pritraukti kitų grupių balsų ir įneštų intrigą antrajame ture.
Ž. Vobolevičiaus vertinimu, G. Landsbergis turi 60 proc. ir daugiau galimybių likti pirmininku. Tačiau, sako jis, daug ką lems Ž. Pavilionio korta.
G. Landsbergis siektų keisti partijos įvaizdį
Kova partijos viduje jau prasidėjusi. Antros kadencijos siekiantis G. Landsbergis partiečiams parašė laišką.
„Suprantu nuovargio ir nusivylimo nuotaikas, kurios neišvengiamai apima, kai po didžiulių įdėtų pastangų rinkimų laimėti nepavyko. Aš pats esu pasiruošęs priimti atsakomybę už rinkimų rezultatą. Todėl ir kreipiausi, prašydamas paankstinti partijos pirmininko rinkimus. To prašiau tikrai ne todėl, kad norėčiau nusikratyti atsakomybės ar darbų. Anaiptol – dabar mūsų visų laukia nauji ir didesni iššūkiai bei uždaviniai“, – sako G. Landsbergis.
Partijos pirmininkas teigia labiausiai trokštantis ir linkintis vieno dalyko – vienybės. G. Landsbergis taip pat užsimena apie TS-LKD įvaizdį visuomenėje. Kaip žinoma, konservatoriai dažnai kritikuojami dėl arogancijos, moralizavimo, paprastų žmonių problemų nesuvokimo.
„Mums reikia neatidėliojant atnaujinti ir išgryninti mūsų įvaizdį visuomenėje. Mūsų bendruomenei klijuojamų etikečių nusikratyti nėra paprasta – net jei ir siūlome rimtas strategines idėjas, didelė dalis visuomenės mieliau renkasi kitas politines jėgas, mieliau patiki valstybę vienadieniams gelbėtojams. Į mus atsigręžiama tik tada, kai reikalingi sunkūs ir nepopuliarūs, tačiau valstybei būtini sprendimai, kurie, savo ruožtu, tirpdo rinkėjų gretas“, – rašo G. Landsbergis.
Pasak G. Landsbergio, tam, kad partija dar labiau sustiprėtų ir pasiektų būtiną pergalę, ji turi tapti plačia centro dešinės partija, vienijančia visus Lietuvos likimui neabejingus žmones. „Turime paversti TS-LKD ateities partija“, – į partiečius kreipiasi G. Landsbergis, raginantis atsiverti visuomenei ir tapti tapti „tikra žmonių partija, kurios idėjos ir pasiūlymai kyla „iš apačios“.
G. Landsbergis DELFI kalbėjo, kad partija per keletą pastarųjų metų pasiekė neblogų rezultatų – atsinaujino, atsivėrė visuomenei, atviresnė bendruomenė susilaukė gana plataus palaikymo. „Tačiau yra kitų iššūkių, kurie mus persekioja iš kur kas anksčiau, kurie neatsakyti – mūsų partija, ypač regionuose, nėra mėgstama ir reikia ieškoti būdų tą spręsti“, – sako G. Landsbergis.
Kaip sprendimo būdą jis siūlo tolesnį atsinaujinimą: regionuose pritraukti naujų žmonių, lyderių. „Kitas dalykas – tolimesnis įvaizdžio keitimas“, – sakė TS-LKD lyderis, žadantis keisti įsitikinimą, kad partija – išsilavinusių žmonių, miestiečių partija. Pašnekovo teigimu, siunčiamą žinią reikia komunikuoti kitokiu būdu, aiškiau ir žmonėms suprantamiau.
G. Landsbergis neigia, kad rinkimų paankstinimas naudingas jam pačiam: esą tie, kurie dalyvaus rinkimuose, visą laiką važinėjo po skyrius, juose turi gilius ryšius.
M. Majauskas užsimena apie nevilties ir pykčio nuotaikas partijoje
Laišku į partiečius kreipėsi ir M. Majauskas.
„Suprantu savo galimybes šioje „pagreitintos“ demokratijos šventėje, bet matau, jog mūsų laukia neramūs laikai. Todėl negaliu likti nuošalyje, kai sprendžiasi mūsų bendruomenės nariams ir valstybei svarbūs reikalai“, – laiške teigia M. Majauskas, įgeldamas G. Landsbergiui už paankstintus rinkimus.
Pirmiausia jis partijos narius kviečia „išmokti atsiverti“. Pasak M. Majausko, turime pagaliau perlipti asmenines ambicijas, ikirinkiminius norus ir krikščioniškai parodyti, kad gebame dirbti su visais, kurie pasiruošę sąžiningai tarnauti Lietuvai.
Lankydamasis skyriuose vis dažniau jaučiu nerimo, nevilties ir neretai pykčio nuotaikas. Manau, tai nuoširdaus nuovargio Tėvynės sargyboje rezultatas, keturių metų darbo opozicijoje, nuolatinės kritikos valdžiai išraiška. Bet taip buvo ne visuomet. Mūsų bendruomenės ištakos buvo kupinos vilties, tikėjimo ir vienybės“, – rašo M. Majauskas.
TS-LKD pirmininko rinkimų pirmasis turas vyks vasario 11-12 dienomis. TS-LKD pirmininką turės galimybę rinkti visi partijos nariai. Partijos pirmininkas išrenkamas jau pirmajame ture, jei už jį balsuoja daugiau nei pusė partiečių. Jei prireiktų, antrajame ture varžytųsi du daugiausia balsų surinkę kandidatai.