„Vijūnėlės“ istorija įtraukė daugybę aukštų politikų. 600 kvadratinių metrų ploto pastatas priklauso Druskininkų verslininkui Žilvinui Povoloniui, tačiau rajono meras Ričardas Malinauskas dėjo didžiules pastangas, kad pastatas būtų įteisintas. Specialiųjų tyrimų tarnyba vykdė tyrimą dėl „Vijūnėlės" dvaro, tačiau nerado nusikaltimo požymių – nutraukus tyrimą buvo paviešinti politikų pokalbiai.
Iš Druskininkų mero pokalbių su tuometiniu ūkio ministru Evaldu Gustu, aplinkos ministru Kęstučiu Trečioku, Vyriausybės kancleriu Alminu Mačiuliu, premjeru Algirdu Butkevičiumi ir Vijūnėlės savininkui atstovaujančiu advokatu Pranu Makausku, R. Malinauskas pasiekė, kad Vyriausybė priimtų specialų nutarimą, kuris panaikino kurortų apsaugos zonų juostų reglamentavimą ankstesniame ministrų kabineto priimtame dokumente.
Toks nutarimo projektas parengtas iškart po premjero A. Butkevičiaus vizito Druskininkuose.
Ši istorija baigėsi R. Malinausko išėjimu iš Socialdemokratų partijos bei smukusiais tuometinio premjero A. Butkevičiaus reitingais.
Remiantis Vilniaus apygardos teismo sprendimu, gyvenamasis namas, esantis Druskininkų centre ant Vijūnėlės tvenkinio kranto turi būti nugriautas per 6 mėnesius, teismas nusprendė atstatyti iki pažeidimo buvusią padėtį.
Teisėjų kolegija šį sprendimą motyvuoja tuo, kad šios statybos nebuvo galimos, nes jos vyko rekreacijai skirtoje kurorto apsaugos zonoje, antroje apsaugos juostoje.
Pagal teisinį reglamentavimą, žemės sklypams, patenkantiems į Druskininkų miesto, kuriam suteiktas kurorto statusas, teritoriją, yra nustatyta specialioji žemės naudojimo sąlyga – kurorto apsaugos zona. Todėl, į tai turėjo būti atsižvelgta, rengiant Druskininkų miesto teritorijų planavimo dokumentus, šiuo atveju, rengiant detalųjį planą, sujungus žemės sklypus.
Pažymėtina ir tai, kad ginčo žemės sklype buvusių pastatų - valčių nuomos punkto bei kitų statinių pagrindinė tikslinė naudojimo paskirtis yra paslaugų, ne gyvenamoji. Ji niekaip nėra susijusi su gyvenamųjų namų statyba. Be to, detaliojo plano patvirtinimu, ginčo teritorija netapo visuomenine teritorija, ji ir liko rekreacinė.
Aplinkybė, kad ginčo sklypas tapo kito dalimi, kuriame vienas iš naudojimo būdų yra visuomeninis, dalimi, savaime nereiškia, kad jame išnyko anksčiau nustatyta jo naudojimo paskirtis. Sklypo juridinis prijungimas nepakeitė jo faktinės vietos, tai yra ta pati teritorija, o poreikis rekreacijai nepakito.
Šis sprendimas įsiteisėja nuo jo priėmimo dienos ir per 3 mėnesius, gali būti skundžiamas kasacine tvarka.
R. Malinauskas sprendimą vadina absurdišku
Druskininkų meras R. Malinauskas savo ruožtu apygardos teismo sprendimą vadina daugiau nei absurdišku ir sako tikrai jį skųsiantis Aukščiausiajam Teismui.
„Jeigu teismo sprendimas yra toks, kokį jūs minite, jis, be abejo, bus apskųstas. Tai aukščiau negu absurdo riba ar čia žemiau turėtų būti, net nežinau, kaip geriau išsireikšti“, – penktadienį BNS sakė meras.
R. Malinauskas pabrėžė, kad, jo nuomone, visi savivaldybės sprendimai, susiję su šio pastato statyba, buvo teisėti.
„Savivaldybės veiksmai nuo A iki Z yra padaryti teisėti. Pabrėžiu – teisėti. Druskininkuose niekada nuo 1990 metų nebuvo nei kurorto apsaugos zonų, o juoba vienos ar antros, ar trečios juostos. Teismo konstatavimas to, ko gyvenime laisvos Lietuvos nėra buvę, tai yra žemiau bet kokios kritikos“, – tvirtino R. Malinauskas.
Kadangi, pagal mero versiją, gyvenamojo namo statyba vyko turint visus būtinus leidimus ir suderinimus, savivaldybei greičiausiai tektų kompensuoti savininkų patirtus nuostolius, kaip nutiko Neringoje.
„Visi leidimai išduoti teisėtai, be jokio menkiausio pažeidimo. Šioje situacijoje savivaldybė tampa politinių intrigų ir užsakymų įkaite, ir jeigu mes Lietuvoje neįrodysime, kas yra kas ir kas yra tiesa, savivaldybei reikės mokėti labai ir labai dideles lėšas, galvojant apie Druskininkų biudžeto dydį“, – BNS sakė R. Malinauskas.
Jis pareiškė, kad Vijūnėlės dvaro byla yra politinis užsakymas.
„Man tenka apgailestauti, kad po tiek metų užuot gyvenę teisinėje valstybėje, mes gyvename politinių užsakymų, kuriuos daro kai kurie konservatoriai, kai kurie liberalai per Generalinę prokuratūrą ir kitus aukštus veikėjus, norėdami vienaip ar kitaip susidoroti su Druskininkų savivaldybės teisėtai išrinkta valdžia, realybėje“, – sakė Druskininkų meras.
Jo duomenimis, vadinamasis Vijūnėlės dvaras praktiškai baigtas statyti, tačiau jame nuolat niekas negyvena.