Prabilo valymų Širvintose vykdytoja

Nesėkmingai reorganizaciją vykdžiusi ir teismus vieną po kito prapilanti Širvintų rajono savivaldybės administracijos direktorė Ingrida Baltušytė-Četrauskienė ginasi tenorėjusi sumažinti valdininkų skaičių ir pyksta ant teisybės teismuose ieškančių darbuotojų bei jos neišgirstančių teismų.

DELFI paskelbus straipsnį „Patyčios iš darbuotojų Širvintose tęsiasi: taip nesielgiama net su kaliniais“, administracijos direktorė, kuri, beje yra ir Darbo partijos Širvintų rajono skyriaus pirmininkė, panoro išsakyti savo poziciją.

I. Baltušytės-Četrauskienės aiškinimu, situacija labai aiški ir konkreti: tarybos pavedimu savivaldybės administracija įvykdė reorganizaciją. Tai, sako ji, padaryta atlikus analizę, peržiūrėjus, kurie etatai ir funkcijos dubliuoja vienas kitą. Nauja struktūra pradėjo veikti gruodžio 11 d.

Jos aiškinimu, Vyriausybė, taip pat Vidus reikalų ministerija, nurodžiusi mažinti valdininkų skaičių. Taip ir nuspręsta padaryti. „Aišku savaime, kai kurie darbuotojai liko tuo nepatenkinti, kadangi jų nebereikėjo“, – sako I. Baltušytė-Četrauskienė.

Kaip teisumo įrodymą valdininkė cituoja teismo sprendimą vienoje konkrečioje byloje: „Ieškovė neįrodė, jog atsakovo, savivaldybės administracijos, struktūros pakeitimas buvo tik fiktyvus ir formalus, todėl įstatymų reikalavimai nepažeisti. Rašytiniai įrodymai tvirtina, kad įstaigoje buvo atlikti realūs struktūriniai pertvarkymai, buvo sumažintas nuo 13 iki 11 savivaldybės administracijos skyrių skaičius, perskirstytos padalinių funkcijos, sukurti nauji padaliniai, savivaldybės administracijos skyrių funkcijos išplėstos, detalizuotos, papildytos, struktūrinių pertvarkymų realumą patvirtina ir mažesnis valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartį, skaičius. Struktūriniai pertvarkymai naikina dalį pareigybių, gali būti ir šiuo atveju yra pateisinami šių struktūrinių pertvarkymų tikslu, tai yra, optimizuoti administracijos darbą, vykdant funkcijas, paskirstyti funkcijas vengiant dubliavimo, efektyviau panaudoti žmogiškuosius resursus. Taigi atsakovo struktūros pakeitimai buvo realūs“.

I. Baltušytė-Četrauskienė stebisi, kad teismas grąžina darbuotojus į jų pirmesnį darbą. „Teismas, pasisakydamas, kad struktūros pertvarkymai realūs, nežinau, kuo vadovaudamasis juos grąžina. Gal teismai šiuo atveju sprendimą priima vienašališkai, bet čia jų kompetencija ir to negaliu komentuoti. Darbuotojus grąžina į pirmesnį darbą, tačiau tų funkcijų ir darbų jau nėra, nuspręsta, kad jie nereikalingi. Tada mus teisė įpareigoja skelbti darbuotojų prastovą. Mes prastovą ir skelbiame, darbuotojas laikomas grąžintu į darbą, paskelbus prastovą, jis turi ateiti kiekvieną rytą, užsiregistruoti, parodyti, kad ne biuletenyje, gali atvykti. Jam už tai mokamas darbo užmokestis“, – dėsto I. Baltušytė-Četrauskienė.

Matydama nepalankius teismo sprendimus, administracijos direktorė sako būsianti priversta kreiptis į tarybą ir didinti tarnautojų skaičių, plėsti nereikalingą struktūrą. „Dabar aš jų priimti neturiu kur, nėra tokių funkcijų, nėra tokių tarnautojų“, – sako ji.

Iš atleistų 25 administracijos darbuotojų į teismą kreipėsi 14. „Visi tie, kurie padavė į teismą, turi papildomų pajamų, yra ūkininkai, jie teisme apsimelavę, turi kitus darbus, nors teisme to nerodo. Jie vienašališkai kaltina mus, kala prie kryžiaus, kad mes blogiečiai ir juos žeminame. Kokiu būdu?“, – piktinasi I. Baltušytė-Četrauskienė. Anot jos, šie žmonės susiję „politiniais ryšiais“, yra vienos politinės partijos atstovai.

Ji aiškina, kad panašios reorganizacijos vyksta Vilniaus ir Kauno savivaldybėse. Esą Vilniaus savivaldybėje darbuotojai, nesulaukę reorganizacijos pabaigos, patys parašo pareiškimus išeiti iš darbo ir praranda teisę savivaldybę duoti į teismą. Tai esą lemia didesnės galimybės rasti darbą sostinėje nei Širvintose.

„Kai kurie atleisti darbuotojai nemoka naudotis kompiuteriu, pavyzdžiui, teturi 35 proc. darbingumą, jie darbo rinkoje nepaklausūs ir darbas, kuriame dienų dienas nieko neveikė, yra išsigelbėjimas. Jie už mokesčių mokėtojų pinigus absoliučiai nieko nedirbo – pavyzdžiui, iš 12 mėnesių 2 mėnesius deklaruodavo pasėlius“, – dėsto valdininkė.

I. Baltušytės-Četrauskienės tvirtinimu, į atleistųjų vietas nepriimtas nė vienas žmogus, išskyrus į sukurtą Viešosios tvarkos skyrių.

Pyksta, kad teisme narsto Ž. Pinskuvienės biografiją

Administracijos direktorė skundėsi, kad nė į vieną bylą liudyti, paaiškinti situacijos nepakviesta nei ji, jei rajono merė Živilė Pinskuvienė. „Jokiu būdu teismais neabejoju, bet man, kaip įstaigos vadovei, kyla klausimų, kodėl nebuvo įdomi mano nuomonė, paaiškinimai, pozicija. (…) Sudalyvaukite mūsų teismo posėdyje, būtų verta pamatyti, kaip jie vyksta, susidarytumėte savo asmeninę nuomonę, kokia realybė. Ten totalus advokatės melas, emocijos, su byla nesusijusios kažkokios aplinkybės, ištraukiami kažkokie įrodymai, pavyzdžiui, merės biografija, prie ko darbuotojų bylose tokie dalykai, visiškai nesusiję su byla faktai nagrinėjami, taršomi, analizuojami. Ir teismas klausosi“, – pyksta pašnekovė.

Priminus, kad apylinkės teismo sprendimus patvirtino aukštesnės instancijos teismas Vilniuje, I. Baltušytė-Četrauskienė aiškino, esą struktūrinę pertvarką patvirtino ir apeliaciniai teismai.

Šiuo metu į darbą gražinti du darbuotojai, jiems paskelbtos prastovos. Valdžia svarsto, ką daryti toliau. „Darbuotojai ateina, tyčiojasi iš mūsų kitų darbuotojų – „pažiūrėsim, mes dabar ateisim ir jums parodysim, pakaišiosim pagalių“. Sako, „jūs, durneliai, dirbate, o mes ateisime ir nieko neveiksime“. Tokios šnekos“, – dėsto I. Baltušytė-Četrauskienė.

Pasak administracijos vadovės, nieko stebėtino, kad į darbą grąžinti darbuotojai pyksta turintys kiekvieną rytą ateiti ir registruotis – esą reikia keltis, rengtis, ateiti, tačiau tą esą numato teisės aktai. „Jie dėl to įsižeidę. Jei gauni algą, tai bent ateik užsiregistruoti. Kokiu būdu mes juos žeminame? Vienam pasiūlėme sekretoriaus poziciją, o jis įsižeidęs“, – tvirtina I. Baltušytė-Četrauskienė, įsitikinusi, kad žmonės nori ne dirbti, o „susireikšminę pasirodyti“.

Advokatė neigia savivaldybės vadovių teiginius

Administracijos direktorės pareiškimus paprašėme pakomentuoti advokatę Gitaną Gudaitę, teismuose atstovavusią 21 atleistam darbuotojui.

Visų pirma G. Gudaitė atkreipia dėmesį, kad iš savivaldybės atleisti darbuotojai skundė ne struktūrinių pertvarkymų neteisėtumą, o atleidimo iš darbo neteisėtumą. „Antra, administracijos direktorė cituoja vieną ištrauką iš sprendimo, tačiau tegul pacituoja sprendimą pilna apimtimi, kuriame išvardinti visi padaryti teismo konstatuoti pažeidimai ir surašyti motyvai, kodėl teismas nusprendė darbuotojų atleidimą pripažinti neteisėtu ir juos grąžinti į darbą.

Trečia, teismas pasisakė dėl visų ieškovų nurodytų atleidimo iš darbo neteisėtumo argumentų ir nustatė, kad darbo sutartis nutraukta grubiai pažeidžiant Darbo kodekso nuostatas: darbuotojas negalėjo būti atleistas, nes buvo galimybė jo sutikimu perkelti atleidžiamą darbuotoją į kitas pareigas“, – vardija G. Gudaitė.

Teismo aiškinimu, nebuvo svarbios darbo sutarties nutraukimo priežasties atleisti konkretų darbuotoją, nes jo darbo funkcijos išliko pilna apimtimi: pasikeitė tik skyriaus/pareigybės pavadinimas. Taip pat konstatuota, kad darbuotojai netinkamai įspėti apie atleidimą.

Vilniaus apygardos teismas pastebėjo: „Aplinkybė, kad atsakovo struktūros pertvarkymas yra teisėtas, realus ir nefiktyvus, nepašalina atsakovo kaip darbdavio pareigos užtikrinti įstatymų reikalavimų laikymąsi atleidžiant ieškovą“.

G. Gudaitė netiesa vadina pareiškimus, kad „mus teisė įpareigoja skelbti darbuotojų prastovą“. Jos aiškinimu, prastova skelbiama dėl objektyvių priežasčių, pvz., sulūžo staklės ir darbuotojas negali dirbti. Šiuo atveju prastova paskelbta subjektyvia savivaldybės vadovybės valia.

G. Gudaitė neigia administracijos direktorės pareiškimą, kad vietoje atleistųjų nebuvo įdarbintas nė vienas naujas žmogus. Advokatės teigimu, teismų sprendimuose net pavardėmis įvardinti naujai priimti darbuotojai. Tai įrodo teismo sprendimo ištrauka:

Advokatei užkliuvo ir kai kurie Ž. Pinskuvienės teiginiai, cituoti ankstesniame DELFI straipsnyje.

„Jūs pasakykit – jei kiekvienoj seniūnijoj, kur yra 150-190 gyventojų, sėdi žemės ūkio specialistai, kiek ten deklaruojančių? Išlaikyti etatą visus metus – mes dabar turime tris žmones, kurie atlieka darbą per 8 seniūnijas. Pas mus pirmą kartų Širvintų istorijoje realiai visa pasėlių deklaracija įvykdyta be klaidų – anksčiau pas mus buvo aibė klaidų, nes net ne visi žmonės dirbo kompiuteriu“, – cituota Ž. Pinskuvienė.

G. Gudaitė akcentuoja, kad žemės ūkio specialistų skaičių savivaldybėse nustato valstybė, tai yra, Žemės ūkio ministerija, atsižvelgdama į pasėlių plotus, ūkius, dirbamas, nedirbamas žemes ir kita.

„Širvintų savivaldybėje žemės ūkio funkcijų vykdymui ir 2015 ir 2016 metams nustatyta 11 etatų ir jų visų darbo užmokestis finansuojamas iš valstybės biudžeto. Kam mažinti darbuotojų skaičių, jeigu ne savivaldybė nustato skaičių ir ne savivaldybė moka pinigus, ir kur šiuo metu panaudojami dotacijų pinigai, jeigu jų nereikia darbuotojų darbo užmokesčio mokėjimui?“, – klausia advokatė.

Ji nesutinka ir su kitu Ž. Pinskuvienės teiginiu:„Kalbėkime apie tai. Jeigu tam žmogui siūlai aukštesnes pareigas, jis nesutinka. Mes vienam teismo sprendimu grąžintam žmogui pasiūlėme ateiti dirbti į aukštesnes pareigas. Jis atsisako – ko jis bijo? Jie kalba apie tai, kad trūksta kompetencijos. Tai apie ką mes kalbame?“

G. Gudaitės teigimu, minima pensinio amžiaus žmogui, kuris seniūnijoje deklaravo pasėlius, buvo pasiūlyta dirbti merės patarėju, daryti jai kavą, sudaryti darbotvarkę, priimti svečius, paruošti ceremonijų salę santuokai ir taip toliau.

Advokatė atkreipia dėmesį, kad dėl struktūrinių pertvarkymų teisėtumo Vilniaus apygardos teismas iš viso nepasisakė, o Lietuvos Vyriausiais administracinis teismas dar tik pasisakys ir pasisakys formuodamas precedentą, praktiką nagrinėjant ir vertinat analogiškas situacijas ateities bylose.