Seimo rinkimuose balsavę kauniečiai akivaizdžiai parodė norintys permainų ir naujų veidų politikoje. Lig šiol Kaune dominavę kadencija po kadencijos renkami konservatorių parlamentarai triuškinamai pralaimėjo Valstiečių ir žaliųjų sąjungos kandidatams.
Į Seimą pateko ir du miesto tarybos nariai, mero V. Matijošaičio suburto visuomeninio judėjimo „Vieningas Kaunas“ atstovai. Tapo akivaizdu, šiuos rinkimų rezultatus Kaune nulėmė ir paties V. Matijošaičio išreikšta parama valstiečiams bei žaliesiems. Kaip kitaip paaiškinti fenomeną, kai mieste niekada tvirtų pozicijų neturėjusi partija laimi rinkimus šešiose vienmandatėse rinkimų apygardose iš septynių?
Miesto meras V. Matijošaitis viliasi, jog su naujos kadencijos Seimu dirbti bus paprasčiau. Jo manymu, miestui blogiau, nei buvo, tikrai jau nebus. Kokios permainos laukia po Seimo rinkimų? Kokia reforma netolimoje ateityje sudrebins miesto valdininkų armiją?
– Neseniai atliktų sociologinių tyrimų rezultatai parodė, kad esate trečias populiariausias žmogus Lietuvoje, jus aplenkė tik šalies prezidentė Dalia Grybauskaitė bei Valstiečių ir žaliųjų sąjungos lyderis Ramūnas Karbauskis. Kaip vertinate šį milžinišką šuolį į populiarumo reitingų viršūnes?
– Yra kaip yra, tokie tyrimų rezultatai. Tačiau aš nenorėčiau jų sureikšminti. Juk D. Grybauskaitė jau antrą kadenciją užima šalies prezidento postą, R. Karbauskis – Seimo rinkimuose daugiausia rinkėjų balsų surinkusios partijos vadovas. Tai visiškai kito kalibro asmenys, kuriuos galima ne tik vertinti už praeitį, bet ir žvelgti į ateitį.
O aš – vos pusantrų metų esu Kauno miesto, tačiau ne sostinės meras. Džiugu, kad žmonės mato ir vertina mano bei suburtos komandos darbus. Kita vertus, į šį postą atėjau ne iš gatvės, o iš verslo. Kompanija, „Vičiūnų“ įmonių grupė, kurios bendrasavininkis iki šiol esu, dėl savo veiklos apimties ir eksporto masto neblogai žinoma ne tik Lietuvoje, bet ir užsienyje.
– Kaip manote, gal jūsų populiarumą lėmė viešai deklaruotas sprendimas dirbant mero poste atsiriboti nuo politikavimo ir koncentruotis į darbus miesto labui?
– O ką beliko daryti? Juk anksčiau automobiliu nebuvo įmanoma per miestą pervažiuoti, kad visi keturi ratai liktų sveiki. Nes ankstesnė miesto valdžia užsiėmė beveik tik politikavimu...
Aš taip nedarau, politikavimu tikrai neužsiimu. Dar prieš Seimo rinkimus su komanda sutarėme palaikyti tuos politikus, kurie yra iš Kauno ir kurie mums padeda dirbti. Ir visai nesvarbu, ar tai socialdemokratas, ar konservatorius. Pavyzdžiui, Vida Marija Čigriejienė, kuri, mano manymu, nepelnytai neišrinkta į Seimą, ar Orinta Leiputė. Jos nuolatos mano kabinete lankydavosi, ne šiaip sau užeidavo kavos išgerti, tačiau kaip parlamentarės dirbo vardan miesto, teikė konkrečius pasiūlymus. Viskam yra savas laikas. Žmonių pasirinkimas parodė, kad jie nori naujų veidų politikoje.
– Seimo rinkimų rezultatai sugriovė konservatorių tvirtovę. Iš septynių vienmandačių rinkimų apygardų tik vienoje (Centro-Žaliakalnio) buvo išrinktas Gabrielius Landsbergis, kitose pergalę šventė jūsų vadovaujamo judėjimo „Vieningas Kaunas“ atstovai, Valstiečių ir žaliųjų kandidatai. Kas, jūsų manymu, įvyko, kad ilgą laiką konservatorius į Seimą rinkę kauniečiai šį kartą nuo jų nusisuko?
– Už konservatorius balsavo nemažai žmonių, tačiau ne tiek, kad jie laimėtų rinkimus. Be to, buvo stebėtinai didelis rinkėjų aktyvumas tiek pirmame, tiek ir antrame ture. To pakako, kad konservatoriai pralaimėtų rinkimus.
Iš dalies džiaugiuosi, kad Andrius Kupčinskas nepateko į Seimą. Iš dalies ir liūdžiu – dar dvejus su puse metų jį teks matyti čia, savivaldybėje, ir tuščiai kalbėti apie nieką. Manau, jeigu jo čia nebūtų, galbūt pavyktų rasti konstruktyvią kalbą su konservatoriais, nes tarp jų esama protingų ir darbščių žmonių.
Labai džiaugiuosi, kad į Seimą buvo išrinktas Kęstutis Pūkas. Jeigu tiksliai žinočiau, kas už jį balsavo, šiems žmonėms šampano nusiųsčiau. Žinote, versle galioja tokia taisyklė – jeigu nori atsikratyti žmogumi, yra du būdai: atleisti arba paaukštinti. Mes K. Pūko atleisti negalėjome, tad žmonės jį paaukštino.
– Dar gerokai iki rinkimų mūsų kalbinti politologai prognozavo, kad balsavimo rezultatai mieste didžiąja dalimi priklausys nuo to, kuriuos kandidatus ar politines partijas parems Kauno meras. Rezultatai pranoko lūkesčius. Kaip manote, ar tai lėmė jūsų populiarumas?
– Gal žmonės iš tiesų pasitikėjo manimi? Tačiau tai tik vienas dalykas. Kita vertus, rėmiau tik asmeniškai pažįstamus ir patikimus žmones. Tai ne atsitiktiniai, o mūsų patikrinti asmenys. R. Karbauskį pažįstu jau senokai. Galiu pasakyti, jis tvirtai laikosi duoto žodžio. Pastebėjau, kad jau po rinkimų jis kiek sutrikdavo išgirdęs klausimą „kas bus?“, jeigu prieš tai aiškiai buvo pasakęs, kas bus.
Tiek aš, tiek ir jis esame atėję iš verslo. Kai verslininkas gerai apgalvojęs, įvertinęs visus „už“ ir „prieš“ pasako savo sprendimą, jis žino, kad taip ir bus. Pastebėjau, R. Karbauskis tiesiog nesuprasdavo, kodėl to paties jo klausiama du kartus.
O tai, kad Seime ima ir pasikeičia 82 žmonės, manau, labai gerai. Galbūt ateityje turėtų būti apibrėžta, kiek daugiausia kadencijų žmogus gali praleisti Seime. Prezidentas šias pareigas gali užimti ne daugiau kaip dvi kadencijas, o į Seimą ateinama ir liekama penkioms, aštuonioms kadencijoms, kol galiausiai užsimirštama, kur pakliūta. Manau, šie pokyčiai – tik į gera, nes darbas nėra vien kostiumo nešiojimas ir šypsenos demonstravimas prieš kameras.
– Šiuose rinkimuose nuolat eskaluota tema – didėjantis emigracijos mastas, šio reiškinio grėsmė mūsų šaliai. Tačiau esama ir kitokių tendencijų: dirbti į Lietuvą jau grįžta gerai mokami profesionalai, ypač informacinių technologijų (IT) specialistai. Gal Kauno savivaldybei reikėtų labiau pasistengti kviečiant žmones grįžti ir dirbti mieste veikiančiose įmonėse?
– Nereikia tikėtis, kad per pusantrų metų Kaunas virs Maskvos dydžio miestu, taip nebus. O IT specialistai, kaip ir kitų sričių profesionalai, manau, mūsų mieste turės didelių galimybių. Būtent šiandien lankėmės pas profesorių Vladą Bumelį (UAB „Biotechpharma“ valdybos pirmininką – red. pastaba), kalbėjome apie galimybes jo įmonės gamyklas statyti čia, Kaune.
Tai aukšto lygio, švarios technologijos, o dviejų aukštųjų mokyklų – Kauno technologijos ir Lietuvos sveikatos mokslų universitetų – studentai baigę mokslus galėtų gauti darbą.
Kita užduotis – pagaliau Kaune baigti žemės reformą, kuri čia tęsiama, ko gero, nuo Spalio revoliucijos laikų ir šūkių „Žemę – valstiečiams, fabrikus – darbininkams“. Buvome apskaičiavę, kad žemės reformą pavyks baigti iki kitų metų sausio 1 d., bet jau dabar matau – suspėti nepavyks.
Visi deklaruoja, kad šią reformą pavyks įgyvendinti per pirmą kitų metų ketvirtį, o per pusmetį – jau tikrai. Tada miestas daugiau spręs, kaip valdyti savo žemes, sklypus. Juk patrauklios, gerai mokamos darbo vietos reikalauja ne darbo rankų, bet mokslo ir žinių. Miestui turint laisvų žemės sklypų atsiras galimybė derėtis su potencialiais investuotojais. Galėsime jiems sakyti – ateikite čia ir statykite. Galbūt kai kuriose situacijose sklypai net veltui bus duodami, kad tik mieste būtų kuriamos gerai mokamos, patrauklios darbo vietos.
– Idėja gal ir nebloga, tačiau beprasidedantį statybų proveržį stabdo Nacionalinė žemės tarnyba (NŽT), vienašališkai nutraukdama valstybei priklausančios žemės nuomos sutartis, o ginčai persikėlė į teismus. Keistoje situacijoje atsidūrę verslininkai tikina, jog tai akivaizdus verslo žlugdymas, ką jūs apie tai manote?
– Manau, tai yra blogai, esu įsitikinęs, kad ir NŽT atstovai tai suvokia. Rugsėjo viduryje su komanda turėjome dalyvauti įkasant Savanorių prospekte statomo verslo centro kapsulę. Tačiau per tą laiką įvyko esminių pokyčių ir su statančia bendrove NŽT nutraukė žemės nuomos sutartį. Šiaip ar taip, tikiu, kad ši tarnyba galiausiai pati viską išsiaiškins ir persvarstys nutarimus. Galbūt palankaus sprendimo sulauks ne visi, pavyzdžiui, tie, kurie sklypą kažkaip „susikombinavo“, jame nieko nedaro, laiko jį tuščią.
Panašią patirtį mes turime ir su „Respublikos“ viešbučiu. Mano sūnus Šarūnas („Vičiūnų“ įmonių grupės vadovas Š. Matijošaitis – red. pastaba) jį pradėjo griauti, kad kitų metų balandį, vėliausiai gegužę, jau būtų galima pradėti statybas. Tačiau gali nutikti, kad „Respubliką“ nugriovus bus pareikalauta grąžinti žemę. Nors skamba absurdiškai, planas gana realus, nepaisant to, kad valstybinės žemės nuomos sutartis sudaryta, regis, dar 30 metų į priekį.
Todėl prieš darbų pradžią kaip pagrindinis „Vičiūnų“ akcininkas kartu su sūnumi Šarūnu nuvykau į NŽT, palikome įvairius dokumentus. Žiūrėsime, kaip viskas bus ir ką jie nuspręs. Tikiuosi, griovimo darbų neteks stabdyti.
– Kadencijos pradžioje daug kalbėjote apie darbus Kaunui ir progresas tapo akivaizdžiai matomas. Pagrindinėse gatvėse nebeliko duobių, miestas sparčiai tvarkomas. Kuris iš įgyvendinamų ar būsimų projektų jums asmeniškai yra brangiausias?
– Gatvės pradėtos tvarkyti, tačiau visko baigti taip greitai nepavyks. S. Dariaus ir S. Girėno stadionas pradėtas projektuoti, bet realių darbų ten dar nevyksta. Mokslo centras Nemuno saloje – taip pat dar tik projektuojamas. Matome, per pusantrų metų visų projektų įgyvendinti neįmanoma. Galima tik kosmetika užsiimti prieš rimtus darbus.
Kalbant apie iššūkius, vienas didžiausių – S. Dariaus ir S. Girėno sporto centro rekonstrukcija. Neslėpsiu, susiduriame su kai kuriomis kliūtimis kaip su siena. Pavyzdžiui, galiu projektuoti stadioną, tačiau negaliu projektuoti to, kas bus aplinkui jį, nes tada bus blogai. O kai pastatysi stadioną, tada jau galėsi tvarkytis aplinkui. Kita vertus, koją kiša ir šalia gyvenančių žmonių pasipriešinimas. Kai paskaitai tų gyventojų pavardes, supranti, su kuo susiduriama.
– Vos tapęs meru sudrebinote miesto valdininkų armiją, pradėjote savivaldybės administracijos reformą, buvo atsisveikinta su nemažu būriu žmonių. Ar šis procesas jau baigtas, ko tikėtis likusiems darbuotojams?
– Patikėkite, atleisti 140 žmonių nebuvo taip paprasta, kaip galbūt atrodo iš pirmo žvilgsnio. Juk kiekvienas jų turi šeimas, jie privalo rasti darbą. Su kiekvienu kalbi, girdi įvairių istorijų – tai ligos, tai dar kas nors. Tačiau visa tai jau praeityje.
O dabar laukia dar vienas etapas, planuojama atleisti dar apie 50–60 darbuotojų. Galėtume atsisveikinti ir su didesniu jų skaičiumi, bet susidūrę su žmonėmis patenkame į keblią situaciją. Ką norėčiau atleisti – negaliu, nepajėgiu, o to, kurį galėčiau, – nenoriu, nes jis dirba.
Vis dėlto galiu pasidžiaugti ir teigiamais pokyčiais – pastebiu, jog valdininkų darbo kokybė ir pareigingumas pasitaisė.
– Jums tapus pirmuoju tiesiogiai išrinktu miesto meru, Seime Kaunui daugiausia atstovavo jums rinkimus pralaimėjusio A. Kupčinsko partiečiai – vienmandatėse rinkimų apygardose kadencija po kadencijos rinkti konservatoriai. Dabar situacija iš esmės pasikeitė, konservatorių tvirtovę nušlavė rinkėjai. Kaip pasikeis atstovavimas Kaunui Seime ir bendravimas su parlamentarais?
– Tikiu, kad miestui bus tikrai geriau, nei buvo iki šiol. Ar vieni, ar kiti bus valdžioje, su visais teks rasti bendrą kalbą. O iš mūsų savivaldybės tarybos į Seimą buvo išrinkti du „Vieningo Kauno“ atstovai. Tiek R. Karbauskį, tiek ir S. Skvernelį asmeniškai pažįstu, jie atviri, bendraujantys žmonės, tad neabejoju, jog dažnai užsuks į mūsų miestą. S. Skvernelis, manau, gana dažnai atvažiuos į Kauną krepšinio rungtynių pažiūrėti, juk jis – šios sporto šakos, mūsų „Žalgirio“ fanas. Labai gerai, kai žmonės turi pomėgių.