DELFI primena, kad pagal dabar galiojantį įstatymą, vienkartinė 418 Eur išmoka mokama už kiekvieną gimusį vaiką. Periodinė 28,5 Eur išmoka mokama iki vaikui sukaks dveji metai, tačiau tik tokiu atveju, jeigu vienam šeimos nariui tenkančios pajamos yra mažesnės nei 153 Eur per mėnesį. Ši tvarka artimiausiu metu gali pasikeisti.
Dar rugsėjo mėnesį Seime buvo registruotos įstatymų pataisos, pagal kurias vienkartinė 2090 Eur išmoka būtų skiriama ir kiekvienam 18 metų sulaukusiam jaunuoliui. Be to, pasiūlyta periodines išmokas padidinti ir kiekvieną mėnesį mokėti už visus vaikus, nepriklausomai nuo jo šeimos gaunamų pajamų dydžio.
Šioms pataisoms Seimas paprašė išvadų Vyriausybės. Projektus vertinusios ministerijos pasisakė prieš vienkartines išmokas vaikams, sulaukusiems 18 m.
Dėl periodinių išmokų jų pozicija išsiskyrė. Socialinės apsaugos ir darbo ministerija pritaria, kad išmoka būtų skirta visiems vaikams, nepriklausomai nuo šeimos pajamų, tačiau, atsižvelgiant į valstybės finansines galimybes, nekeisti dabartinių išmokų dydžių. Komentare DELFI ministerija paaiškino, kad tokios pozicijos laikomasi „siekiant teisinio reglamentavimo nuoseklumo bei išmokos vaikui mokėjimo laipsniško grąžinimo į prieškrizinį lygį“.
Tačiau Finansų ministerija nepritaria nė išmokų didinimui, nė jų mokėjimui visiems vaikams, nes iš valstybės biudžeto tai pareikalautų papildomų 152 mln. Eur išlaidų per metus.
Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos duomenimis, šiemet kiekvieną mėnesį išmoką gavo 66,8 tūkst. vaikų (t.y. 12,9 proc. Lietuvos vaikų), per devynis pirmuosius mėnesius išmokai mokėti išleista 11,4 mln. Eur.
Diskutuoja tik dėl dydžio
Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga ir jos koalicijos partneriai socialdemokratai, užsimoję išmokas didinti dar labiau. Būsimos Vyriausybės programos juodraštyje galima rasti tokį tikslą:
Seimo socialinių reikalų ir darbo komiteto pirmininkas Algirdas Sysas teigia iš principo palaikantis tokį pasiūlymą, tačiau dėl išmokos dydžio tektų diskutuoti:
„Noriu priminti, kad tokia tvarka buvo iki 2008 m. pabaigos. Tikrai visi vaikai gaudavo, tada išmoka buvo po 50 Lt per mėnesį. Po to sunkmetį konservatoriai pradėjo nuo vaikų, jiems nurėžė. Taigi, mes palaikome. Dėl 60 Eur, aš manau, gali būti diskusija, nes tai pareikalautų pakankamai daug pinigų. Bet dėl mokėjimo visiems, mes tikrai palaikome.
Šita išmoka turi kiek kitokią prasmę. Čia nereikėtų segmentuoti – šitiems mokame, o kitiems nemokame. Čia kaip su vaikų maitinimu. Jei tik pradedi skirstyti, kad štai šis uždirba daugiau nei minimumą, vėl prasideda skirtingas požiūris į vaikus.
Taigi, šiuo atveju nereikėtų diferencijuoti. Taip yra viso pasaulio valstybėse. Tai yra vaiko pinigai. Neparašyta, kad neturtingo vaiko pinigai, nesvarbu, kokioje šeimoje auga, vaikas yra vaikas“.
A. Syso pavaduotojas komitete LVŽS atstovas Tomas Tomilinas apie konkrečius dydžius taip pat nenorėjo kalbėti, tačiau į detales nesileido:
„Dar nėra priimta galutinio sprendimo, dėl to negalėčiau plačiau komentuoti. Kai programos projektas bus baigtas ir priimtas, tada bus matyti. Tačiau taip, patvirtinu, kad tokia nuostata yra Vyriausybės programos projekte, kuris pateiktas koalicijai“.
Pašalpos tikrai taptų išmokomis
„Labai džiaugiamės dėl tokios iniciatyvos, nes toks sprendimas ir taip labai pavėlavęs. Jeigu jis bus įgyvendintas, panašu, kad Lietuvos vaikai Europoje bus vertinami taip, kaip ir kitų šalių vaikai. Mes vieninteliai turime tokį ribotą požiūrį į išmokas vaikui. Kol kas jos nėra išmokos, o tik pašalpos“, – DELFI komentavo ji.
Paklausta, kokio dydžio turėtų būti išmokos, kad jų nereikėtų laikyti pašalpomis, pašnekovė sakė, kad tai politinis sprendimas:
„Bet kokiu atveju skirtingose šalyse taikomos skirtingos strategijos. Politikai turėtų nuspręsti, ar pinigus reikėtų surinkti per mokesčius ir po to perskirstant dalį jų skirti vaikams, kad kiekvienas gautų į sąskaitą ar jie būtų išleisti konkrečioms reikmėms, ar palikti neapmokestinamas tėvų pajamas ir mokėti vaikams, kurių tėvai pajamų negauna.
Tikėtina, kad turbūt paprasčiausia mokėti visiems vaikams – tada administravimo kaštai mažesni ir pinigėliai vaiką pasiekia greičiau“.
R. Žemaitė abejojo, ar pasikeitusios išmokos vaikams pagerins šalies demografinę padėtį, nes iki šiol Lietuvoje į vaiko auginimą nebuvo žiūrima sistemiškai.
„Norint tikėtis įtakos demografinei padėčiai, į vaiko auginimą reikia žiūrėti kaip į vientisą procesą nuo pat jo gimimo, net nuo pradėjimo, iki pilnametystės, universiteto baigimo, išsilavinimo įgijimo.
Strateginio požiūrio labai trūksta – kiekviena ateinanti arba nueinanti valdžia pakrapšto kokį nors vaiko auginimo periodą arba auginimo socialinę situaciją, ką nors prideda arba atima. Iš tikrųjų labai trūksta to, kad į vaiko augimo procesą būtų pažiūrėta nuosekliai, kad jokiu gyvenimo momentu jis nebūtų ir nesijaustų numestas, kad juo nuolat rūpintųsi tėvai arba valstybė, kai tėvai rūpesčio negali suteikti.
Kol jo neatsiras, matyt, ir bus prastai su demografine padėtimi. Ir pavyzdžiai rodo, kuo toliau, tuo masiškiau Lietuvos šeimos su visais vaikais išvažiuoja iš šalies. Jie grįžta pagimdę, susitvarko dokumentus pilietybei ir išvažiuoja vaikų auginti ten, kur į vaiką žiūrima ne kaip į naštą valstybei, bet kaip į investiciją į šalies ateitį“, – svarstė pašnekovė.
Ji kritiškai vertino idėją skirti tikslinę paramą kiekvienam aštuoniolikmečiui. Esą ir taip Lietuvoje yra nemažai įvairių išmokų, kurios skiriamos neturint svarių argumentų
„Mūsų požiūriu, didžiausią dėmesį pilnamečiams arba suaugusiems vaikams valstybė gali skirti per būsto nuomos kompensavimo programas, kurias vykdo daugelis kitų šalių. Ne paslaptis, kad jauniems žmonėms būstas yra vienas iš opiausių klausimų, reikalaujantis daugiausia išlaidų. Jei sukurtume normalią sistemą, iš kurios neturintys kur gyventi jaunuoliai ir merginos galėtų tikėtis nuomos kompensavimo. Tai būtų labai gerai, jie turėtų gerą startinę poziciją“, – sakė asociacijos atstovė.