Kaip ir buvo žadėta savaitės pradžioje, „valstiečiai“ ir socialdemokratai trečiadienį visą dieną konsultavosi dėl būsimos vyriausybės programos nuostatų švietimo ir mokslo bei socialinėje srityse.
Vienas iš socialdemokratų derybininkų, Seimo vicepirmininkas Algirdas Sysas su „valstiečių“ atstovais aptarė naujojo socialinio modelio, Darbo kodekso, pensijų reformos, galimų naujų mokesčių bei kitus su šiomis problemomis susijusius klausimus.
Vyriausybės vicekancleris Rimantas Vaitkus su Lietuvos edukologijos universiteto (LEU) Istorijos fakulteto dekanu, vienu iš „valstiečių“ siūlomų švietimo reformų autoriumi Eugenijum Jovaiša aptarė galimus ir būtinus švietimo bei aukštojo mokslo pertvarkymus.
Įžvelgė daugiau sutapimų nei skirtumų
Pasak A. Syso, diskutuojant su „valstiečių“ atstovais dėl socialinių problemų, būta daugiau sutapimų nei skirtumų: „Ir jų, ir mūsų partijos programoje kalbama apie progresinius mokesčius. Ir jie, ir mes manome, kad bazinę pensiją reikėtų mokėti iš valstybės biudžeto. Belieka šiais ir kitais klausimais toliau diskutuoti, o radus kelius bendriems sutarimams, viską tinkamai surašyti būsimoje vyriausybės programoje“.
A. Sysas taip pat pastebėjo, kad dar teks su „valstiečiais“ tartis dėl galimybės per tam tikrą laiką įvesti naujus mokesčius, kuriuos jau ne kartą yra rekomendavęs Tarptautinis valiutos fondas. Ši organizacija yra siūliusi Lietuvai įsivesti pakankamai lengvai administruojamus nekilnojamojo turto ir automobilių mokesčius. Manoma, kad gautos pajamos galėtų prisidėti siekiant bazines pensijas mokėti iš valstybės biudžeto.
Ar mokės už aukštąjį mokslą valstybė?
Kaip teigė R. Vaitkus, diskutuojant su E. Jovaiša, buvo bandyta ieškoti bendrumų,ir jų ne vienas radosi: „Iš esmės, panašiai žiūrime į tai, kad būtų įteisintas bendrojo ugdymo mokyklų klasių komplektas, kad pagal valstybės užsakymą būtų apmokamos bakalauro studijos, kad „komerciniai“ studentai nesimokytų kartu su tais, kuriems už studijas apmokėtų valstybė.“
R. Vaitkus su E. Jovaiša aptarė ir universitetų susijungimo klausimus. Politikai sutarė, kad greičiausiai kai kurie universitetai turėtų jungtis. Kaip sektinas pavyzdys buvo paminėtas LEU ir Vytauto Didžiojo universiteto sprendimas apsijungti. Tačiau dar teks rasti sprendimą, kaip derėtų elgtis su regioniniais Klaipėdos ir Šiaulių universitetais, kurie buvo įsteigti siekiant pritraukti studentus būtent iš šių regionų.
Kalbėta ir apie mokytojų algas bei tinkamesnį pedagogų rengimą. Tiek socialdemokratų, tiek „valstiečių“ atstovai sutarė, kad šios problemos nepajudės iš vietos, jei nebus deramai sureguliuotas švietimo finansavimas, kuris tiesiogiai priklauso nuo šalies ekonominės padėties.
„Aptarėme ir galimybę mokytojams, turintiems trisdešimties metų darbo stažą, išeiti į išankstinę pensiją. Jei būtų ja naudojamasi, siūlytume, kad tokiu atveju mokytojai jau nebegalėtų dirbti mokyklose, bet papildomai galėtų dirbti kitur“, – kalbėjo R. Vaitkus.
Mažinti alkoholio prieinamumą neatsisakys
„Valstiečių“ kandidatas į premjero postą, buvęs vidaus reikalų ministras Saulius Skvernelis, vertindamas galimas programines takoskyras su socialdemokratais, paminėjo partnerystės įteisinimo, alkoholio prieinamumo ir nelotyniškų rašmenų asmens dokumentuose problemas.
„Jei nepavyktų rasti kompromisų, liktume ties savo pozicijomis, ir tuos klausimus paliktume viso Seimo valiai. Tačiau tikiuosi, kad pavyks protingai susitarti“, – svarstė S. Skvernelis.
Kalbėdamas apie alkoholio prieinamumo mažinimą, jis pastebėjo, kad „valstiečiai“ nesiruošia pačią pirmą naujojo Seimo darbo dieną imtis Konstitucijos pataisų dėl alkoholio valstybės monopolio įvedimo: „Manau, pirmiausia privalome imtis mažinti alkoholio prieinamumą. Jei tai nepavyktų, reikėtų pagalvoti apie specializuotas parduotuves. Tik dar reikėtų pagalvoti, ar jos turėtų būti valstybinės, ar privačios, ir kaip reglamentuoti jų darbą. Valstybinės parduotuvės būtų kraštutinė priemonė, tačiau tikrai Lietuvoje, kaip dabar, negali būti net 19 tūkst. alkoholio prekybos vietų.“
Sugrįš prie policijos reformų
Paklaustas, ar, kaip buvęs policininkas, nenuogąstauja, kad, suvaržius alkoholio prieinamumą, padidės jo kontrabanda ir ar neatsiras vadinamųjų „taškų“, S. Skvernelis tikino, kad šiems reiškiniams užkirsti kelią bus galima, tik iš esmės įvykdžius policijos reformą.
„Negali policininkai gyventi su ištiesta ranka ar klūpėdami ant kelių. Deramo jų atlygio problema tiesiogiai susijusi ir su galima alkoholio kontrabanda, ir su nelegalia jo prekyba. Todėl vėl sugrįšiu prie tų reformų, kurias buvau pradėjęs, dirbdamas vidaus reikalų ministru – policijos veiklos optimizavimo, stabilumo ir efektyvumo. Teks taip pat pasistengti, kad policijoje būtų atkurta darbinga atmosfera, kad nebūtų nuolatinės psichologinės įtampos, o tai šiuo metu jausti“, – kalbėjo S. Skvernelis.
Konservatorius vėl užvaldė priešų paieškos
Kaip vertintinos galimybes vėl atnaujinti derybas su konservatoriais dėl valdančiosios daugumos?
S. Skvernelis teigė šiuo metu nematąs jokių požymių, kad prasidėjusios derybos su socialdemokratais nutrūktų: „Bet durys į valdančiąją koaliciją atviros ir kitų partijų atstovams. Konservatoriai yra sakę, kad palauks, kol baigsime derėtis su socialdemokratais.“
S. Skvernelis paneigė politiniuose kuluaruose girdimas kalbas, esą prezidentė Dalia Grybauskaitė gali bandyti sužlugdyti „valstiečių“ derybas su socialdemokratais, o vietoj jų į valdžią po ketverių metų pertraukos vėl sugrįžtų konservatoriai: „Atvirkščiai. Kai mes su R. Karbauskiu lankėmės prezidentūroje, išgirdome šalies vadovės palaikymą, kad sudarytume tvarią valdančiąją koaliciją, tačiau ji mums nenurodinėjo, su kuo derėtis.“
Konservatoriai savo prezidiumo posėdyje, kuris vyko trečiadienį, vėl negailėjo kritikos „valstiečiams“ už esą netinkamus bandymus pradėti derybas. Maža to, kaip teigė kai kurie įtakingi TS-LKD atstovai, vėl buvo ištraukta Rusijos korta.
Savo pavardės nenorėjęs skelbti šios partijos prezidiumo narys stebėjosi kai kurių kolegų įspėjimais partiečiams, esą NATO sąjungininkai turi informacijos apie R. Karbauskio planą užvaldyti Lietuvą ir esą tas planas gali būti sukurptas Rusijoje. Buvo prisiminti ir „žalieji“ Rusijos žmogeliukai, kurie, apsivilkę civilių drabužiais, gali išsilaipinti Lietuvoje.
Kaip LRT.lt teigė buvęs Lietuvos ambasadorius JAV Žygimantas Pavilionis, priklausantis krikščioniškajam TS-LKD sparnui, jis siūlęs partijos senbuviams svarstyti – jei R. Karbauskis iš tikrųjų turi kažkokį paslaptingą Lietuvos užvaldymo planą ir bandys šalyje sukurti valdomą demokratiją, gal tuomet konservatoriams tiesiog būtina eiti su „valstiečiais“ į valdžią, kad užkirstų kelias šioms užmačioms?