Skubiai sušauktame Jungtinių Tautų (JT) Saugumo tarybos posėdyje JAV Rusijos veiksmus Sirijoje pavadino barbariškais, o Britanija apkaltino Rusiją vykdant karo nusikaltimus. Tuo metu Rusijos atstovas pareiškė, kad taika šiuo metu yra praktiškai neįmanoma. Apie visa tai, laidoje „Dėmesio centre“ pokalbis su VU Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto direktoriaus pavaduotoja Margarita Šešelgyte ir DELFI apžvalgininku Ramūnu Bogdanu.
– Kas čia vyksta? Koks Rusijos tikslas, ponia Šešelgyte?
– M. Šešelgytė: Pagrindinis Rusijos tikslas yra išsaugoti Basharą al Assadą valdžioje ir jį sustiprinti. Paliaubos nepavyko, jos nutrauktos. Kitas žingsnis – kuo labiau įsitvirtinti. Tuomet galbūt vėl galima derėtis, bet jau iš kitų pozicijų.
– Kokią žinią siunčia toks masiškas taikių civilių gyventojų naikinimas?
– M. Šešelgytė: Viena žinia siunčiama tiems gyventojams, kurie remia sukilėlius, kad jūsų parama sukilėliams jums patiems yra žalinga. Kuo daugiau juos remsite, tuo bus daugiau išpuolių prieš jus.
– Paliaubos nutrūko. Kaip manote kodėl, pone Bogdanai?
– R. Bagdonas: Jos buvo pasmerktos nutrūkti. Jos buvo labai sunkiai suklijuotos. Pagrindinis Vladimiro Putino tikslas nėra išgelbėti B. al Assadą. Tikslas yra atsisėsti su Baracku Obama prie vieno stalo ir dalintis tarpusavyje Artimuosius Rytus. Dabar jis prie to beveik priartėjo – Johnas Kerry su Sergėjumi Lavrovu tariasi. Jie pasirašė 5 slaptus protokolus, tai yra labai sena rusiška tradicija. Vienas iš tų 5, buvo nutekintas. Kaip tik jame ir kalbama, kad tikslas buvo sukurti demilitarizuotą zoną. Pagrindinis amerikiečių tikslas – kaip nors išvengti humanitarinės katastrofos, kuri jau prasidėjo Alepe. Tačiau per tas 5 dienas, nei vienas sunkvežimis nebuvo paleistas, kol naktį iš 17 į 18, Damaskas nurodė kelią ir laiką, kada ir kur gali važiuoti JT vilkstinė su humanitariniu kroviniu. Ta vilkstinė išvažiavo ir ją subombardavo du rusų SU-24.
– Tos giluminės bombos, kurios griauna namus iki pamatų, degančios bombos, keliančios didelius gaisrus, humanitarinio konvojaus, sandėlių bombardavimas. Visa tai atrodo, kaip karas prieš civilius gyventojus?
– M. Šešelgytė: Yra didelis noras ten įsitvirtinti bet kokiomis priemonėmis.
– Koks tikslas naikinti miestą?
– R. Bogdanas: Pats Alepas yra labai svarbus, didelis miestas. Kitas didelis miestas šiaurėje Idlibas, taip pat labai kenčia. Yra senas rusiškas paprotys visiškai nekreipti dėmesio į aukas, kiek reikia tiek žudyti. Taip jie galvoja tiek apie kitus, tiek apie save.
– M. Šešelgytė: Sugriovus miestą yra mažiau pasipriešinimo, mažiau galimybių kariauti tą karą, kurį gali kariauti sukilėliai.
– Ką šiuo atveju gali diplomatija, pone Bogdanai?
– R. Bogdanas: Man atrodo, kad diplomatijos galimybės šiame konflikte yra išsemtos. Šitos paskutinės paliaubos buvo šiaip ne taip pasiektos po 14 valandų derybų. Amerikiečiai peržengė per save ir sutiko su rusais, kad pripažins buvusią „Jabhat al-Nusra“, kuri dabar vadinasi „Jabhat Fatah al-Sham“. Jie pakeitė pavadinimą, jie restruktūrizavosi, oficialiai paskelbė, kad atsiskiria nuo „Al-Qaeda“ ir nebeturi su jais nieko bendro. Jie labai skiriasi nuo „Islamo valstybės“, nes ten yra vien tik sirai, jie kariauja vien Sirijos teritorijoje, nekalba apie teroristinius išpuolius. Jų taikiniai yra arba B. al Assado arba „Islamo valstybės“ kariuomenė.
– Jei diplomatija išsemta, tai B. al Assadas karą laimės? Nes rusai kariauja stipriau, nei kitos valstybės Sirijoje, ar ne? Ponia Šešelgyte?
– M. Šešelgytė: Manau, kad B. al Assadas šiuo metu sustiprės ir jei Alepas bus paimtas, B. al Assadas turės labai tvirtas pozicijas. Turėkime omenyje strateginę Alepo reikšmę. Vis dėlto reikėtų vertinti bendrą situaciją, žiūrėti, kokia situacija bus po JAV prezidento rinkimų, kas bus išrinktas, kokie bus padaryti sprendimai. Tiek Donaldas Trumpas, tiek Hillary Clinton gali turėti visokių motyvų įsitraukti. Ar bus sustiprinti sukilėliai, ar jiems kažkas padės? Kalbama net apie bendrą koaliciją su europiečiais, tiekti sukilėliams ginklus ir pan. Man atrodo, kad tuo istorija nesibaigs. Tačiau šiuo metu, jei B. Al Assadas paims Alepą, jis ženkliai sustiprės.
– Pone Bogdanai, ar sutinkate su nuomone, kad po Amerikos prezidento rinkimų JAV įsitrauks kur kas labiau?
– R. Bogdanas: Nenoriu spėlioti, kas bus, jei bus. Tiesiog siūlau pažiūrėti į dabartinę situaciją. Rusai buvo pasiekę fantastišką susitarimą, amerikiečiai sutiko su tuo, su kuo anksčiau nesutikdavo: jie kartu su rusais koordinuos ir vykdys skrydžius. Reiškia, bus sukurtas bendras koordinacinis centras. Amerikiečių kariškiai tuo buvo nepatenkinti. Bus per mažai laiko, kad pranešdamas informaciją gerai paslėptum savo šaltinius. Rusai, kurie nėra patikimi partneriai būtų galėję sužinoti, kaip amerikiečiai naudoja žvalgybinę informaciją oro antpuoliams rengti. Tuomet įvyko tas nelaimingas bombardavimas, kai amerikiečiai subombardavo B. al Assado pozicijas, daugiau kaip 60 žmonių žuvo. Jie iš karto politiškai atsiprašė, Pentagonas pradėjo tyrimą savo lygmenyje ir pranešė, kad apie tą savo antskrydį informavo rusus. Negali neinformuoti, nes kitaip gali tiesiog susidurti ore. Rusai žinojo, kur jie skrenda. Šalia skraidė ir bombardavo rusų lėktuvai. Viskas vyko kartu, rusams gal ir žinant, bet tylint. Amerikiečiai atsiprašė. Reakcija buvo labai savotiška, nes amerikiečiai bombarduoja B. al Assadą, o šis kitą rytą ima bombarduoti Alepo gynėjus. B. al Assadui svarbu rusus įtraukti į tą karą, nes jo kariuomenė yra išsekusi ir be rusų nieko nepadarys. Jo didžioji svajonė vėl užvaldyti visą Sirijos teritoriją. Skaičiau ir tokį variantą, kad Rusijoje taip išsiplėtojęs kyšininkavimas, kad jis gali plėtotis ekspediciniuose daliniuose. B. al Assado žmonės galėtų suorganizuoti kokį nors konvojaus bombardavimą, kuris galiausiai sumaišė visas kortas. V. Putinas buvo pasiekęs savo tikslą, bet dabar amerikiečiai pasakė, kad jie turės labai rimtai pergalvoti bendradarbiavimo perspektyvas su Rusija. Tai mano akimis žiūrint, čia – pralaimėjimas.
– Ponia Šešelgyte, kokios perspektyvos po tokių retorinių pasisakymų?
– M. Šešelgytė: Artimiausia perspektyva yra rinkimai Amerikoje. Kol nebus naujo prezidento ar prezidentės, abejoju, kad kažkas pasikeis. Net jei ir bus grįžta prie derybų stalo, kuo aš abejoju, vargu, ar bus susitarta su senuoju prezidentu ir administracija. O toliau priklausys nuo to, kas bus išrinktas ir kokios politikos imsis, kokie bus vidiniai susitarimai, nes JAV partijose taip pat yra įvairių stovyklų, turinčių skirtingų tikslų. Klausimas, kuri stovykla bus stipriausia. Ar bus paremta idėja imtis ryžtingų veiksmų, ar vis dėl to sakys, kad JAV Sirijoje neturi tokių didelių interesų ir mes turime kitų problemų, kurias reikia spręsti, užuot siuntus savo pajėgas ten.