Žvalgybos pareigūnė įspėja: taikiniu gali būti kiekvienas

Nuo perspektyvaus studento iki aukščiausio lygio vadovo – priešiškų šalių žvalgybų taikiniu gali tapti kiekvienas. Apie verbavimo procesą ir grėsmes Baltijos šalių vadovų konferencijoje „Lūžio taškas“ kalbėjo Valstybės saugumo departamento strateginės komunikacijos skyriaus vadovė Aurelija Katkuvienė.

„Kalbėsiu apie dalykus, apie kuriuos kuria filmus: daug nuotykių, gražių vyrų, moterų, prabangių automobilių, bet realybėje viskas yra kitaip: ir daug skausmo, ir atskirties, ir nevilties, ir atstūmimo“, - pranešimą pradėjo žvalgybos specialistė.

Kaip nurodė konferencijos pranešėja, šiuo metu Lietuvoje yra keturios šaliai priešiškos tarybos, kurios šnipinėja šalyje: 3 – Rusijos, 1 – Baltarusijos.

1971 m. KGB šnipinėjo 250 tūkst. Lietuvos gyventojų ir turėjo 5 tūkst. KGB agentų.

„Išskiriami du tradiciniai būdai: vienas – po diplomatine priedanga, kiti būdai – be diplomatinės priedangos, prisidengus kitomis priemonėmis. Tai gali būti žurnalistai, verslo atstovai, visuomeninių organizacijų žmonės, mokslininkai“, - vardijo A. Katkuvienė.

Labiausiai verbuotojus domina informacija: politika, ekonomika ir karinė informacija.

„Bet kartu domina ir kiti dalykai: aukščiausios valstybės vadovų informacija, asmeninė informacija, politikų nuomonės, sprendimai, verslas, strateginiai objektai, tyrimai, plačiosios visuomenės nuomonės, nuotaikos“, - vardijo žvalgybos ekspertė.

A. Katkuvienę įspėjo, kad priešiškų žvalgybų taikiniais gali būti ne tik su valstybės paslaptimi ar įslaptinta informacija dirbantys žmonės.

„Juos domina ir būsimi lyderiai. Daug dėmesio skiriama studentams – gabiems, aktyviems, kurie galbūt bus vadovai ateityje“, - komentavo ji.

Pats verbavimo procesas susideda iš kelių etapų: žvalgas gauna užduotį, turi taikinį, tuomet renkama informacija, vyksta kontaktas su objektu, įtraukimo procesas, galintis užtrukti nuo kelių mėnesių iki kelerių metų ir įvyksta pats užverbavimas.

Renkant informaciją naudojami trys pagrindiniai informacijos rinkimo metodai: atvirieji šaltiniai, žmogiškoji žvalgyba ir signalų žvalgyba (techninės priemonės).

Surinkus informaciją apie taikinį prasideda kontaktas. Jam ilgai ruošiamasi. Gali atrodyti, kad jis įvyksta atsitiktinai, bet iš tiesų tai – labai gerai suplanuota ir paruošta operacija.

„Pavyzdžiui, jūs žaidžiate tenisą, žvalgas taip pat užsirašo žaisti tenisą. Pirmą mėnesį jis tik vaikščios šalia, panašiu metu žais tenisą, po mėnesio linktelėsite galvą vienas kitam, dar po dviejų mėnesių pradėsite sveikintis, o po kokio pusmečio sužaisite kartu teniso partiją, kur ir prasidės kontaktas. Toliau yra įtraukimo procesas, kurio metu veikia labai daug žmogiškųjų faktorių: svarbus asmeninis ir emocinis ryšys - kuo domisi žmogus, kas jam svarbu, kaip galima prieiti, susidraugauti. Ir tik labai pasitikrinus, kad žmogus jau prisipasakojo pakankamai apie save, įvyksta užverbavimas“, - pasakojo A. Katkuvienė.

Pasak jos, dirbant su taikiniu yra itin išnaudojamos žmogaus silpnybės.

„Jei jums reikia garbės, jus pagerbs. Jei reikia susidoroti su priešu, duos tam įrankių. Gal jums trūksta pripažinimo, tada jį gausite, - pavyzdžiais dalijosi konferencijos pranešėja. - O įvykus užverbavimui jūs sau jau nebepriklausote. Savo gyvenimą atiduodate į kažkieno rankas ir tiesiog tampate priemone įgyvendinti jų tikslams“.

Dalydama patarimus, kaip netapti priešiškos žvalgybos auka, A. Katkuvienė teigė, kad reikia būti itin atsargiems išvykstant į priešiškas Lietuvai valstybes.

„Patariama visada visus daiktus turėti su savimi. Pažiūrėti, kaip išeidamas iš viešbučio kambario palikote daiktus ir kaip juos radote. Nepasitikėti kitų pasiūlymais panešti daiktus“, - patarė specialistė.

Pasak jos, taip pat patartina į Rytų šalį vežtis kuo mažiau technikos, aparatūros.

„Dovanos, įvairios jungtys kompiuteriams, CD – niekada nieko niekur nekaišioti be reikalo“, - pridėjo ji. Taip pat žvalgybos ekspertė priminė apie nesaugius „Bluetooth“ ar „Wi-fi“ ryšius.

„Kaip jums atrodo, kodėl įvažiuojant į Baltarusiją ir pildant duomenis klausiama jūsų darbovietės, pareigų. Jei esate taikinys, duomenys iškart keliauja į atsakingas institucijas ir jie sugalvos kaip ir kada nusivesti jus į kitą kambariuką. Tokiu atveju rekomenduojame naudotis visomis teisinėmis priemonėmis: prašyti advokatų, vertėjų, kreiptis į Užsienio reikalų ministeriją“, - kalbėjo A. Katkuvienė.

Taip pat vykstant į priešiškas šalis siūloma susitarti su artimaisiais susiskambinti tam tikru metu. Jei to artimiesiems nepavyksta padaryti, patariama pastariesiems susisiekti su Užsienio reikalų ministerija.