DELFI jau rašė apie tai, kad šiuo metu Vilniaus miesto apylinkės teisme yra nagrinėjama byla, kurioje narpliojamos valstybinio turto užvaldymo aplinkybės Žvėryne. Vis dėlto, DELFI šaltinių teigimu, panašu, kad byla krypsta taikos sutarties sudarymo link. Tai reiškia, kad valstybinį turtą užvaldę verslininkai atsipirktų keliasdešimt tūkstančių eurų mokesčiu. Bet apie visą istoriją nuo pradžių.
Įsigijo garažą ir pavertė kūrybinėmis dirbtuvėmis
DELFI jau rašė, kad 2000 metais pirkėjas Leonidas Kotonas privatizavo valstybiniame sklype esantį garažą. Viskas būtų gerai, tačiau visai šalia garažo buvo ir gyvenamasis namas, kuris nebuvo privatizuotas ir nebuvo parduotas privačiam asmeniui. Taigi valstybiniame sklype Žvėryne buvo trys pastatai: universiteto bendrabutis, privačiam asmeniui priklausantis garažas bei nesuregistruotas ir niekam nepriklausantis (kitaip valstybei priklausantis) gyvenamasis namas.
L. Kotonas privatizavo tik garažą, bet ne gyvenamąjį namą. 2007 m. garažas buvo rekonstruotas į kūrybines dirbtuves. Tačiau yra abejojančių, kad rekonstrukcija buvo tik fiktyvi, o po jos turto būklė buvo visiškai tokia pati kaip ir prieš rekonstruojant, bet pasikeitė turto statusas ir taip verslininkas įgijo teisę į didesnį plotą valstybinės žemės.
Po rekonstrukcijos L. Kotonas jokių turtinių teisių į šalimais esantį gyvenamąjį namą taip pat neįgijo. 2008 metais teisme vykusioje byloje dėl kitų aplinkybių tai pripažino ir pats L. Kotonas. „Gyvenamasis namas, Poškos g. 18 nėra ir negali būti kūrybinių dirbtuvių dalimi, nes kūrybinės dirbtuvės priklauso man“, - teismui rašė L. Kotonas 2009 metais.
Valstybinis namas mįslingai dingo iš registro
Kita istorijos dalis yra dar keistesnė – tai matomas-nematomas ir vėliau vėl matomas valstybei priklausantis gyvenamasis namas registro duomenyse. Senas gyvenamasis namas Žvėryne buvo bešeimininkis ir nepriklausė niekam. Kitaip tariant, priklausė valstybei arba savivaldybei, tačiau iki šiol neaišku, kodėl savivaldybė nesuregistravo savo turto.
DELFI turimi dokumentai įrodo, kad 2005 metais Nekilnojamojo turto registre sklype buvo trys pastatai: bendrabutis, kūrybinės dirbtuvės ir neįregistruotas gyvenamasis namas. 2006 metais Nekilnojamojo turto registre liko tik du pastatai: bendrabutis ir kūrybinės dirbtuvės. Kur dingo valstybei priklausantis gyvenamasis namas – paaiškinti sunku net patiems valdininkams.
Registrų centro atstovė Gražina Urbonavičė anksčiau DELFI negalėjo paaiškinti, kodėl namas dingo iš duomenų 2006 metais.
„Deja, negalėčiau plačiau pakomentuoti 2005-2006 m. situacijos – pagal turimus duomenis atrodo, kad namas 2006 m. nebuvo niekur dingęs (juk ir 2008 m. byloje jis figūruoja)“, - laiške rašė G. Urbonavičė.
Tiesa, gyvenamasis namas registre vėl atsirado 2015 metais, kai buvo pažymėtas faktas apie jo nugriovimą. Neaišku, kodėl 2006 metais pamirštas namas vėl buvo prisimintas 2015 metais.
Vis dėlto tiek Vilniaus miesto savivaldybė, tiek Registrų centras 2008 metais dalyvavo kitoje teismo byloje dėl namo, kai kiti asmenys siekė įgyti nuosavybės teises į gyvenamąjį namą. Tuomet abi institucijos žinojo apie neįregistruotą valstybei priklausantį turtą Žvėryne, Registrų centras savo paaiškinime paminėjo, kad namas priklauso valstybei, bet kažkodėl nė viena institucija namo taip ir neįregistravo.
Po valstybiniu namu suformuotas žemės sklypas
Toliau istorija suka dar įdomesne vaga. Kadangi namas dokumentuose tapo „nematomas“, L. Kotonui buvo suformuotas žemės sklypas ne tik po kūrybinėmis dirbtuvėmis, bet ir po valstybiniu namu Žvėryne.
DELFI turimi dokumentai rodo, jog 2011 metais Nacionalinės žemės tarnybos (NŽT) Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriaus vedėjo įsakymu buvo nustatytos žemės sklypo dalys, reikalingos jame esantiems savarankiškai funkcionuojantiems pastatams eksploatuoti: bendrabučiui ir kūrybinėms dirbtuvėms. Apie gyvenamąjį namą sklype tuo metu kalbos jau nebebuvo. Tačiau pats gyvenamasis namas buvo.
2014 metais lapkričio mėnesį antstolis lankėsi sklype ir konstatavo, kad „sklype matomas faktiškai stovintis gyvenamasis namas“. Taip pat jis padarė fotografijų.
Taigi 621 kv. m. sklypas verslininkui buvo suformuotas ir po privačiomis kūrybinėmis dirbtuvėmis, ir po valstybės gyvenamuoju namu. 2011 m. rugsėjį žemės sklypas buvo išnuomotas L. Kotonui ir jo magija pavyko: valstybės turtas atsidūrė privačiose rankose. Vėliau nuomos sutartis ir sklypas buvo perduotas įmonei UAB „P18“, kurios vieninteliu akcininku ir vadovu buvo L. Kotonas.
Gavo leidimą statyti daugiabutį – ir viską nugriovė
Šiame sklype Žvėryne 2014 metų lapkritį Vilniaus miesto savivaldybė išdavė statybas leidžiantį dokumentą daugiabučio statyboms.
Statytojai po to, kai buvo išduotas statybos leidimas, nugriovė ir kūrybines dirbtuves, ir valstybinį gyvenamąjį namą, nors jis UAB „P18“ ir nepriklausė. Nugriovimo faktas matomas 2015 metų Registro centro duomenyse.
DELFI turimais dokumentais, 2016 metų sausį Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija (VTPSI) teikė informaciją, kad išduotame leidime gyvenamojo namo griovimas nenumatytas. Vis dėlto abu statiniai buvo nugriauti ir pradėtos daugiabučio statybos. Dabar, kol vyksta teismas, statybos yra sustabdytos, bet sklype jau riogso nemaža dalis statinio.
Turtą pardavė sau pačiam?
Dar 2000 metais garažą privatizavęs ir vėliau įmonei „P18“ perdavęs turtą ir valstybinės žemės nuomos sutartį verslininkas L. Kotonas ilgą laiką buvo vienintelis šios įmonės akcininkas ir vadovas.
Dabar įmonėje „P18“ oficialiai dirba vos vienas darbuotojas, o jos direktorius yra Dmitrijus Černovas, kuris internete pristatomas kaip dar 6 įmonių direktorius, visos jos turi po vieną darbuotoją.
DELFI žiniomis, 2011 metais nuomos sutartyje tarp Valstybės turto fondo ir L. Kotono žemės sklypo vertė buvo nurodyta 265 645 litų. 2012 metais, kai nuomos sutartis buvo perduota UAB „P18“, žemės sklypo kaina buvo 242 272 litų.
Dar vienas įdomus faktas, kurį įrodo DELFI turimi dokumentai, jog 2012 metais L. Kotonas, būdamas vienintelis UAB „P18“ akcininkas, nusprendė bendrovės įstatinį kapitalą padidinti 700 tūkstančių litų. Bendrovės įstatinio kapitalo padidinimas buvo apmokamas nepiniginiu įnašu – nekilnojamu turtu, tai yra kūrybinėmis dirbtuvėmis. Turtas buvo įvertintas net 700 tūkst. litų ir tokią vertę nulėmė įgytas žemės sklypas.
L. Kotonas dabar yra kaip atsakovas viešojo intereso gynimo byloje, tačiau DELFI jis anksčiau aiškino, kad turtą pardavė.
„Kokio komentaro? Aš pardaviau šitą objektą ir viskas, jau kažkur metai. Aš teisme esu kaip liudininkas. Aš pardaviau „P18“ įmonei ir nesu direktorius, bet kažkada buvau“, - aiškino L. Kotonas.
Statybos leidimas – miglotas
Statybų leidimo išdavimas prokuratūrai kelia abejonių. Buvo teigiama, kad susitarimu, kurio data nenurodyta, Lietuvos edukologijos universitetas leido statytojams neatlygintinai naudotis šalia, savo sklype, esančia žemės dalimi automobilių aikštelei įrengti, mat pagal statybos reglamentą, statant daugiabutį privaloma įrengti vienam butui po vieną automobilio stovėjimo vietą, o kitos vietos statytojas neturėjo.
Pagal įstatymus draudžiama valstybinę žemę perleisti privatiems asmenims. Pats universitetas išsigynė tokio susitarimo. „Jokio oficialaus sutikimo universitetas nebuvo davęs UAB „P18“ naudotis valstybine žemės sklypo dalimi automobilių aikštelei įrengti“, - DELFI anksčiau rašė Lietuvos edukologijos universiteto atstovas Tomas Petryla.
Vis dėlto DELFI pavyko gauti šio susitarimo kopiją, kuriame parašyta, kad Lietuvos edukologijos universitetas leidžia privatiems asmenims naudotis jų sklypu (tai yra valstybine žeme) nors tokios teisės universitetas ir neturėjo.
Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija (VTPSI) nemano, kad statybos leidimas išduotas teisėtai ir palaiko prokuroro poziciją dėl leidimo panaikinimo. Vis dėlto visa tai tampa nebesvarbu, jeigu teismas palaimins taikos sutartį.
Suskaičiuota žala valstybei – kur kas mažesnė nei reali turto vertė
Prokurorų teigimu, vadovaujantis Registrų centro duomenimis, valstybinio 33 kv. m užstatymo ploto gyvenamojo namo rinkos vertė 2015 m. sausio 1 dieną buvo 17 900 eurų. Pastaroji suma, anot prokurorų, ir laikytina žala, kurią dėl neteisėtų statytojo veiksmų patyrė valstybė, tad šios lėšos priteistinos valstybei kaip žalos atlyginimas.
Internete galima rasti skelbimų, kuriuose jau pardavinėjami butai dabar statome daugiabutyje. Pigiausio kaina – 120 670 eurų, brangiausio – 171 770 eurų. Taigi, prokurorų reikalaujama suma neturėtų sudaryti didelių nepatogumų verslininkams.
Tačiau kyla klausimų ir dėl žalos įvertinimo, nes suma, kurios prašoma iš statytojų, 17 900 eurų, atrodo labai menka žinant, kad užvaldytas gyvenamasis namas stovėjo Žvėryne – viename prestižiškiausių Vilniaus rajonų. Panašu, kad prokurorai įvertino tik seno ir sudilusio namo kainą, tačiau ne žemės po juo ir teisės į pirmumą nuomojantis žemę vertę.
Visai šalia gyvenamojo namo stovėjusių L. Kotono kūrybinių dirbtuvių kaina buvo įvertinta kur kas didesne suma. 2012 metais savininko užsakymų „Ober-haus“ atliko kūrybinių dirbtuvių rinkos vertės nustatymą. DELFI turimas dokumentas rodo, kad kūrybinės dirbtuvės ir žemės sklypo dalis po jomis buvo įvertintos 700 tūkstančių litų (arba 202 734 eurais).
Kyla abejonių, ar gyvenamasis namas buvo vertas tik 17 900 eurų. Valstybei įregistravus gyvenamąjį namą, jam taip pat būtų reikėję priskirti jo eksploatacijai reikalingą valstybinės žemės sklypo dalį. Tokiu atveju valstybinio gyvenamojo namo vertė turėtų būti nemažesnė nei toje pačioje valstybinės žemės sklypo dalyje esančių kūrybinių dirbtuvių.
Sumokės 70 tūkstančių eurų?
Vilniaus apygardos prokuratūra dabar gina viešąjį interesą šioje byloje, prokuroras Rolandas Kruopis yra pateikęs daug reikalavimų: panaikinti žemės sklypo suformavimą, pripažinti negaliojančią žemės nuomos sutartį, panaikinti statybą leidžiantį dokumentą, įpareigoti UAB „P18“ per 6 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo savo ir Vilniaus miesto savivaldybės lėšomis nugriauti statinį ir sutvarkyti statybvietę, priteisti iš atsakovo UAB „P18“ valstybei 17 900 eurų žalos atlyginimą.
Tačiau dabar, DELFI šaltinių teigimu, byla juda taikos sutarties sudarymo link, kai bus išpildytas tik paskutinis prokuroro reikalavimas. Žvėryno bendruomenė, kuri byloje yra kaip trečiasis asmuo taip pat išreiškė tokius nuogąstavimus ir parašė Specialiųjų tyrimų tarnybai (STT) skundą.
„Taikos sutarties suma, kurią valstybei siūlo statytojas UAB „P18“ gali siekti 70 tūkstančių eurų. Akivaizdu, jog už tam tikrą statytojo siūlomą sumą yra siekiama palankaus valstybės institucijų veikimo vykdomų neteisėtų statybų atžvilgiu“, - rašoma Žvėryno bendruomenės skunde.
Ji pabrėžia, kad įvykdyti prokuroro reikalavimus bei nugriauti daugiabutį, panaikinus statybos leidimą, kurį institucijos laiko neteisėtu, statytojui kainuotų dar brangiau.
Bendruomenės skunde taip pat pabrėžiama, kad toks teismo sprendimas leistų suformuoti precendentą, kuris galiotų ir kitais atvejais: „Be kita ko, toks būdas „atsipirkti“ santykinai nedidele suma (palyginus su ta verte, kurią valstybė būtų gavusi statytojui neužgrobus tiek gyvenamojo namo, tiek šiam turtui turėjusios priklausyti žemės) savaime pateisina anksčiau išvardintus neteisėtus veiksmus. Atsakomybės tokiu atveju išvengia ne tik statytojas, bet ir byloje atsakovų pusėje taip pat dalyvaujančios institucijos.“
Byloje kaip atsakovai yra Nacionalinė žemės tarnyba (NŽT), Vilniaus miesto savivaldybė, Lietuvos edukologijos universitetas, Turto bankas. Manoma, kad šios institucijos taip pat atliko neteisėtus veiksmus.
Prokuratūra gavo taikos sutarties pasiūlymą, bet neigia sumą
Prokuratūra patvirtina, kad buvo gautas statytojų taikos sutarties pasiūlymas, bet neigia įvardintą sumą.
„Prokuratūroje buvo gautas raštiškas UAB „P18“ siūlymas sudaryti taikos sutartį aptariamoje civilinėje byloje. 70 tūkstančių eurų ar panaši suma minėtame siūlyme nefigūruoja, galimybės sudaryti taikos sutartį šioje byloje yra svarstomos“, - komentavo prokuratūros atstovė Rita Stundienė.
Pasak jos, vertinant namo kainą buvo įvertinta ir žemės kaina: „17 900 eurų suma paskaičiuota, remiantis byloje esančiais rašytiniais duomenimis, gautais iš VĮ „Registrų centras“. Kadangi aptariamas gyvenamasis namas buvo vertinamas masinio vertinimo būdu, vadovaujantis masinio vertinimo dokumentais, iš VĮ „Registrų centras“ pateiktos informacijos darytina išvada, kad į žemės, kurioje stovėjo minėtas namas, vertę buvo atsižvelgta.“
Atsisakė komentuoti
Įmonei „P18“ teisme atstovaujantis advokatas Linas Jakas DELFI teigė, kad kol vyksta byla jis nieko nekomentuos.
„Vyksta procesas, kai pasibaigs procesas, tada bus kažkas komentuojama. Dabar mano teisinių paslaugų sutartis nenumato galimybės komentuoti situacijos. Susilaikysiu nuo bet kokių komentarų“, - kalbėjo L. Jakas.
Žinote nelegalių ir savavališkų statybų atvejų Lietuvos parkuose, draustiniuose, valstybinėje žemėje arba kai statybos prasidėjo be leidimų taip pat įtartinų žemės užgrobimo atvejų bei sandorių? Kviečiame informacija pasidalinti su portalu DELFI. Garantuojame šaltinių konfidencialumą. Rašykite laiškus elektroniniu paštu birute.davidonyte@delfi.lt.
