Tuo metu Lenkijos kapitalo naftos koncerno „Orlen Lietuva“, kuriam priklauso terminalas, atstovai nekomentuoja, ar pastebėjo šalia tanklaivio plaukiojančią jachtą ir ar kaip nors reagavo.
Valstybės sienos apsaugos tarnybos (VSAT) Pakrančių apsaugos rinktinės vado pavaduotojas Stasys Rožnys BNS sako, kad Lietuvos jūrinę sieną kirtusios jachtos pasieniečiai nepastebėjo dėl per senų naudojamų radarų.
„Technika jau yra ne pirmos jaunystės ir oro sąlygos, plaukiojimo priemonių lygis, paros metas, įjungtos sistemos lemia, ar mes ją pastebėsime. Čia žmogiškojo faktoriaus iš esmės nėra“, - BNS sakė S.Rožnys.
Jie teigė, kad pasieniečiai ir kariuomenė turi atskirus radarus ir stebi kiek skirtingus vandenis. Tačiau abejų tarnybų radarai yra integruoti ir tiek VSAT, tiek kariuomenė gali matyti vienas kito fiksuojamus duomenis.
Pasak S.Rožnio, kariuomenės radaruose jachtos taip pat nebuvo matyti.
Tą patvirtino ir Karinių jūrų pajėgų atstovas.
„Nes buvo blogas oras“, - BNS sakė vyresnysis seržantas Audrius Vitkauskas.
Jis teigė, kad tanklaivis ir jachta nesusidūrė stipriai.
Savo ruožtu „Orlen Lietuvos“ nekomentavo, ar jų samdoma saugos bendrovė pastebėjo ir kažkaip reagavo į prie tanklaivio priartėjusią jachtą.
„Būtingės terminalo akvatorijos saugumas yra užtikrinamas bendradarbiaujant su Lietuvos kariuomene, Valstybės sienos apsaugos tarnyba prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos. Taip pat, dirbame su profesionaliais rangovais, kurie užtikrina objekto saugumą naudojant radarų ir vaizdo stebėjimo sistemas ir fizinę objekto apsaugą“, - rašoma „Orlen Lietuvos“ BNS pateiktame atsakyme.
Atsitrenkusi į tanklaivį jachta nuplaukė Klaipėdos link ir bandė švartuotis Klaipėdos uoste, tačiau jai nepavyko to padaryti iš pirmo karto.
Jachtai plaukiant link Klaipėdos ją pastebėjo pasieniečių radarai. Šalia Klaipėdos uosto jachta buvo sustabdyta, o jos buriuotoją atlydėjus prie krantinės jam buvo nustatytas 1,5 promilės girtumas.
Pagal 2014 metais priimtą energetikos ministro įsakymą, Būtingės naftos terminalui taikomas antrasis fizinės saugos lygis. Jis taikomas vidutinės rizikos objektams.
Šiuose objektuose turi būti įrengta apsaugos sistema, leidžianti aptikti ir įvertinti pašalinių objektų įsibrovimą iš išorės bei operatyviai reaguoti į pavojaus signalus. Objekto saugumui užtikrinti gali būti naudojama perimetrinė tvora, apsaugos signalizacija, elektroninė įeigos kontrolės sistema ir vaizdo stebėjimo sistema. Į apsaugos sistemos pavojaus signalus turi reaguoti apsaugos darbuotojai ar kiti nuolat budintys darbuotojai.