Moteris verkdama pasakojo, kaip keturis mėnesius mynė valstybės institucijų slenksčius, prašydama padėti Lietuvos pilietybę turinčiam sūnui, jo žmonai, 8 ir 2 metų anūkams.
„Jam nebuvo pratęstas leidimas gyventi ir dirbti Rusijoje, tad nuo Naujųjų be pragyvenimo šaltinio. Kol dirbo, su žmona ir dviem vaikais nuomojosi butą, o dabar glaudžiasi pas marčios močiutę, kuriai 84 metai. Blogiausia, kad neteko paso, tad šalyje – nelegaliai, o naujiems dokumentams nėra pinigų. Nežino, kaip grįžti“, – pasakojo DELFI pašnekovė.
Moteris kreipėsi į Lietuvos užsienio reikalų ministeriją ir gavo atsakymą, kad artimiausias konsulinis skyrius – Maskvoje, kuri už 900 kilometrų nuo sūnaus gyvenamosios vietos.
„Gal penkis kartus bendravau su Lietuvos ambasada Maskvoje. Kaip patarė trečiasis sekretorius, Rusijoje registruotą sūnaus santuoką įtraukėme į registrą Lietuvoje ir jau gavome lietuviškus vaikų gimimo liudijimus. Dabar mano anūkai – Lietuvos piliečiai, pagal rusiškus gimimo liudijimus jiems reikės padaryti užsienietiškus pasus ir vykti į mūsų ambasadą Maskvoje – vizų kelionei į Lietuvą“, – sakė moteris.
Tačiau problema, kuri stabdo visus reikalus, pinigai pasams gaminti ir kelionei.
„Mūsų skaičiavimais, reikia 1200 eurų. Visiems keturiems. Mes tokių pinigų neturim. Sūnui be paso ir leidimo gyventi Rusijoje nesaugu. Marti – našlaitė. Močiutė, pas kurią jie prisiglaudė – nepasiturinti. Kur tik nesikreipiau pagalbos Lietuvoje. Fondai nieko padėt negali, nes patys tušti. Kreipiausi į firmas, socialinės rūpybos skyrius irgi rašė įmonėms. Patikrino, kad vyro pensija maža, aš Darbo biržoje prisiregistravusi. Bandėm paskolą imti, tačiau net greitųjų kreditų bendrovės neduoda. Neičiau pagalbos prašyti, jei nors kokią galimybę patys turėtume. Žinokit, labai sunku prašyti. Geriau duočiau“, – sakė moteris.
Pagalbos ji visų pirma kreipėsi į savo apygardos atstovą Seime Šarūną Gustainį. Paskui į Kęstą Komskį, Viliją Blinkevičiūtę, Viktorą Uspaskichą.
„V. Uspaskichas atsakė, kad pasitiki mūsų valstybės institucijoms, kurios padės, ir patarė į jas kreiptis. Taip ir padariau. Kreipiausi į savivaldybę. Atėjo socialinė darbuotoja į namus, kad įsitikintų, jog ne pasipinigauti norim, patikrino, kaip gyvenam. Parašė prašymą savivaldybei, bet gavau atsakymą, kad paramos neskirs, nes nėra tokio įstatymo, pagal kurį jie galėtų skirti vienkartinę pašalpą dokumentų tvarkymui bei kelionės išlaidoms artimųjų grįžimui į Lietuvą apmokėti“, – nebežino, ką daryti moteris.
Atvažiavo padėti tėvams, įsimylėjo ir pasiliko
Kaip jos sūnus atsidūrė kaimyninėje šalyje? DELFI pašnekovė pasakojo su vyru kurį laiką ten gyvenusi, bandžiusi verstis medienos eksportu į Lietuvą, bet pradėjus trikti atsiskaitymams sustabdė veiklą ir grįžo į Lietuvą: „Rusijoje kaip tik prasidėjo negerumai, tad mes grįžom, apsigyvenom giminaičių bute Lietuvoje, o jis įsimylėjo vietinę mergaitę, sukūrė šeimą ir pasiliko“.
Kol turėjo leidimą dirbti, lietuvis išlaikė šeimą, nuomojo būstą, pedagoginį universitetinį išsilavinimą turinti jo žmona augino vaikus.
„Viskas buvo normaliai, bet prieš pat Naujuosius jam nebepratęsė leidimo dirbti ir gyventi ten. Marčiai buvo žadėta darbo vieta darželyje, tačiau po vaiko auginimo atostogų ji irgi nebeturėjo kur grįžti. Atlyginimas nedidelis, apie 800 rublių būtų buvęs. Mūsų pinigais – apie 100 eurų, bet vis šis tas, nes dabar jie nieko negauna. Sūnui nepriklauso jokios pašalpos, išmokos, nes yra Lietuvos pilietis“, – sakė DELFI pašnekovė.
Tarsi to būtų maža, sūnus prarado pasą. Draugo automobilyje paliko rankinę, o grįžęs neberado piniginės ir dokumentų. „Pinigų nedaug buvo, bet prarado migracinę kortelę, pasą. Dabar net į miestą išeiti bijo, nes bet kada gali būti sulaikytas. Migracijos tarnyba mato, kad jis neišvykęs, o leidimo gyvento šalyje nėra. Jis Rusijoje nelegalas“, – pakartojo moteris.
Priverstas slapstytis
Ji prašo sūnaus, kad niekur neitų iš namų: „Pasiskambinau į Maskvos migracijos tarnybą ir paklausiau, ką daryti praradus pasą, negalint išvykt iš šalies. Pasakė, kad tai – administracinės teisės pažeidimas ir jei tokį žmogų sulaikytų, iki teismo uždarytų į areštinę. Bauda už gyvenimą be leidimo mūsų pinigais apie 800 eurų. Tik sumokėjus deportuotų, todėl sakau, kad namie sėdėtų, o jei kas ateis – slėptųsi“.
Nors pagalbos nesulaukia, DELFI pašnekovė nenuleidžia rankų, rūpinasi, kad į Lietuvą parsivežta sūnaus žmona gautų leidimą gyventi Lietuvoje, o sūnus – darbą: „Jis – stalius, tad jau kalbėjau su durų gamybos įmone, kad priimtų. Ir pats sūnus sako, kad, jei kokie geri žmonės padėtų grįžti į Lietuvą, jis dirbdamas po truputį atiduotų skolą“.
Rodydama anūkų nuotraukas moteris vėl apsiverkia. Mažojo net nėra mačiusi: „Vos dveji, o jau pasireiškė bronchinė astma. Neseniai dėl to buvo į ligoninę paguldytas“.
Praradusi viltį sulaukti pagalbos iš valstybės institucijų, močiutė kreipėsi į Vilniaus arkivyskupijos „Caritą“. Kaip DELFI patikino šios nevyriausybinės organizacijos atstovė Dalia Babravičė, jos papasakota istorija – ne išgalvota, Rusijoje įstrigusi Lietuvos piliečio šeima tikrai keblioje padėtyje.
D. Babravičė: tikėtis Rusijos geranoriškumo – naivu
„Į „Caritą“ ateina nemažai žmonių, atsidūrusių už sistemos ribų. Lietuvoje valstybinės institucijos žmonėms pagalbą teikia tam tikrais numatytais atvejais, tačiau ne visi yra standartiniai, telpantys į konkrečias eilutes. Šios moters situacija vena iš tokių, todėl ji sugaišo labai daug laiko ir puolė į neviltį ieškodama paramos“, – sakė D. Babravičė.
„Caritas“ neturi fondo ar lėšų nenumatytiems atvejams, kaip šis, tačiau didžiausiu ištekliu vadina bendruomenę, geros valios žmones.
„Negali likti abejingas verkiančiai močiutei, kuri negali padėti savo anūkams grįžti namo iš šalies, kuri yra nesaugi. Todėl šiuo konkrečiu atveju mes kreipiamės į bendruomenę pagalbos patikindami, kad istorija nėra bandymas pasipinigauti. Lėšas iš Rusijos negalinčiai grįžti šeimai renkame per savo sąskaitą ir įsipareigojame surinkę reikiamą sumą viešai paskelbti, kad jau ačiū, problema išspręsta“, – pabrėžė D. Babravičė.
1200 eurų. Tiek kainuotų keturių asmenų parsigabenimas namo. Trys iš jų – Lietuvos piliečiai. „Investicija į jų gražinimą netruks atsipirkti, nes šeimos tėvas turi paklausią staliaus profesiją ir visuomenei grąžins skolą“, – mano D. Babravičė.
Pasak „Caritas“ atstovės, iš Rusijos okupuotų sričių Lietuva parsiveža lietuvių kilmės ukrainiečius nes ten Rusija suprantama kaip grėsmė. „Tačiau šiuo atveju tai, kad Rusijoje su šeima įstrigo lietuvis, jam taip pat ne į naudą, nes įtampa tarp šalių – akivaizdi. Tikėtis Rusijos geranoriškumo Lietuvos piliečiui, kuris neturi ne tik leidimo gyventi ir dirbti šalyje, bet ir paso, būtų naivu. Šis atvejis – pavyzdys, kaip žmogus tampa sistemos įkaitu“, – sakė ji.
Praėjus kelioms valandoms po teksto išpublikavimo, „Caritas“ informavo DELFI, kad suma, reikalinga šeimos pargabenimui į Lietuvą, jau surinkta. Visus 1200 eurų paaukojo vienas vyras. Dėkojame jam už tai.