Taip trečiadienio rytą nusprendė Vilniaus apygardos teismas, konstatavęs, kad nėra pagrindo R. Kurlianskiui dar dviem mėnesiams pratęsti griežčiausią kardomąją priemonę.
Teismo paskelbta nutartis yra galutinė ir neskundžiama. Ją priėmė baudžiamąsias bylas nagrinėjanti teisėja Virginija Pakalnytė-Tamošiūnaitė bei Civilinių bylų skyriaus teisėjos Jūratė Varanauskaitė ir Andrutė Kalinauskienė.
Teisėjų kolegijos pirmininkė paskelbė tik rezoliucinę nutarties dalį, pažymėdama, kad byloje vyksta ikiteisminis tyrimas ir nenorima jam pakenkti. Pasak teismo, apylinkės teismas pagrįstai R. Kurlianskiui nepratęsė suėmimo, apie tai jau ir anksčiau yra pasisakęs Vilniaus apygardos teismas.
Pasak teisėjos V. Pakalnytės-Tamošiūnaitės, R. Kurlianskis turi nuolatinę gyvenamąją vietą, kilnojamojo ir nekilnojamojo turto, yra vedęs, turi du vaikus, jo socialiniai ryšiai su Lietuva yra stiprūs.
„Nėra duomenų, kad R. Kurlianskis turi ryšių užsienio valstybėse, kur galėtų slapstytis, nėra duomenų, kad bėgs ar slėpsis“, – pabrėžė teisėja.
Anot jos, taip pat nėra duomenų, kad R. Kurlianskis galėjo kam nors daryti poveikį, nes tam tiesiog neturėjo galimybės – iš karto buvo suimtas. O kai buvo paleistas į laisvę, nieko nebandė paveikti – bent tokių duomenų byloje nėra.
V. Pakalnytė-Tamošiūnaitė teip pat nurodė, kad šiuo metu R. Kurlianskio dalyvavimą procese ir netrukdomą ikiteisminį tyrimą padės užtikrinti kitos paskirtos kardomosios priemonės, o jas pažeidus, atsirastų pagrindas svarstyti sugriežtinimo klausimą.
Skirti suėmimą koncerno „MG Baltic“ viceprezidentui prašė ikiteisminiam tyrimui vadovaujantis Generalinės prokuratūros prokuroras Justas Laucius.
Anot prokuroro, sunkiais nusikaltimais įtariamam R. Kurlianskiui skirtos kardomosios priemonės yra nepakankamos siekiant užtikrinti jo dalyvavimą baudžiamajame procese, apriboti galimybes trukdyti tyrimui, daryti poveikį su tyrimu susijusiems asmenims ar sunaikinti, paslėpti ikiteisminiam tyrimui reikšmingus daiktus.
Prokuroras: teisiškai – tai absoliuti tiesa
Teismui nusprendus nepatenkinti Generalinės prokuratūros skundo, ikiteisminiam tyrimui vadovaujantis prokuroras J. Laucius sako, kad nebegalės skųsti sprendimo: „Teisiškai tai yra absoliuti tiesa ir tokie argumentai, kaip dabar matome, teismų praktikoje turi teisę egzistuoti.“
Jis pažymėjo, kad teismo sprendimas jo nepribloškė, su tuo susitaikė, nes esą tokie yra teismų sprendimai, praktika.
„Mano pasisakymuose nėra nė mažiausio teismo ar teismo sprendimo kritikos, teisėjas yra visada teisus, bandysime atsižvelgti į teismo sprendime nurodytus argumentus, – sakė J. Laucius. – Žvelgiant iš ateities perspektyvos, ar šis sprendimas bus pagrįstas ar ne, parodys laikas.“
Politikų korupcijos bylos tyrimui vadovaujantis prokuroras kol kas negalėjo pasakyti, ar bus kreipiamasi į Seimą dėl „darbiečio“ V. Gapšio teisinės neliečiamybės panaikinimo – sprendimą dėl to priims generalinis prokuroras Evaldas Pašilis.
„Visi esminiai procesiniai sprendimai šioje byloje, ar bus nuspręsta, kada bus nuspręsta, kokia apimtimi bus nuspręsta prašyti Seimo naikinti imunitetą, priims generalinis prokuroras, įvertinęs bylos duomenų visetą“, – pabrėžė jis.
J. Laucius pažymėjo, kad ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas tik gegužės 13 d. ir yra dar tik pradinėje stadijoje. „Norėčiau pasinaudoti teise patylėti, apie detales sužinosite vėliau“, – sakė jis.
Paklaustas, kaip tyrimą gali paveikti teismo sprendimas nebepratęsti suėmimo R. Kurlianskiui, prokuroras sakė: „Geras klausimas, į kurį aš nelabai sugebu atsakyti. Kiekvienas teismo sprendimas dėl konkretaus asmens įtakoja kitų proceso subjektų sprendimus. Jeigu klausiate, ar šis sprendimas padarys įtaką vienokiems ar kitokiems tyrimo veiksmams, jų atlikimui, eiliškumui, prokuroro sprendimų priėmimui ir jų turiniui, aš atsakysiu – taip, bet kaip padarys įtaką ir ką konkrečiai darysime, manau, tai ateities klausimas ir tai sužinosite vėliau.“
J. Laucius kol kas nenorėjo sakyti, ar korupcijos byloje bus daugiau įtariamųjų politikų: „Šioje vietoje negaliu pasakyti – nei apibrėžti įtariamųjų tikslaus rato, nei kiek jų bus ateityje, ar jų bus, ir kokias pareigas užima. Būkite kantrūs, gyvenimas parodys.“
Nors ir nenorėjo komentuoti, dėl kokių konkrečių Seimo sprendimų priėmimo papirkimu įtariamas R. Kurlianskis galėjo duoti kyšius, bet prokuroras prasitarė, kad tai jau buvo viešai skelbta žiniasklaidoje.
„Suprantu visuomenės interesą žinoti – tai, kas buvo viešai skelbta, bet galiu tik patvirtinti, kad kalba eina apie eilės įstatymų priėmimą, kurie, ikiteisminio tyrimo duomenimis, galėjo būti palankūs arba turėti interesą piliečio R. Kurlianskio atstovaujamam koncernui „MG Baltic“, – sakė Generalinės prokuratūros prokuroras. – Tam tikri įstatymai yra prasprūdę viešai, taip pat ir verslo projektai, dėl kurių turėjo balsuoti Seimas.“
Verslininką slapta stebėjo nuo rugsėjo
Į laisvę R. Kurlianskis buvo paleistas gegužės 31 d. – Vilniaus miesto apylinkės teismas nutarė, kad nėra pagrindo verslininką dar ilgiau laikyti už grotų, 20 dienų buvo pakankamas laikas pareigūnams atlikti neatidėliotinus proceso veiksmus.
Teismas R. Kurlianskiui nuo 22 iki 6 val. nurodyta būti namuose, be to, jam uždrausta išvykti be pareigūnų žinios, taip pat neleidžiama bendrauti su kyšininkavimu įtariamu buvusiu Seimo nariu Eligijumi Masiuliu bei kitais korupcijos byloje figūruojančiais asmenimis. Be to, R. Kurlianskis yra sumokėjęs 25 tūkst. Eur užstatą.
Per apklausas R. Kurlianskis atsisako duoti parodymus.
Ikiteisminį tyrimą atliekanti Specialiųjų tyrimų tarnyba ir Generalinė prokuratūra yra pranešusi, kad R. Kurlianskis yra įtariamas papirkęs Seimo narius Vytautą Gapšį, kuriam esą duotas 25 tūkst., o E. Masiuliui – 106 tūkst. Eur kyšis.
Tyrimo duomenimis, nuo praėjusių metų rudens iki šių metų sausio pabaigos Vilniuje per susitikimus su V.Gapšiu už koncernui „MG Baltic“ palankių ir finansiškai naudingų politinių sprendimų priėmimą, t. y. už įtaką frakcijos Seime nariams ir asmenišką balsavimą Seime, R. Kurlianskis tiesiogiai pasiūlė, pažadėjo, susitarė duoti ir davė iš viso 25 tūkst. eurų kyšį.
Anot prokurorų, turimi duomenys leidžia manyti, kad tai galėjo būti padaryta per kelis galbūt apsimestinius sandorius.
Įtariama, kad vienu atveju tai atlikta per uždarąją akcinę bendrovę, kuri buvo įgaliota atstovauti partijos interesams transliuojant per televiziją politinę partijos reklamą, suteikus 10 tūkst. Eur nuolaidą už dvejose šio koncerno valdomose televizijose transliuotą politinę reklamą. Dar 15 tūkst. Eur – per galbūt apsimestinę paramos sutartį tarp vienos viešosios įstaigos ir koncerno valdomos bendrovės.
Įtarimuose E. Masiuliui ir R. Kurlianskiui teigiama, kad, įtariama, parlamentaras Seime sutiko balsuoti bei daryti įtaką kitiems Liberalų sąjūdžio nariams už koncernui palankų sprendimą dėl projekto, kuriuo numatyti magistralinio kelio Vilnius-Utena projektavimo, rekonstrukcijos ir dangos stiprinimo bei priežiūros darbai, priėmimo.
Šio projekto vertė – daugiau kaip 169 mln. Eur.
STT įtarimuose taip pat nurodyta, kad E. Masiulis pokalbių su R. Kurlianskiu metu esą buvo įsipareigojęs paveikti Vilniaus miesto tarybos narius – kad iš tarybos posėdžių darbotvarkių išnyktų klausimas dėl paminklo Vasario 16 d. akto signatarui daktarui Jonui Basanavičiui statymo.