Tokias tendencijas atskleidžia visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovės „Spinter tyrimai“ gegužės 19-26 dienomis atlikta apklausa.
Pažvelgus į gyventojų nuostatas šiuo klausimu nuo praėjusių metų lapkričio mėnesio matyti, kad A. Butkevičiaus populiarumas kas mėnesį nuosekliai mažėja.
Žemėja ir pačios partijos reitingas, bet socialdemokratų populiarumas leidžiasi tolygiai, o pastarasis A. Butkevičiaus populiarumo sumažėjimas buvo gana staigus.
Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto profesorė Ainė Ramonaitė teigia, kad 5 proc. populiarumo kritimas viršija paklaidos ribas ir aiškiai liudija apie rinkėjų mąstysenos pokyčius.
„Tai jau peržengia paklaidos ribą ir rodo, kad kažkas vyksta, o ne šiaip koks svyravimas“, - sako politologė.
Pasak A. Ramonaitės, tai gali būti vėlesnė rinkėjų reakcija į anksčiau socialdemokratus krėtusius skandalus, bet tikslaus paaiškinimo pateikti neįmanoma.
„Jau tuomet matėsi, kad partija nesugeba greitai reaguoti į besikeičiančią situaciją. Tai gali būti bendras nusivylimas", - sakė mokslininkė.
Kas labiausiai tinka būti premjeru?
Remiantis apklausa, nepaisant A. Butkevičiaus populiarumo kritimo, šis politikas, respondentų akyse, geriausiai tinka užimti premjero pareigas. Gegužės mėnesį taip manė 22,4 proc. apklaustųjų, balandžio – 27,4 proc., kovo – 26,4 proc., vasario – 29,2 proc., sausio – 31,9 proc. Praėjusių metų gruodį A. Butkevičiaus populiarumas siekė 31,3 proc., lapkritį – 32,9 proc.
Tačiau A. Butkevičiaus populiarumui ir sumažėjus, visi kiti kandidatai jį vargiai pavytų. Antrasis potencialių premjerų sąraše yra SEB banko prezidento patarėjas, ekonomistas Gitanas Nausėda, kurio reitingas pastaruoju metu paaugo nuo 3,3 proc. iki 6,8 proc.
Trečioji vieta sąraše teko „Tvarkos ir teisingumo“ partijos lyderiui, europarlamentarui Rolandui Paksui (4,8 proc.), ketvirta – buvusiam vidaus reikalų ministrui Sauliui Skverneliui (4,6 proc.). Abiejų politikų reitingai per mėnesį nežymiai pablogėjo: R. Pakso balandžio mėnesį buvo 5,8 proc., S. Skvernelio – 5,9 proc.
Tačiau nuo balandžio mėnesio populiarumo įgijo konservatorių kandidatė Seimo rinkimuose, buvusi finansų ministrė Ingrida Šimonytė. Šiuo metu manančių, kad ji geriausiai tinka premjero pareigoms, yra 4,3 proc., buvo -1,2 proc.
Paūgėjo ir socialdemokratų europarlamentarės Vilijos Blinkevičiūtės reitingas nuo 1,9 proc. iki 4,3 proc.
Kad geriausiai ministro pirmininko postui tinka konservatorius Gabrielius Landsbergis, gegužės mėnesį manė 4,2 proc. respondentų, balandžio – 3,9 proc. Panašūs ir Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos pirmininko, verslininko Ramūno Karbauskio reitingai: premjero poste jį mato 4 proc. apklaustųjų, kai prieš mėnesį tokių buvo 4,6 proc.
Toliau rikiuojasi konservatorė Irena Degutienė, kurios populiarumas paūgėjo nuo 0,5 proc. balandį iki 3,3 gegužę. Paskutinis dešimtuką baigia Lietuvos laisvės sąjungos (liberalų) pirmininkas Artūras Zuokas – juo reitingas nuo 1,8 proc. paaugo iki 2,6 proc.
Apklausoje nefigūruoja įtarimų kyšininkavimu, prekyba poveikiu ir neteisėtu praturtėjimu sulaukęs buvęs Liberalų sąjūdžio pirmininkas Eligijus Masiulis, kuris pasitraukė iš partijos ir atsisakė Seimo nario mandato.
Uždarame klausime nebuvo galima balsuoti ir už dabartinį laikinąjį Liberalų sąjūdžio pirmininką, Vilniaus merą Remigijų Šimašių, bet joje figūravo buvęs laikinasis partijos vadovas, dabartinis europarlamentaras Antanas Guoga, bet jo įvertinimas – mažiau nei 2 proc.
Sąraše, be jau minėtų politikų ir visuomenės veikėjų, įrašytas Petras Auštrevičius, Vytenis Andriukaitis, Zigmantas Balčytis, Linas Balsys, Juozas Bernatonis, Šarūnas Birutis, Evaldas Gustas, Virginija Baltraitienė, Gediminas Kirkilas, Andrius Kubilius, Raimondas Kuodis, Linas Linkevičius, Rokas Masiulis, Valentinas Mazuronis, Juozas Olekas, Algimanta Pabedinskienė, Artūras Paulauskas, Audronė Pitrėnienė, Bronis Ropė, Algirdas Saudargas, Rimantas Sinkevičius, Rimantas Šadžius, Rimantė Šalaševičiūtė, Valdemaras Tomaševskis, Vygaudas Ušackas, Vitas Vasiliauskas.
A. Sysas: rinkėjai atsisuka į gelbėtojus
Socialdemokratų rinkimų štabo vadovas Algirdas Sysas teigia, kad A. Butkevičiaus populiarumas žemėja kartu su partijos reitingais.
Politikas tai aiškina valdančiosios partijos fenomenu, kai kadencijai artėjant į pabaigą žmonės ima pasitikėti įvairiais gelbėtojais, o ne dabartine valdžia. Be to, pasak A. Syso, daugeliui žmonių į žodį „valdžia“ telpa viskas: ir Seimas, ir Vyriausybė. Taigi nusivylus vienu, nusiviliama ir kitu.
„Tai jeigu bendras vaizdas toks, jog visą laiką kalbama, esą socdemai yra kažkoks blogis, tai A. Butkevičius susiejamas. Aš manau, kad čia laikinas kritimas, susietas su bendru fonu, o ne dėl to, kad Vyriausybės darbas pablogėjo“, - DELFI sakė A. Sysas.
Beje, vertindami Vyriausybės veiklą, respondentai irgi demonstravo nusivylimą. Teigiamai jos darbą vertino 1,1 proc. apklaustųjų, greičiau teigimai – 24,6 proc.
Tuo tarpu neigiamai – 22,7 proc., greičiau neigiamai – 40,9 proc.
Prieš mėnesį teigiamai vertino 1,5 proc, greičiau teigiamai – 32,4 proc, greičiau neigiamai – 34,3 proc., neigiamai – 24 proc.
A. Sysas sako, kad prieš rinkimus valdančiosios partijos visuomet patiria nuosmukio akimirkų.
„Taip vyksta netgi priimant fantastinius sprendimus, skiriant daugiau pinigų. Pavyzdys gali būti 2008 metai: pensijas didinome, minimalų triskart per metus didinome, bet vis tiek nerinko tų Seimo narių, kuriuos anksčiau labai mylėjo. Tiesiog niekas nevertina – gali kalnus nuversti, bet kažkas pasidaro. Be to, atsiranda gelbėtojų, kurie sako, kad jie šventieji, puodus tik lipdo ir tada neapsisprendę ar neturintys nuomonės galvoja: a, gelbėtojai man patinka“, - teigia A. Sysas.
Socialdemokratai ir kiti politikai gelbėtojais paprastai vadina naujas prieš rinkimus išpopuliarėjančias partijas. Praeituose rinkimuose tai buvo Arūno Valinsko Tautos prisikėlimo partija, šiuo metu sparčiai populiarėja Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga.
Beje, socialdemokratų politikai neoficialiai kalba, kad reitingų sumažėjimas A. Butkevičiui paprastai yra nemalonus reiškinys, kurį viešumoje jis komentuoja nuosaikiai, bet neslepia pasipiktinimo būdamas tarp savo komandos narių.
Visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovė „Spinter tyrimai" 2016 metų gegužės 19-26 dienomis, naujienų portalo DELFI užsakymu, atliko visuomenės nuomonės apklausą. Tyrime dalyvavo gyventojai nuo 18 iki 75 metų. Apklausa buvo atliekama standartizuoto interviu metodu.
Tyrimas vyko visoje Lietuvos teritorijoje, iš viso 65 atrankiniuose taškuose, išdėstytuose taip, kad reprezentuotų visą šalies teritoriją. Tyrimo metu buvo apklausta 1009 respondentai. Tyrimo dalyvių pasiskirstymas proporcingas gyventojų skaičiui šalies regionuose.
Tyrimo rezultatų paklaida 3,1 proc.
CITUOJANT NUORODA Į DELFI IR „SPINTER TYRIMUS“BŪTINA!