Plačiau apie įtarimus E. Masiuliui – laidoje „Dėmesio centre“ pokalbis su Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininku Juliumi Sabatausku, Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininko pavaduotoju Stasiu Šedbaru ir Antikorupcijos komisijos pirmininku Vitalijumi Gailiumi.
– R. Kurlianskiui pateikti įtarimai papirkimu, prekyba poveikiu ir neteisėtu disponavimu valstybės paslaptį sudarančia informacija, o E. Masiulis įtarimas dėl prekybos poveikiu ir neteisėto praturtėjimo. Iš to galima daryti išvadą, kad prokurorai neturi duomenų, jog slapta informacija rasta pas R. Kurlianskį yra iš E. Masiulio. Taip pat galima manyti, kad prokurorai eina lengvesniu keliu siekdami įrodyti ne kyšininkavimą, o prekybą poveikiu. Ar ne taip, pone Šedbarai?
S. Šedbaras: Sunku dabar pasakyti. Įtarimai yra įtarimai. Kaip suprantu, jie yra žinomi, nes juos matė ir advokatai, ir įtariamieji. Kas dar gali paaiškėti, mes nežinome, nes įtarimai gali keistis, o jei formuotųsi į kaltinimą – gali pildytis. Matyt, kol kas medžiagos yra nepakankamai arba ji dar bus papildoma.
– Pone Gailiau, kaip jūs manote, kodėl dingo esminis įtarimas E. Masiuliui – kyšio priėmimas? Tai buvo viešai paskleista informacija, bet dabar jos įtarimuose nėra. Kuo jūs tai aiškinate?
V. Gailius: Turbūt tik hipotetiškai galima svarstyti tą, kas yra baudžiamojoje byloje. Mano asmeninė patirtis sufleruoja, kad kriminalinės žvalgybos tyrimas realizuojamas tada, kada jį reikia realizuoti. Jo negalima nei skubinti, nei realizuoti per vėlai. Laiko praėjo nedaug, o apimtys, matyt, didelės. Jei tai buvo slapti veiksmai, kurių metu dokumentuoti duomenys, turbūt jie yra didelės apimties. Juos reikia analizuoti, paversti įrodymais. Tai mes galime spėti, kad tie pinigai realizavimo laikui padarė tam tikrą poveikį ir prokurorai turbūt į visus klausimus atsakys.
– Labai skubėjo?
V. Gailius: Aš tik hipotetiškai sakau, kad tyrimas yra didelės apimties ir tikrai ne visi duomenys yra įvertinti. Teisėsaugai pats E. Masiulis padėjo atsisakydamas Seimo nario mandato, tuo pačiu ir imuniteto. Aš tikiu teisėsaugos veiksmais.
– Pone Sabatauskai, kaip jūs vertinate tai, kad R. Kurlianskis įtariamas papirkimu, o E. Masiulis neįtariamas kyšio priėmimu?
J. Sabatauskas: Pratęsdamas kolegą dar padaryčiau tokią prielaidą, kad prokurorai tikriausiai tikėjosi ilgesnio proceso, kol galės pareikšti įtarimus, kol bus panaikintas imunitetas.
– Pagal precedentus, kaip tradiciškai elgiasi įtariami politikai?
J. Sabatauskas: Taip. Paprastai generalinis prokuroras kreipiasi į Seimą, ten svarstoma, ir tai užtrunka savaitę ar dvi. Gali būti, kad tikėjosi turėti daugiau laiko. Kitą prielaidą jūs iškėlėte, kad prokurorai galbūt eina paprastesniu keliu. Kyšį įrodyti yra gana sudėtinga. Tą jau parodė garsioji Audriaus Butkevičiaus byla.
– Mūsų šaltinių duomenimis, įtarimai dėl prekybos poveikiu yra grindžiami trimis dalykais: pirma, tai viešojo ir privataus sektorių partnerystės kelio „Vilnius–Utena“ tiesimo projektas, antra, kredito unijų įstatymo pakeitimai, dėl kurių Seime buvo balsuojama 2016 m. kovo 22 d., ir trečia – J. Basanavičiaus paminklo parinkimo vieta. Pradėkime nuo pradžių, dėl minėto kelio tiesimo projekto liberalų balsavimo rezultatai štai tokie: 1 – už, 2 – prieš, 7 – susilaikė. E. Masiulis susilaikė. Beje, vieningai už dėl 169 mln. vertės kelio tiesimo projektą balsavo Socialdemokratų frakcijos nariai ir Darbo partijos frakcijos nariai. Tai arba prekiauja tuo, ko neturi, t. y. prekiauja, bet neturi įtakos, arba čia kažkokios klaidos. Kaip tai vertinti, pone Sabatauskai?
J. Sabatauskas: Iš balsavimo rezultatų ir pareikštų įtarimų galima daryti prielaidą, kad kažkas buvo labai suinteresuotas, kad nebūtų to projekto.
– Bet Seime priimtas nutarimas. Taigi jei prekiavo, tai vis tiek tos pakankamos įtakos neturi, ar teisingai suprantu, pone Gailiau?
V. Gailius: Aš būdamas parlamente tikrai nepasikeičiau, turiu savo garbės ir padorumo suvokimą ir lieku sąžiningas iki galo. Šitam projektui buvo prašoma vyriausybės išvados, kad būtų kompetentingai pasisakyta dėl šito projekto kainos. Analogiški projektai Vokietijoje, Lenkijoje yra ženkliai pigesni.
– Pone Šedbarai, iš to, ką kalba ponas Sabatauskas, jei jau prekybą poveikiu argumentuotume šiuo projektu, tai „MG Baltic“ interesas galėjo sužlugdyti tą projektą, o ne jį įgyvendinti?
S. Šedbaras: Galima tokią prielaidą daryti. Beje, dėl šito projekto buvo labai daug diskusijų ir lobizmo. Aš neanalizavau, bet bent jau mūsų frakcijoje jėgos tikrai dalinosi. Tai kažkokios įtakos veikė. Bet dabar sunku pasakyti, ar tos įtakos veikė, kad tas projektas būtų, ar kažkam jis trukdė.
– Bet kuriuo atveju iš balsavimo rezultatų aišku viena, kad jei E. Masiulis, prokurorų manymu, paėmė pinigus už tai, kad projektą palaikytų, tai niekas neatėjo balsuoti, o jei paėmė už tai, kad projektą sužlugdytų, tai jam nepavyko.
S. Šedbaras: Be jokios abejonės.
– Toliau, liberalų balsavimo rezultatai dėl kredito unijų įstatymo pataisų paketo 2016 m. kovo 22 d. – balsavo tik du liberalai, abu susilaikė. Po to balsavime dėl kreipimosi į vyriausybę dėl išvados dalyvavo tik vienas liberalas – V. Gailius. Tai irgi labai keista.
S. Šedbaras: Įstatymo iniciatoriai kaip tik siekė griežtinti, nes kai kuriose unijose buvo bėdų. Kitos, toliau nuo Vilniaus esančios unijos nebuvo labai laimingos, nes sakė, kad dirba skaidriai. Tai šiaip jau liberalai kaip tik turėjo unijas saugoti ir ginti, o rezultatai rodo, kad buvo balsuojam atvirkščiai. Tą sunku paaiškinti ir, manau, atsakyti turėtų tyrėjai, prokurorai.
V. Gailius: Kaip tik rezultatai rodo, kad prašėme vyriausybės išvados šitam projektui ir susilaikėme dėl šio projekto, kadangi suvaržė toliau nuo Vilniaus esančių kredito unijų veiklą. Tai balsavimas rodo, kad jokio poveikio nebuvo.
– Iš to, kas dabar žinoma viešai, suprantu, kad esminis klausimas yra, kam buvo skirti pinigai ir kaip pas politiką galėjo atsirasti ketvirtis milijono grynais? Pone Sabatauskai?
J. Sabatauskas: Man atrodo, kad tai, apie ką mes dabar kalbėjome, apie tuos projektus ir balsavimus, tai viskas yra niekai.
– Na, artėjant valstybės šimtmečiui, turbūt net neverta kalbėti apie J. Basanavičių, nes tai kompromituoja ir patį šimtmetį, ir kai viskas įvyksta visai priešingai, nei siekia „MG Baltic“.
J. Sabatauskas: Kadangi mes nežinome beveik jokių ikiteisminio tyrimo duomenų, tai, kas yra paleista į viešą erdvę, gali būti paprasčiausia dūmų uždanga. Analizuoti tą, ko nežinome, tai kaip gaudyti juodą katę tamsiame kambaryje.
– Pone Šedbarai, iš to, kas jau yra žinoma, vienas dalykas yra aiškus – politiko namuose yra rastas ketvirtis milijono eurų. Ir tai, ko gero, nėra santaupos.
S. Šedbaras: Jei santaupos, tai turėtų būti pagrįstos deklaracijomis. Bet pratęsiant mintį, akivaizdu, kad pinigai ne už tuos balsavimus. Aš daryčiau tokią prielaidą, kad su nerimu dar galime laukti, kad dar gali atsirasti kitos pavardės, kiti asmenys ar ryšiai. Tai niekam nedaro garbės, nes partinei sistemai ir visai dešinei suduodamas tam tikras smūgis.
– Pone Gailiau, jūs esate vadovavęs ikiteisminio tyrimo institucijai. Ar gali būti taip, kad prokurorai reikšdami įtarimus blefuotų? Rašytų neesmines detales turėdami omenyje visai ką kita?
V. Gailius: Dėl nepagrįstų įtarimų prokurorui gali kilti tarnybinė atsakomybė, todėl prokurorai teikdami įtarimus elgiasi atsakingai ir vertina byloje esančius duomenis. Tikrai nesistengiama nuslėpti kažkokių epizodų, nebent jie dar nėra atskleisti. Bet mes turime patirčių. Mane nustebino praėjusio penktadienio pranešimas, kad baudžiamoji byla dėl galimo poveikio Aplinkos ministerijos pareigūnams, kurį darė vienos iš žiniasklaidos grupių savininkas, jau atiduota į teismą, išskyrus Europos Parlamento bylos dalį. Tai rodo, kad teisėsauga politinės korupcijos bylose geba veiksmus atlikti intensyviai, greitai ir kompetentingai. Tokią bylą atiduodamas į teismą prokuroras prisiima atsakomybę. Reikšdamas įtarimus jis taip pat prisiima atsakomybę, kadangi už nepagrįstų įtarimų pareiškimą gali kilti tarnybinė atsakomybė. Patys suprantame, kad tokios aukštos kvalifikacijos prokuroras kaip Justas Laucius tikrai niekada neklastos įtarimų, dokumentų.
– Pone Sabatauskai, tai vis dėlto, matyt, čia nėra tik dūmų uždanga, jei prokurorai reikšdami įtarimus prekyba poveikiu tai grindžia jau minėtais trimis dalykais. Ar gali byloje atsirasti esminių naujų detalių?
J. Sabatauskas: Galiu tik pakartoti, ikiteisminio tyrimo duomenų nežinome. Mes tikrai nežinome, ar prekyba poveikiu ir bandymas papirkti politiką yra už tai, kad būtų priimti teisės aktai, ar atvirkščiai. Tai yra įvairūs interesai ir motyvai gali būti patys įvairiausi.
– Bet kuriuo atveju, jei mes kalbame apie tuos tris dalykus, tai R. Kurlianskis 100 tūkst. eurų išmetė į balą.
J. Sabatauskas: Kadangi sulaikyti abu, tai tikrai išmetė į balą.
– Pone Gailiau, jūsų partijos pirmininkas namuose turi 250 tūkst. eurų. Kaip jūs manote, kam tie pinigai?
V. Gailius: Aš manau, prokurorai atsakys į tą klausimą, kadangi bylą iškėlė pagal atitinkamą Baudžiamojo kodekso straipsnį dėl galimo neteisėto praturtėjimo. Šito tyrimo metu atliekamas ir mokestinis tyrimas bei renkama visa informacija apie turėtas pajamas. Asmuo turi pagrįsti gautas pajamas ir turtą. Kuo tą turtą grįs, matyt sužinosime, kai tas tyrimas bus baigtas. Mano nuomone, šitoje byloje esminis momentas yra tai, kaip bus šios piniginės lėšos pagrįstos.
PASTABA. LRT TELEVIZIJOS laida „Dėmesio centre“ transliuota 2016 m. gegužės 24 d. 2016 m. gegužės 25 d. Generalinė prokuratūra išplatino patikslintą pranešimą, kuriame nurodė, jog E. Masiuliui pareikšti įtarimai dėl prekybos poveikiu, neteisėto praturtėjimo ir dėl kyšininkavimo.