Jis įsitikinęs, kad į kolegos kūną erkės galėjo įsisiurbti palapinėje. Skaitytojo teigimu, šiuo metu laiku pratybose kariai naudoja palapines be dugno.

„Erkės mėgsta šilumą ir drėgmę, jos lenda į palapinių vidų. Pažįstu tą žmogų. Jei tiksliau, jam įsisiurbė 201 erkė. Pats gyvai mačiau. Dvi medicinos seselės jas 40 minučių traukė“, – aiškino vaikinas.

Stebėjosi jis ir tuo, kad jau kitą dieną pro šios procedūros erkių užpultas vaikinas buvo išsiųstas į pratybas.

„Gydytojai jam griežtai uždraudė dalyvauti pratybose, bet jau kitą dieną vadai liepė į jas važiuoti. Jis bijo kažkur kreiptis ir nieko nenori niekam sakyti. Čia žaidžiama su žmogaus gyvybe, juk erkinis encefalitas – tai ne sloga“, – pridūrė jis.

Gandus dėl dalyvavimo pratybose neigia

Savo ruožtu Lietuvos kariuomenės Sausumos pajėgų Motorizuotosios pėstininkų brigados „Žemaitija“ G9 skyriaus viešųjų ryšių vyresnysis karininkas kpt. Alfonsas Bičkus DELFI aiškino, kad medikams rekomendavus kariui nedalyvauti pratybose atsižvelgiant į sveikatos būseną, po apžiūros į pratybas jis nebegrįžo.

„Šiuo metu karys yra Dragūnų batalione periodiškai stebimas karo medicinos darbuotojų“, – informavo jis.

Pasak A. Bičkaus, pratybos, kuriose dalyvavo karys, kai jam įkando apie šimtas erkių, vyko š. m. balandžio 25 – 29 dienomis Brigados generolo Povilo Plechavičiaus poligone. Jų metu vyko būrių vertinamosios lauko taktikos pratybos.

Kapitono teigimu, tai buvo pirmasis toks masinsis erkių įkandimas vienu metu vienam kariui.

Kokiomis aplinkybėmis įsisiurbė, neaišku

„Brigados generolo Povilo Plechavičiaus poligone vyrauja miškingos vietovės, kurios yra palankios erkių plitimui. Nustatyti, kokiomis aplinkybėmis kariui įsisiurbė erkės mes neturime galimybės, kadangi karys nuolat ir intensyviai veikė miškingoje vietovėje, siekdamas tinkamai atlikti jam paskirtas užduotis“, – paprašytas plačiau pakomentuoti šio įvykio aplinkybes, aiškino jis.

Anot A. Bičkaus, karys jam įkandusias erkes pastebėjo jau pratybų eigoje, vykdant prevencinę savo kūno apžiūrą.

„Medicinos darbuotojai visada stengiasi kiek galima greičiau pašalinti įsisiurbusias erkes. Kiek laiko truko erkių pašalinimas konkrečiu atveju, informacijos suteikti karo medicinos darbuotojai negali, kadangi nebuvo fiksuojamas tikslus laikas. Pagrindinis jų tikslas buvo kuo greičiau suteikti pagalbą ir pašalinti įsisiurbusias erkes. Po jų pašalinimo, kariui buvo suleisti antialerginiai vaistai ir supažindintas su galimų ligų požymiais, susijusiais su erkių įkandimu ir būtinais veiksmais pastebėjus tam tikrus ligų simptomus. Karys nuolat yra stebimas medicinos personalo.
Oficialiuose dokumentuose pateikta, kad buvo apie šimtas erkių. Kitų duomenų nėra“, – sakė jis.

Gyvena palapinėse be dugno, bet nuo erkių ypač saugosi

Paklaustas, ar teisybė, kad šauktiniai šiltuoju metų laiku pratybose gyvena palapinėse be dugno, A. Bičkus patvirtino, kad iš tiesų taip ir yra.

„Pratybų metu, vykdant pasiruošimą užduotims, kariai turi galimybę lauko sąlygomis miegoti palapinėse. Siekiant išugdyti tinkamai pasiruošusius karius valstybės gynybai, sudaromos kiek galima sudėtingesnės ir intensyvesnės sąlygos. Kadangi visi kariai yra tinkamai aprūpinti miegmaišiais ir kilimėliais, nėra poreikio šiltuoju metų laiku naudoti palapinėse dugnus“, – tikino jis.

Kapitono teigimu, visi pradėję tarnybą nuolatinės privalomos pradinės karo tarnybos kariai turi galimybę būti nemokamai paskiepijami nuo erkinio encefalito.

„Tik keletas karių pareiškė norą nesiskiepyti dėl asmeninių priežasčių. Taip pat visų lauko pratybų metu kariams rekomenduojama naudotis jiems duodamais repelentais siekiant išvengti erkių įkandimų. Kas kelias valandas kariams rekomenduojama profilaktiškai atlikti kūno apžiūrą įsitikinant, ar nėra erkių įkandimų. Pastebėjus erkių įkandimą, nuolat pratybose budintis karo medicinos paramedikas ar gydytojas nedelsiant suteikia medicininė pagalbą“, – informavo A. Bičkus.

Perspėja: fiksuojamas erkių aktyvumo pikas

Tuo metu Užkrečiamų ligų ir AIDS centro epidemiologinės priežiūros skyriaus vedėjos pavaduotoja med. entomologė Milda Žygutienė komentuoti šio konkretaus atvejo ji nenoro, nes nėra su juo susipažinusi, tačiau įspėjo, kad šiuo metu fiksuojamas erkių aktyvumo pikas.

„Kasmet gegužės mėnesį yra fiksuojamas erkių aktyvumo pikas. Dabar ypač nepalankus laikas ilgai neapsaugotam būti gamtoje. Tai – natūralu, kadangi visos peržiemojusios, visų stadijų erkės yra išalkusios, tad labai aktyviai ieško, kur pasimaitinti krauju. Šiuo metu besilankantiems gamtoje reikia būti labai atsargiems“, – įspėjo ji.

Tačiau, specialistės teigimu, šiemet erkės nėra aktyvesnės ar pavojingesnės nei ankstesnių metų gegužės mėnesiais.

Ką reikia žinoti?

„Einant į gamtą, visų pirma, nereikia galvoti: „Gal kam ir įsisiurbė erkė, bet man tikrai neįsisiurbs“. Lietuvoje erkių yra visur – ir miškuose, ir parkuose, ir žaliose oazėse, ir miestuose, ir jų miegamuosiuose rajonuose.

Labai svarbu ir apsirengti teisingai. Geriausiai šviesiai, kadangi pati erkė yra tamsi. Jei ji užlips ant šviesaus drabužio, tai bus lengviau pastebėti. Taip pat svarbu pasirūpinti repelentais. Ir – labai įdėmiai perskaityti naudojimo instrukciją, kaip, kas kiek laiko pakartoti vartojimą.

Grįžus būtinai reikia nusirengti dėvėtus drabužius ir juos pakabinti ten, kur būtų kuo mažiau kontakto su žmonėmis. Pavyzdžiui, balkone, terasoje ar tamsiajame kambarėlyje. Taip daryti reikia dėl to, kad jei kur ir liko erkė, su ja neatsirastų kontaktas. Būtina ir apžiūrėti kūną – ar tikrai nėra įsisiurbusių erkių“, – paklausta, ką reikia žinoti šiuo metu lankantis gamtoje, pasakojo specialistė.

Ką daryti, jei erkė įsisiurbė?

Anot M. Žygutienės, jei į kūną vis dėlto erkė įsisiurbė, ją reikia kuo greičiau pašalinti ir savo savijautą stebėti.

„Jei erkė įsisiurbė, ją reikia kuo skubiau ištraukti staigiu judesiu aukštyn, nesukant, ir žaizdelę dezinfekuoti. Mėnesį po to reikia neužmiršti šio įvykio ir vis apžiūrėti kūną, ar nematyti besiplečiančios eritemos. Daugiau nieko padaryti negalima, tik stebėti organizmą, ar neatsiranda kokių simptomų. Jei kažkas ne taip, reikia tuoj pat kreiptis į gydytoją“, – sakė ji.

M. Žygutienė priminė, kad nuo erkių galima apsikrėsti ne tik erkiniu encefalitu, nuo kurio yra skiepijama, bet ir Laimo liga.