Absurdo riba buvo pasiekta, kai „tvarkietis" Petras Gražulis pasiūlė aiškintis, ar Sausio 13-osios metu Rolandui Paksui buvo duotas įsakymas išgabenti iš Lietuvos tuometinį Aukščiausiosios Tarybos vadovą Vytautą Landsbergį. Šiai ir kitoms pataisoms nebuvo pritarta, be to, tapo neaišku, kiek narių galėtų sudaryti komisiją, todėl padaryta pertrauka.
Prieš D. Grybauskaitę nukreiptos laikinosios komisijos sukūrimą Seime inicijavo „Tvarka ir teisingumas“, po siūlymu iš pradžių pasirašė 75 Seimo nariai iš „Tvarkos ir teisingumo“, Darbo partijos, socialdemokratų, Lenkų rinkimų akcijos frakcijų ir iš Mišrios parlamentarų grupės.
Nepasirašė tik Liberalų sąjūdžio ir konservatorių atstovai, šios partijos taip pat neteiks savo atstovų į komisiją, jei ji bus sukurta.
Vėliau savo parašus atšaukė socialdemokratas Julius Sabatauskas, Darbo partijos atstovas Vytautas Gapšys ir jo partijos kolegė Dangutė Mikutienė. Darbo partija viešai paskelbė nepritarianti komisijos sudarymui.
Seimo nariai neviešuose pokalbiuose atviri: komisija skirta pamojuoti kumščiu prieš prezidentę D. Grybauskaitę, mat beveik visi klausimai susiję su jos veiksmais.
A. Kubilius siūlo tirti A. Butkevičiaus veiksmus
Ketvirtadienį Seimo posėdyje kalbėjęs Mišrios grupės narys Povilas Urbšys teigė, kad komisijos sukūrimu siekiama ne tiesos, bet keršto šalies vadovei. Politikas sako, kad tokią komisiją reikėjo sudaryti 2015 m., kai tik pasklido nepatvirtinta informacija apie generalinio prokuroro skyrimo peripetijas.
P. Urbšio nuomone, komisija kuriama dėl to, kad socialdemokratai ir „tvarkiečiai" yra įklimpę į skandalus ir nebeturi jokių vilčių sudaryti sandėrio su Prezidentūra.
Kitas Mišrios grupės narys Valerijus Simulikas savo ruožtu sakė norintis gauti atsakymus į iškeltus klausimus.
Konservatorius Jurgis Razma kalbėjo, kad šios kadencijos Seimas tapo nevertinga laikinųjų komisijų kūrimo mašina. Komisijos kūrimui nepritarė ir Andrius Mazuronis iš Liberalų sąjūdžio, konservatoriai Kęstutis Masiulis bei Andrius Kubilius.
A. Kubilius labiausiai pasipiktino Seimo Etikos ir procedūrų komisijos išvada, kad partijos „Tvarka ir teisingumas" inicijuojamas komisijos kūrimas ir prieš šią partiją pradėti ikiteisminiai nesudaro viešųjų ir privačių interesų konflikto. Pasak politiko, komisijos darbotvarkė tiesiogiai kalba apie teisėsaugos veiksmų tyrimą, todėl jam nesuprantama, kaip prekyba poveikiu įtariama partija gali tirti teisėsaugos veiksmus.
Konservatorius sakė reikalausiantis į komisijos darbų planą įtraukti premjero Algirdo Butkevičiaus veiksmų tyrimą, ar jis nedarė spaudimo prokurorams „Snoro" istorijoje ir dėl Vijūnėlės dvaro Druskininkuose.
A. Mazuronis, norėdamas paerzinti valdančiuosius, pasiūlė komisijai tirti dar tris dalykus: „Tvarka ir teisingumas" narių P. Gražulio, Valdo Vasiliausko ir Kęsto Komskio piketą prie prokuroro Irmanto Mikelionio namų, Seimo vicepirmininko K. Komskio vaidmenį urėdo posto „pirkimo" istorijoje Utenoje ir patį aptariamos komisijos sudarymą Seime - ar tai nėra politinis spaudimas teisėsaugos institucijoms. Seimas šioms pataisoms nepritarė.
P. Gražulis pateikė ir savo pataisų. Jis reikalavo išsiaiškinti Seimo Antikorupcijos komisijos pirmininko, liberalo Vitalijaus Gailiaus vaidmenį prokurorą I. Mikelionį skiriant Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento vadovu. Tiesa, V. Gailių jis vadino Vytautu, ne Vitalijumi.
P. Gražulis dar siūlė aiškintis, ar V. Gailius nedarė spaudimo policijos generaliniam komisarui Linui Pernavui dėl to paties I. Mikelionio. Kažkodėl Seimo narys pareiškė tikintis, kad V. Gailius spaudimo nedarė, nors tyrimo vis tiek reikalavo. Eligijus Masiulis tai pavadino šizofrenija.
„Tvarkiečiui" dar užkliuvo A. Kubiliaus veiksmai 2008-2012 m.: esą jis galėjo duoti nurodymus savo pavaldiniams daryti įtaką „mailiaus" byloje.
Absurdas pasiektas tada, kai P. Gražulis pateikė pataisą aiškintis, kieno nurodymu Rolandas Paksas, kuris karjeros pradžioje priklausė konservatoriams, turėjo išgabenti Vytautą Landsbergį ir visą jo šeimą Sausio 13-osios įvykių metu. Šį pasiūlymą sukritikavo P. Urbšys, kuris šiaip jau nėra itin palankus Prezidentūrai, o konservatorius Jurgis Razma juokėsi, kad tokiems absurdams pritaria net tokie garbūs socialdemokratai kaip Benediktas Juodka.
Visoms P. Gražulio pataisoms nepritarta. Galiausiai, Seimo pirmininkė L. Graužinienė klausimo svarstyme padarė pertrauką, mat tapo neaišku, kiek narių turi sudaryti komisiją pagal proporcinio atstovavimo principą.
Ką nori išsiaiškinti?
Inicijuojamos komisijos pavadinimas skamba taip: Laikinosios tyrimo komisijos dėl manipuliavimo viešojoje erdvėje žvalgybos ir kriminalinės žvalgybos bei ikiteisminio tyrimo duomenimis, galimai neteisėto poveikio teisėsaugos institucijoms, įtraukiant jas į politinę kovą.
Ši komisija skirta aiškintis, kaip 2014 m. birželio mėnesį atsirado „juodasis sąrašas“ su 9 viceministrų pavardėmis, sudarytas remiantis Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) informacija. Šalies vadovė siekė, kad ministerijose ir politinėse ministrų komandose neliktų abejotinos reputacijos asmenų.
Politikai taip pat nori žinoti, kaip gimė riboto naudojimo pažyma, užkirtusi kelią į švietimo ir mokslo ministrus Darbo partijos atstovui Vydui Gedvilui. Kaip žinoma, šis politikas nebuvo paskirtas į postą remiantis nevieša informacija.
Dar vienas Seimo narius sunervinęs aspektas – pasirodžiusi informacija apie tai, kad kažkur Aukštadvaryje galėjo susitikti socialdemokratas J. Sabatauskas, jo partijos kolega Bronius Bradauskas, Darbo partijos atstovas V. Gapšys ir vienas Kaišiadorių verslininkas arba kriminalinio pasaulio atstovas ir neva aptarė generalinio prokuroro skyrimo reikalus. Neoficialiai kalbama, kad tokio susitikimo nebuvo.
Seimo nariai nori žinoti, ar tiesa, kad į generalinius prokurorus anksčiau siūlytai Kaišiadorių apylinkės teismo pirmininkei Editai Dambrauskienei buvo neva pasiūlyta „išsipirkti“ postą.
Parlamentarai dar nenori paleisti ir prezidentės atstovės spaudai Daivos Ulbinaitės, kuri buvo kaltinama paviešinusi slaptą pažymą apie tai, kad iš Rusijos gali būti rengiamos provokacijos prieš Prezidentūrą.
Nors D. Ulbinaitė laimėjo visus teismus, bet Seimo nariai norėtų išanalizuoti atskirąją teisėjų nuomonę, pateikti politinį aplinkybių vertinimą. Parlamentarai norėtų nustatyti, kurios iš žvalgybos ir kriminalinės žvalgybos institucijų aplaidžiai saugo įslaptintą informaciją ir yra neatsparios politikų spaudimui.