VSAT Lazdijų rinktinės, kurios pasieniečiai teigia balandžio 12-ąją pastebėję rusų sraigtasparnius, vadas Virgilijus Raugalė DELFI tvirtino, kad neatpažinti orlaiviai Lietuvos teritorijoje praleido itin trumpai.

„Jie atskrido iš Kaliningrado srities pusės ir skrido virš Vištyčio ežero, kur yra valstybės siena. Skrido žemai, tai radarai galėjo ir nematyti, bet jie mūsų teritorijoje buvo labai trumpai, o apsisukdami atgal ir įskrido į Lietuvos teritorija“, – sakė V. Raugalė.

Beje, įdomu tai, kad identiškas incidentas balandžio 11 d. fiksuotas Lenkijoje – pasienyje su Kaliningradu lenkų pareigūnai vizualiai pastebėjo tris rusų sraigtasparnius, pažeidusius sieną. Tačiau Lenkijos gynybos ministerija nepatvirtino, ar modernus, vos pernai įsigytas 3D radaras NUR-15M, dislokuotas netoli Malborko (buvusio marienburgo) fiksavo už maždaug 100 km galimai įvykusį oro erdvės pažeidimą.

Lietuvos kariuomenės, kuri atsakinga už oro erdvės stebėjimą, atstovai taip pat buvo lakoniški. Jungtinio štabo viešųjų ryšių karininkas kapitonas Tomas Pakalniškis DELFI sakė, kad kol kas remiamasi tik pasieniečių suteikta informacija.

„Pasieniečiai patruliuodami vizualiai matė tuos tris sraigtasparnius, tačiau jokie prietaisai jo nefiksavo, galbūt dėl to, kad jie skrido labai žemai, palei pasienio liniją, o gal net sienos pažeidimo nebuvo, tad kol kas tėra įtarimai. Kol kas negalime įvardyti sraigtasparnių modelių, nes jie buvo pastebėti iš didelio atstumo, tačiau juk daugiau niekas negali skraidyti iš Kaliningrado pusės, išskyrus rusus“, – teigė T. Pakalniškis.

Pareiškimas, kad radarai nefiksavo sraigtasparnių, skridusių 150 metrų aukštyje, nors vos už 10 km nuo incidento vietos Gražiškiuose veikia Lietuvos kariuomenės Oro erdvės stebėjimo ir kontrolės kontrolės valdybos radiolokacinė stotis, sukėlė nemažai klausimų.

Kaip gali radaras nefiksuoti taikinių iš tokio nedidelio atstumo? Juk tai ne pirmas kartas – pernai lietuvių radarai nefiksavo lėktuvo An-2, kuris patyrė katastrofą Baltijos jūroje.

O daugiau nei prieš dešimtmetį Lietuvoje net 20 minučių skraidė rusų naikintuvas Su-27 – radarai jį fiksavo tik periodiškai, kol galiausiai orlaivis nukrito netoli Šakių. Galbūt Lietuvos oro erdvė yra kiaura it rėtis ir visi gali skraidyti, kaip tik nori? O gal kariškiai ko nors nesako? Iš tikrųjų, ne viskas taip paprasta.

„Visuomenė turėtų mokėti vertinti pateikiamą informaciją. Visi suprantame, kad ne visa informacija gali būti viešinama“, – DELFI aiškino OESKV vadas, pulkininkas leitenantas Ramūnas Titenis. Jis nesiėmė vertinti T. Pakalniškio komentaro, tačiau pabrėžė, kad nereikia teikti skubių išvadų. OESKV vadas pasidalijo informacija, kuri gali padėti geriau suprasti, kaip veikia Lietuvos kariuomenės radrai.

Suprantu, kad keliuose būna radarai, kurie matuoja automobilių greitį. O kas yra karinis radaras, kiek ir kokių turi Lietuva ir kaip jie veikia?

Anot R. Titenio, radaro veikimo principas yra paprastas: radiolokatoriaus siųstuvas skleidžia nustatytų parametrų elektromagnetines bangas, kurios atsispindėjusios nuo tam tikro objekto grįžta atgal, signalas yra apdorojamas ir atvaizduojamas ekrane.

Šiuo metu Lietuvos Kariuomenėje naudojami seni, sovietinės gamybos stacionarūs tolimo aptikimo nuotolio radiolokatoriai P-18 ir daugiau nei prieš 10 metų iš bendrovės EADS už 25 mln. eurų įsigyti mobilūs vidutinio aptikimo nuotolio trijų dimensijų radiolokatoriai TRML-3D/32 šešiuose radiolokaciniuose postuose.

Lietuvos oro erdvės stebėjimas

Pastarieji, trijų dimensijų radarai gali fiksuoti ne tik orlaivio skrydžio kryptį bei atstumą iki jo, bet ir aukštį. Be to, jie gali veikti pasyviuoju režimu, kurio skraidantys objektai gali nefiksuoti, nebent jie yra tam specialiai pritaikyti.

R. Titenis pabrėžė, kad Lietuvos kariuomenė atnaujina tris radiolokacinius postus Antraveršyje, Ceikiškėse ir Degučiuose. Bus visiškai atnaujinta postų infrastruktūra, įrengti nauji NATO šalies gamintojo tolimojo siekio radarai, pakeisiantys iki šiol turimus Rusijoje pagamintus tolimojo siekio radarus P-18.

Radiolokacinių postų Prienų rajone ir Šilutės rajone statybos darbus planuojama baigti kitąmet, o visišką operacinį pajėgumą jie pasieks iki 2019 metų. Radiolokacinio posto Ignalinos rajone statybos prasidės vėliau.

Na užfiksavo radaras – ir kas tada? Ar galima radaro fiksuotą pažeidimą galima naudoti, kaip įrodymą?

„Radiolokatorių užfiksuoti duomenys yra objektyvūs ir, mano nuomone, yra pakankamas įrodymas. Radiolokatoriai kasdieninėje veikloje naudojami kaip duomenų šaltiniai, kurie yra sujungti į bendrą tinklą, ir kurių duomenys stebimi, vertinami, registruojami. Žiūrint plačiau, mes dirbame bendrame NATO tinkle“, – sakė R. Titenis.

Kelių ereliai kartais imasi priemonių, norėdami išvengti užfiksavimo. Ar karinius radarus galima „apgauti“, slopinti bei išvengti jų signalų?

Išties, radarų veikimo spindulys turi savo ribas – tie nuotolio, tiek aukščio. Paprasčiausias būdas, kurio imasi orlaiviai, norėdami išvengti radarų – skristi kuo arčiau žemės ar vandens paviršiaus.

Tai gali būti rizikinga, o kuro sąnaudos yra didesnės - tuomet ir skrydžio nuotolis gali būti mažesnis, tačiau dėl reljefo ypatumų ir kitų faktorių daugelis radarų ne visada gali fiksuoti žemai skraidančius orlaivius. Be to, priemonių, kaip išvengti ar slopinti radarus yra ne viena.

Vien žinojimas, kur yra dislokuotas radaras bei žinant jo technines galimybes gali orlaiviams rinktis alternatyvų maršrutą, o tokie incidentai, kaip trijų sraigtasparnių skrydžiai pasienyje gali būti mėginimas gauti tokią informaciją.

Be to, Rusija turi technines priemones, kurios skirtos kovoti su radarais – nuo įvairių slopintuvų, kuriuos įjungus radaras gali būti „apakinamas“ arba sutrikdomas jo veikimas – radaras negali fiksuoti tikslios objekto buvimo vietos, krypties, aukščio, kitų duomenų, iki antiradarinių raketų, kurios paleidžiamos į signalo šaltinį.

Netoli Lietuvos sienos pastaraisiais metais pastebėti skraidantys Rusijos žvalgybiniai orlaiviai Il-20 bei Su-24MR/ML, kurie gali rinkti elektroninius signalus ir panaudoti minėtas priemones.

Tiesa, R. Titenio teigimu, tokių atvejų, kai trikdžiais bandyta slopinti lietuvių radarai nebuvo užfiksuota, nors tikslesni duomenys neteikiami – tai yra žvalgybinė informacija. Be to, tai taip pat nereiškia, kad minėti orlaiviai pažeisdavo Lietuvos oro erdvę – gerokai daugiau tokių pažeidimų būdavo nuo 1992 metų, kai kai pradėtas oro erdvės stebėjimas. Tuomet per vienerius metus buvo užfiksuota apie 5 tūkst. oro erdvės pažeidimų.

„Pastaruoju metu daugiau paminėtinas vykdomos oro policijos orlaivių panaudojimas siekiant identifikuoti orlaivius, nesilaikančius oro erdvės naudojimo taisyklių ar siekiant patikslinti duomenis. Reaguojant į galimus pažeidimus vykdomas prevencinis atgrasymas“, – sakė karininkas.

Bet koks gali būti vykdomas atgrasymas, jei Gražiškiuose įkurtas senas radaras P-18 nefiksavo pasieniečių matytų sraigtasparnių, buvusių vos už 10 km? Ko tuomet verti tokie radarai bei su jais dirbantys Lietuvos kariai. Gal išties pro oro erdvę gali skraidyti kas tik nori, ypač pažemiui – juk vis tiek nepastebės, ar ne?

„Savaime suprantama, kad tokie teiginiai neatitinka teisybės. Kariškiai vykdė savo funkcijas su priskirtomis techninėmis priemonėmis ir pagal nustatytus reikalavimus oro erdvės stebėjimui.

Galiu pasakyti, kad OESKV viduje įvertinome situaciją, mūsų pareigūnų veiksmus ir įvykio aplinkybes. Mes esame tik dalis bendros sistemos ir atitinkami veiksmai buvo vykdomi ir kitur“, – sakė OESKV vadas.

Be to, Jungtinio Štabo informacija, kad „radarai nefiksavo“ ir aukščiau minėtas teiginys, anot R. Titenio, neprieštarauja vienas kitam.

„Jie teikė atsakymą pagal tą informaciją, kurią turėjo tuo metu. Pavyzdžiui, policija tiria nusikaltimus. Vyksta tyrimas ir negali nieko pasakyti daugiau, bet pareigūnų klausia – kaip ten buvo?

Galbūt jie visko nežino, bet kad jau vyksta spaudimas, bando kažką atsakyti. Iš tikrųjų tai, ką fiksuojame ir ko nefiksuojame mes negalime viešinti. Bet galiu teigti, kad kariškiai viską atliko pagal nustatytas taisykles“, – pareiškė R. Titenis.

Vis tiek neaišku. Kaip vertinti tokius pareiškimus, kai vieni pareigūnai sako, kad radarai nefiksavo, bet "kariškiai vykdė savo užduotis"? Tai fiksavo ar nefiksavo?

Tokį pareiškimą galima interpretuoti įvairiai. Pavyzdžiui, Gražiškiuose esantis radaras iš tikrųjų fiksavo rusų orlaivius, bet iš viešų pareiškimų rusams sudaromas įspūdis, kad lietuviai nieko nefiksavo. Kaip buvo iš tikrųjų yra įslaptinta informacija ir gali būti taktikos dalis.

Rusų orlaivių pilotai to gali tiesiog nežinoti, kad jų vykdomą oro erdvės pažeidimą fiksuoja. Tiesa, pats R. Titenis atsisakė viešai svarstyti net teorinę tokią galimybę – ją geriau esą pakomentuotų kitų sričių, pavyzdžiui žvalgybos ar kontržvalgybos tarnybų specialistai.