„Namai, kaip ir numato teismo sprendimai, bus griaunami, tiesiog yra susitarta su romų bendruomene, kad kai viena šeima išsikelia iš taboro, vienas statinys bus nugriaunamas, kad nebūtų tam tikrų piktnaudžiavimų, savivaldybės terorizavimo, kad vieni išsikėlė, o kiti įsikėlė į tuos nelegalius pastatus vėl ir vėl žmogaus teisių gynėjai sako, kad jų negalime judinti“, - žurnalistams pirmadienį sakė G. Paluckas.
Beveik aštuonis mėnesius savivaldybės rengtoje romų integracijos programoje, dėl kurios antradienį turėtų apsispręsti taryba, numatyta, kad tabore nuolat darbuosis du socialiniai darbuotojai. Kaip sako G. Paluckas, jie taip pat galės informuoti apie bet kokias pradėtas naujas nelegalias statybas, tad „pastatyti per naktį, bus labai sudėtinga“.
Parengtame plane numatoma kviesti romus užsiregistruoti į socialinio būsto eilę. Vis dėlto jis pripažino, kad vidutiniškai pirmumo kriterijų neturinti šeima socialinio būsto laukia nuo 7 iki 10 metų. Todėl svarstomas kitas variantas - išsikeliantiems romams suteikti piniginę paramą būsto nuomai.
Pasak jo, persikelti romams padės jau sėkmingai pritapusios šeimos - išsikeliantiems iš taboro bus taip pat padedama įgyti profesinę kvalifikaciją, susirasti darbą, netgi elementarių gyvenimo įgūdžių, kaip, pavyzdžiui, mokėti komunalinius mokesčius.
„Mūsų tikslas - per trejus metus iš taboro iškelti 40 šeimų ir visus 94 mokyklinio amžiaus vaikus. Šiuo metu jau turime 9 šeimas, kurios laukia eilėje, visi kiti irgi rodo entuziazmą, bet jie žiūri į tai atsargiai: ar nebus tai dar kartą tušti savivaldybės pažadai, ar bus pradėta programa įgyvendinti“, - pridūrė jis.
Jis kartu sutiko, kad dėl stiprių stereotipų bus sunku įtikinti žmones nuomoti būstą kitaip gyventi norintiems romams.
Programoje numatyta prie taboro sulaikomus nuo narkotikų priklausomus asmenis kartu su policija nukreipti į reabilitacijos programas. Tam trims metams numatyta apie 100 tūkst. eurų, kurių galėtų užtekti apie 200 narkomanų pirminei reabilitacijai.
„Nuoširdžiai tikimės, kad pavyks susitarti ir su privačiais būsto nuomotojais ir tos romų šeimos bus įsileistos į visuomenę ir bendromis pastangomis mums pavyks užtikrinti, kad jie integruosis, kad kriminalinė veikla nepersikels iš Vilniaus taboro į kitas vietas“, - kalbėjo G. Paluckas.
Programos įgyvendinimui iš savivaldybės, valstybės biudžetų ir kitų šaltinių anksčiau buvo numatyta 0,7 mln. eurų, tačiau suma dar gali keistis.
2011 metų surašymo duomenimis, Lietuvoje gyveno apie 2100 romų. Vilniaus taboras yra didžiausia koncentruotai romų tautybės asmenų gyvenama vieta Baltijos šalyse. Šiuo metu Vilniaus romų tabore gyvena iki 400 asmenų, apie 100 jų - vaikai. Pernai policijai suintensyvinus reidus tabore, vien rugpjūčio - spalio mėnesiais sulaikyta per 1,7 tūkst. narkotikų vartotojų ir per 100 prekeivių.
Klausimas pateko ant Vyriausybės stalo
Vyriausybė pirmadienį pasitarime irgi svarstė klausimą, kokių priemonių reikėtų imtis šiais metais sprendžiant Vilniaus romų taboro problemą, tačiau galutinio sprendimo nepriėmė.
„Klausimą apsvarstėme Vyriausybės pasitarime ir sprendimas priimtas nebuvo, kadangi atkreiptas dėmesys, jog nemažai priemonių kartojasi kultūros ministro patvirtintoje programoje dėl romų integracijos Lietuvoje 2015-2020 metams. Dar kartelį mes peržiūrėsime visas priemones", - po Vyriausybės pasitarimo žurnalistams sakė naujasis vidaus reikalų ministras Tomas Žilinskas.
Ministras atkreipė dėmesį, kad tai nėra naujai teikiamas klausimas, bet teiktas pakartotinai atsižvelgiant į tam tikras pastabas ir pasiūlymus - siūlomi pakeitimai, susiję su socialinio būsto poreikio nustatymu Vilniaus romų taboro gyventojams, tarpininkavimu įgyjant teisę į šį būstą, romų taboro vaikų pilietiškumo ugdymu, taip pat gydymo paslaugomis tabore besilankantiems asmenims (metadono programa), - taigi iš esmės kalbama apie sostinės policijos veiklos tąsą.
Kalbėdamas apie socialinį būstą romams, T. Žilinskas, pirmiausia siūlė įvertinti, koks yra jo poreikis bei kiek tokių būstų yra laisvų.
„Tikslas ir yra įkalbėti persikraustyti į socialinį būstą, jeigu būtų priimtas toks sprendimas", - patikslino ministras.
T. Žilinsko pirmtakas, buvęs vidaus reikalų ministras Saulius Skvernelis dėl taboro laikėsi švelnesnės pozicijos, teigdamas, kad šios problemos nereikia spręsti jėga. Naujasis vidaus reikalų ministras tikina susipažinti su šia problema paprašęs daugiau laiko.
„Man reikėtų iš naujo įvertinti visas siūlomas ministerijų priemones ir pasižiūrėti iš tiesų, ar mes galime tvirtinti jas atskirai, ar vis dėlto palikti kultūros ministro patvirtintoje programoje ir vykdyti sustiprintą šios programos įgyvendinimo priežiūrą", - sakė jis.
Konkretaus termino, kada Vilnius galėtų neturėti romų taboro, T. Žilinskas neįvardijo.
Rezultatų nėra
Policijos generalinis komisaras Linas Pernavas atkreipė dėmesį į tai, kad taboras nėra vien tik policijos problema, tai sykiu ir socialinis iššūkis. Jis tikino, kad policija tiek viešas, tiek ne viešas priemones, kurias vykdė kiekvienais metais, vykdys ir šiemet, bus siekiama išaiškinti tiek narkotinių medžiagų platintojus, tiek ir jas vartojančius asmenis.
„Noriu aiškiai pasakyti, kad šitoje vietoje policija tikrai neturi groti pirmuoju smuiku. Mes kasmet sulaikome 2 tūkst. asmenų, bet baudžiamosiomis priemonėmis - rašant protokolus, pradedant ikiteisminius tyrimus - šios kompleksiškos problemos neišspręsime", - kalbėjo policijos vadovas.
L. Pernavas šiais metais tabore, egzistuojančiame nuo 6-ojo dešimtmečio, taip pat žadėjo plataus masto operacijas, tačiau, ar jų daugės palyginus su 2015 metais, priklausys nuo situacijos. Pasak policijos generalinio komisaro, kol kas esminių pokyčių nėra, nors tabore mažėja pastatų, gyventojų. Taboro problema, anot L. Pernavo, šiuo metu yra valdoma, o tam, kad jos iš viso nebūtų, reikia įgyvendinti kitas, ne vien baudžiamąsias, o ilgalaikes priemones. Jis nesiėmė vertinti atsakingų ministerijų darbo.
Socialinės apsaugos ir darbo viceministras Algirdas Šešelgis atmetė teiginius, kad ministerijos, atsakingos už romų taborą, nieko nedaro. Pasak jo, Socialinės apsaugos ir darbo ministerija spręsdama šią problemą, dalyvauja prisidėdama prie Kultūros ministerijos plano. A. Šešelgis pabrėžė romų dalyvavimą aktyviose darbo rinkos priemonėse - persikvalifikavime, įgyjant kvalifikaciją - bet pasigedo jų motyvacijos, apgailestavo, kad romai vangiai naudojasi jiems suteiktomis galimybėmis įsijungti į darbo rinką.
„Viskas yra siūloma, daroma, bet, sakykime, rezultatų nėra tokių, kokių norėtume. Čia pačių žmonių motyvacijos klausimas. Per jėgą gi rankų surišęs neatvesi. Tikrai bandome patraukliai pasiūlyti, kad galėtų pasirinkti ir specialybę, atitinkamai siūlomos ir darbo vietos, bet kol kas tų rezultatų, kurių norėtume, nematyti, todėl tas klausimas dabar keliamas šiuo lygiu",- pripažino viceministras.
A. Šešelgis atkreipė dėmesį į tai, kad Socialinės apsaugos ir darbo ministerija sprendžia ne tik Vilniaus, bet ir visos šalies romų taborų problemas. Konkrečios priemonės, susijusios su sostinės taboru, bus svarstomos antradienį Vilniaus miesto savivaldybės tarybos posėdyje.