Vidudienį Vilniaus televizijos bokšte susitiko nukentėjusieji nuo sovietų agresijos.

Vakare Sausio 13-osios įvykių vietose uždegami atminimo laužai: prie Vilniaus televizijos bokšto, prie Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos pastato, Nepriklausomybės aikštėje Vilniuje ir Lietuvos miestuose ir miesteliuose

Vilniaus televizijos bokšto salėje rengiama poezijos ir muzikos valanda „Nerimo mintys“, o Šv. Jonų bažnyčioje Vilniuje – koncertas „In memoriam“.


Atminimo laužus uždegant prie Seimo dalyvavo šimtai žmonių, tarp jų buvo ir prezidentė Dalia Grybauskaitė, premjeras Algirdas Butkevičius, Seimo pirmininkė Loreta Graužinienė, tačiau jie į susirinkusius nesikreipė. Tuo metu renginyje dalyvavęs pirmasis faktinis Lietuvos vadovas atkūrus nepriklausomybę, buvusios Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo vadovas Vytautas Landsbergis susirinkusiems sakė, kad šiandien į parlamentą užeiti nenori.

Vytautas Landsbergis: „Netraukia manęs užeiti į šitą veidmainystės namą“

„Netraukia manęs užeiti į šitą veidmainystės namą. Bet jūs galite užeiti ir pasižiūrėti, kaip fotoparodoje pristatomas Sausio 13-osios mūšis ir pergalė“, - susirinkusiems prie Seimo sakė V.Landsbergis.

Jis džiaugėsi, kad šildo laužų ir šalia jų susirinkusių žmonių širdžių šiluma, tačiau apgailestavo, kad Lietuvoje vis dar vergaujama „vidiniams pavydams, pagiežoms, kerštavimams ir suktybėms“.

V.Landsbergio kalba nebuvo transliuota per LRT televiziją, kuri parodė dalį prie Seimo vykusio renginio.

„Keista, kad buvo liepta netransliuoti laisvės laužo - prirengta įvairių koncertų kaip tik šiuo metu, ir vis tiek jūsų čia daug“, - pastebėjo V.Landsbergis.

Susirinkusiems Nepriklausomybės aikštėje koncertavo populiarūs Lietuvos atlikėjai: Marijonas Mikutavičius, Andrius Mamontovas, Algirdas Kaušpėdas ir kiti. Minioje plevėsavo Lietuvos, Ukrainos, Lenkijos vėliavos, dainas lydėjo fejerverkai.

Prie parlamento atėjęs Šaulių sąjungos narys, verslininkas 60-erių Aloyzas Koryzna pasakojo, kad prieš 25-erius metus gyveno Kaune, tačiau jau nuo 1991 metų sausio 8 dienos buvo atvykęs į Vilnių saugoti Televizijos bokšto. Jis sako, kad 1991 metų sausio 13-osios naktį patyrė siaubą ir nerimą, tačiau jau ryte suprato, kad Lietuvos valstybei „viskas pasibaigė laimingai“.

„Juk iš tikrųjų – parlamentas liko, Vyriausybė liko, suvedėme galus, pasirodo, viskas tvarkoje. Dar sausio 13-osios rytą supratome, kad laimėjome“, - BNS sakė A.Koryzna.

Jis pasakojo tuo metu jautęs „neįtikėtiną vienybę“, kuri, jo manymu, vėl pasireikštų, jei reikėtų gintis.

„Be abejonės, tokia vienybė būtų ir dabar. Tada mes dar gynėme save, šeimą, nežinia kokį būsimą rytojų. O dabar mes išsiveržę iš despotijos ir turime demokratiją, kurią privalome ginti nesvarstydami“, - pasakojo A.Koryzna.

Prie Seimo taip pat atėjusi 35-ių Živilė Bačkienė sakė, kad sausio 13-ąją prieš 25-erius metus praleido namuose, nes dar buvo vaikas, o dabar čia atvyko, nes tai jai - šventė.

„Šią dieną būtina paminėti. Ji yra ne tik laisvės diena, bet ir kovos diena (...). Visą laiką išgyvenu šitą šventę“, - BNS sakė Ž.Bičkienė.

Premjeras A. Butkevičius: „Žmonės kovojo už Lietuvos televiziją ir radiją kaip savo valstybės simbolius“

Ministras Pirmininkas Algirdas Butkevičius, antradienį dalyvaudamas atminimo laužo uždegimo ceremonijoje prie Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos pastatų, kreipėsi į Sausio 13-osios gynėjus, žurnalistus, visus susirinkusiuosius į šią ceremoniją, pažymėdamas, kad ši aikštė priešais Lietuvos televiziją yra labai svarbi Lietuvos valstybingumui - čia realiai gimė naujoji Lietuvos valstybė.

Pasak Vyriausybės vadovo, Kovo 11-ąją už Nepriklausomybę balsavo deputatai, o Sausio 13-ąją čia, kaip ir prie televizijos bokšto, už valstybę balsavo Lietuvos žmonės.

„Jūs tada atėjote ginti televizijos, nes televizija tada reiškė ir mūsų valstybę. Ir jeigu žurnalistų drąsa buvo kalbėti studijoje, į kurią jau veržėsi su automatais, tai Jūsų, gerbiamieji, narsumas buvo apsisprendimas stovėti šioje vietoje, talžomiems automatų buožėmis. Žurnalistai čia gynė savo darbovietę, o žmonės kovojo už Lietuvos televiziją ir radiją kaip savo valstybės simbolius“, - kalbėjo Premjeras.

Kaip pažymėjo Ministras Pirmininkas, visada bus vertybių, kurias piliečiai turės ginti. „Tėvynės gynyba - nuolatinis uždavinys. Ginti nuolat reikia ir savo teises, savo demokratiją. Bet tai jau pilietinės visuomenės uždavinys", - teigė Vyriausybės vadovas, kartu užtikrindamas, kad mūsų valstybė saugi. „Saugi, būdama tarptautinės saugumo sistemos dalis. Saugi, nes remiasi Jumis, mieli ir narsūs Lietuvos žmonės“, - kalbėjo Ministras Pirmininkas A. Butkevičius atminimo laužo uždegimo ceremonijoje.

Prezidentė: kiekvieną dieną ginkime Laisvę

Pagerbdama žuvusiųjų už Lietuvos laisvę atminimą Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė padėjo gėlių prie Vilniaus televizijos bokšto ir vakare dalyvavo uždegant atminimo laužą Nepriklausomybės aikštėje.

„Prisimindami Laisvės gynėjus didžiuojamės jų pasiaukojimu. Esame jiems dėkingi, kad prieš 25 metus buvo apginta Lietuvos laisvė ir nepriklausomybė. Sausio 13-oji paliudijo, kaip beginklės tautos vienybė, drąsa ir ryžtas virto nepalaužiama jėga“, – sako Prezidentė.

Pasak Prezidentės, Laisvės gynėjų auka yra įpareigojimas kiekvienam Lietuvos žmogui mylėti ir branginti valstybę. Laisvė nėra dovana, todėl turime ją ginti kiekvieną dieną.

Vilniuje prie Seimo rūmų taip pat suliepsnojo laužai.

Kaune Sausio 13 – osios renginiai prasidėjo išvakarėse, antradienį, Vytauto Didžiojo karo muziejaus sodelyje, kur vyksta pilietiškumo akcija prie laužų „Būkime kartu!“

Čia skamba vieno populiariausių dainininko ir kompozitoriaus Ovidijaus Vyšniausko bei folkloro ansamblio atliekamos dainos. Laisvės gynėjų dienos proga Vytauto Didžiojo karo muziejaus fasadas ir jo prieigos apšviesti Lietuvos vėliavos spalvomis. Šviesų instaliacijos veiks nuo antradienio pavakarės ir bus išjungtos išaušus ketvirtadienio rytui.

Apšviečiant muziejaus pastatą ir jo prieigas, bus panaudota daugiau nei 200 LED technologijos prietaisų bei valdymo įrenginių ir keli kilometrai kabelių. Pasiruošimas tokiam apšvietimui truko pusantros paros.

Renginiai numatyti ir Sausio 13-ąją

Pagrindinę Laisvės gynėjų minėjimo dieną, sausio 13-osios rytą Lietuvos žmonės kviečiami dalyvauti pilietinėje akcijoje „Atmintis gyva, nes liudija“ ir valstybės institucijose, mokyklose prie langų uždegti žvakutes. Vėliau Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija transliuos laidą „Pamoka Laisvei“.

Tuo pat metu Nepriklausomybės aikštėje Vilniuje bus dedamos gėlės prie Kovo 11-ajai skirto paminklo „Žinia“.

Laisvės gynėjų atminimas bus pagerbtas ir iškilmingame Laisvės gynėjų dienos minėjime Seimo Kovo 11-osios Akto salėje. Vidudienį Nepriklausomybės aikštėje – Valstybės vėliavos pakėlimo ceremonija.

Po jos – Lietuvos kariuomenės Garbės sargybos kuopos iškilmingas paradas ir renginio dalyvių eitynės nuo sostinės Nepriklausomybės aikštės iki Katedros aikštės.

Sausio 13-osios aukos bus pagerbtos Antakalnio kapinėse.

Popietę Seimo Konstitucijos salėje Seimo vadovybė ir Vyriausybės nariai susitiks su žuvusiųjų artimaisiais ir nukentėjusiaisiais nuo sovietų agresijos 1991 metais.

Pavakare – šv. Mišios Vilniaus arkikatedroje bazilikoje.

Sausio 13-oji Lietuvoje minima kaip Laisvės gynėjų diena, pagerbiant žuvusiuosius 1991 metų sausio 13 dieną per sovietų kariuomenės veiksmus Vilniuje.

Sovietai tuomet karine jėga mėgino nuversti teisėtą Lietuvos valdžią, 1990-ųjų kovo 11 dieną paskelbusią šalies nepriklausomybę nuo SSRS.

1991-ųjų sausio 13-osios naktį prie Televizijos bokšto, Lietuvos radijo ir televizijos komiteto pastato žuvo Loreta Asanavičiūtė, Virginijus Druskis, Darius Gerbutavičius, Rolandas Jankauskas, Rimantas Juknevičius, Alvydas Kanapinskas Algimantas Petras Kavoliukas, Vidas Maciulevičius, Titas Masiulis, Alvydas Matulka, Apolinaras Juozas Povilaitis, Ignas Šimulionis, Vytautas Vaitkus, vėliau (vasario ir balandžio mėnesiais) nuo sužeidimų mirė Vytautas Koncevičius ir Stasys Mačiulskas. Buvo sužeista daugiau kaip tūkstantis beginklių žmonių.

Nors sovietų kariams pavyko užimti Televizijos bokštą bei Lietuvos radijo ir televizijos pastatą, jie neišdrįso pulti tūkstančių žmonių saugomo tuometinės Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo pastato.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (852)