Vyskupų konferencijos atstovas teisininkas Vygantas Malinauskas diskusijoje išsakė poziciją, jog šeimos santykiai turi būti pripažįstami tik susituokusiems, tai yra apie šeimos sudarymą deklaravusiems asmenims, o prigimtiniai šeimos santykiai dar gali kilti iš motinystės ir tėvystės.
„Pagrindinis klausimas - ar būtų teisinga pripažinti šeimos statusą tiems, kurie gyvena kartu, bet nėra susitarę sukurti šeimos teisinių santykių. Šioje vietoje atsakymas į klausimą aiškus - jei asmenys gyvena kartu, tačiau jie neketina sukurti šeimos teisinių santykių, šeimos statusas jiems neturėtų būti primetamas. Kaip sužinoti, ar asmenys yra apsisprendę sukurti šeimos teisinius santykius? Tai yra įmanoma tik tuo atveju, jei jie tai deklaruoja“,- sakė V.Malinauskas.
Lietuvos žmogaus teisių koordinavimo centro vardu kalbėjęs Vytautas Budnikas tvirtino, jog siūloma pataisa yra stiprinamas šeimos ir santuokos institutai, kuriuos valstybė turi įvardinti kaip prioritetinius. „Jei mes sakytumėm, kad valstybė turėtų nusistatyti prioritetinius dalykus, valstybė ir turi pasakyti, kas tie prioritetai. Santuokos institucija, šeima turėtų būti prioritetiniai“, - sakė V.Budnikas.
Lietuvos gėjų lygos atstovas Tomas Vytautas Raskevičius sakė, kad siūlomos Konstitucijos pataisos būtų diskriminacinės. „Mūsų organizacija sveikina siekį stiprinti šeimos institutą Lietuvoje, nes, mūsų manymu, šeima yra valstybės pamatas. Kita vertus, mes norime atkreipti dėmesį, kad šiuo metu Lietuvos teisinė aplinka nesuteikia galimybės tos pačios lyties asmenims įteisinti savo šeimos santykius, nes Lietuvoje neegzistuoja neregistruotos partnerystės institutas tos pačios lyties šeimoms, nei santuokos institutas juo labiau. Mūsų organizacijos įsitikinimu, toks reguliavimas, kai šeimos santykiai būtų kildinami išimtinai iš santuokos vienareikšmiškai diskriminuotų tos pačios lyties šeimas, gyvenančias Lietuvoje“, - kalbėjo T.V.Raskevičius.
Lietuvos žmogaus teisių centro direktorė Birutė Sabatauskaitė siūlė valdžios institucijoms imtis priemonių, kurios iš esmės gerintų šeimų situaciją, skatintų susilaukti vaikų, kurti palankią aplinką padedant derinti darbą ir šeimą.
„Norėtųsi, kad valstybės pareiga būtų sureguliuoti šeimos santykius taip, kad nebūtų sukeliamos prielaidos visuomenės susiskaldymui. (...) Norėčiau paraginti, kad Seimas skirtų didesnį dėmesį palankios šeimai aplinkos kūrimui, socialinėms garantijoms, galimybėms derinti darbą ir šeimą, tai būtų tikrasis paskatinimas gimstamumo didėjimui Lietuvoje“, - kalbėjo B.Sabatauskaitė.
Vyriausybės poziciją pristatę Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovai sakė, jog siūloma Konstitucijos pataisa - ne tik nereikalinga, bet ir diskriminacinė. „Gyvenimas kinta, keičiasi, žmonės tampa tolerantiškesni vienas kito atžvilgiu, iš kitos pusės, atsiranda ir didelio susipriešinimo. Nežiūrint tik į vaiko, šeimos teises, visą paramą, turime nepamiršti, kad mūsų sritis yra ir lygios galimybės, nediskriminaciniai dalykai, todėl žiūrėdami į šiuos pasiūlymus turime žiūrėti atsargiai, analizuoti teigiamas ir neigiamas puses“, - kalbėjo viceministras Algirdas Šešelgis.
SADM Teisės skyriaus vedėja Rita Visockienė akcentavo, jog kitokias nei santuokines šeimas gina ne tik Konstitucijos 38 straipsnis, bet ir kitos konstitucinės nuostatos, o „Konstitucija neturi būti keičiama, jei tai teisiškai nėra būtina pakeitimai“, siūlomus įvardijo kaip nepagrįstus ir nebūtinus. Ji taip pat vardijo pavyzdžius, kaip dėl siūlomų pakeitimų ne santuokoje gyvenantys asmenys prarastų šiuo metu turimas teises - pvz., teisę neliudyti prieš šeimos narį.
Vyriausybė yra patvirtinusi SADM pasiūlytą išvadą, kad tuo atveju, jei būtų įtvirtinti tik du pagrindai, kuriems esant asmenų junginys būtų pripažįstamas ir saugomas valstybės kaip šeima, tad tokiu atveju kartu gyvenantys santuokos neužregistravę asmenys gali patirti diskriminaciją. Ministerija taip pat teigia, kad Konstitucijos pataisos gali prieštarauti Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikai.
Seimas po pateikimo yra pritaręs projektams, kurie šeimą kildintų tik iš santuokos, taip pat tėvystės ir motinystės, taip pat įrašytų draudimą įsivaikinti homoseksualiems asmenims. Konstitucijos pataisos projektas, kurį teikimui buvo pasirašę 106 Seimo nariai, numato pagrindinį šalies įstatymą papildyti nuostatomis, jog „šeima sukuriama sudarius santuoką“ ir „šeima taip pat kyla iš motinystės ir tėvystės“.
Konstitucijos pataisas pateikę Seimo nariai teigia, kad „saugodama šeimą valstybė pirmiausiai turi saugoti prigimtinę šeimos struktūrą“, o ši struktūra „remiasi santuoka ir giminystės arba kraujo ryšiais“.
Taip pat Seimas po pateikimo yra pritaręs Civilinio kodekso ir Vaikų teisių apsaugos pagrindų įstatymo pataisoms, kad „kiekvienas vaikas turi prigimtinę teisę į tėvą ir motiną, kylančią iš lyčių skirtingumo bei motinystės ir tėvystės tarpusavio papildomumo“. Taip pat siūloma nustatyti, kad sprendžiant su vaiko įvaikinimu ar globa susijusius klausimus „prioritetas turi būti teikiamas vaiko poreikiui turėti abiejų lyčių tėvus (įtėvius), galinčius šeimoje prisiimti tėvystės ir motinystės pareigas“. Į įstatymą taip pat norima įrašyti, kad „valstybė neturi priimti tokių teisės aktų bei kitiems asmenims suteikti teisių, kurių pasekmėje vaikui būtų atimta galimybė turėti tėvą (įtėvį) ir motiną (įmotę)“.
Konstitucijos pataisos Seime inicijuotos po to, kai Konstitucinis Teismas 2011 metų lapkritį paskelbė, kad „konstitucinė šeimos samprata negali būti kildinama tik iš santuokos instituto“. Konstitucinis Teismas tuomet išaiškino, kad santuoka paremtas modelis turi išskirtinę reikšmę visuomenės gyvenime, tačiau turi būti „saugomos ir ginamos kitokios nei santuokos pagrindu sudarytos šeimos“, įskaitant santuokos nesudariusių vyro ir moters bendrą gyvenimą, kuris grindžiamas „pastoviais emocinio prieraišumo, tarpusavio supratimo, atsakomybės, pagarbos, bendro vaikų auklėjimo ir panašiais ryšiais“.
Seime jau bandyta priimti Konstitucijos pataisą, kuri šeimą kildintų tik iš santuokos ar tėvystės ryšių, bet nesėkmingai.