„Kol kas ne, dar nepriėmėme sprendimų. Esame sutarę, kad iki kitos savaitės, kada žinosime tiksliau Valstybės gynimo tarybos datą, tada mes padarysime savo siūlymą“, - BNS sakė krašto apsaugos ministras Juozas Olekas.
Jis patikslino, kad sprendimą KAM Gynybos resursų taryba turėtų priimti „per šią savaitę, kitos savaitės pradžioje“. Šiai tarybai ir pirmininkauja krašto apsaugos ministras.
Paklaustas, kodėl nepavyko rasti bendro sprendimo trečiadienį, J.Olekas sakė, jog „mes norime pasirinkti geriausią variantą, tai ir tariamės“.
„Nebūtinai norime per pusvalandį pabaigti visą tarimąsi“, - teigė jis.
Pėstininkų kovos mašinų rinkos analizei einant į pabaigą krašto apsaugos ministras „vienais rimčiausių“ pasiūlymų šiame konkurse yra įvardinęs vokiečių „Boxer“, amerikiečių „Stryker“ ir „Piranha V“, kurią įsigyti siūlo amerikiečių „General Dynamics“ valdoma Šveicarijoje įsikūrusi „General Dynamics European Land Systems“.
Tuo metu Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas trečiadienį pasiūlė kariuomenei įsigyti „Boxer“ arba „Piranha V“.
Šiuo metu Lietuva yra sulaukusi dešimties pasiūlymų parduoti jai pėstininkų kovos mašinas. Šios technikos pirkimas gali tapti brangiausiu pirkiniu Lietuvos kariuomenės istorijoje.
Galutinį sprendimą, kokią techniką įsigyti, po Gynybos resursų tarybos rekomendacijos priims Valstybės gynimo taryba.
Lietuvos kariuomenę pasiekė paskutinis iš trijų pirktų sraigtasparnių
Karinių oro pajėgų (KOP) Aviacijos bazę Šiauliuose šią savaitę pasiekė paskutinis iš trijų naujų „Eurocopter“ gaminamų sraigtasparnių „Dauphin“, trečiadienį BNS patvirtino Krašto apsaugos ministerija.
Šiuo metu naujieji sraigtasparniai užduotims vykdyti dar nėra skiriami, jie kol kas naudojami treniruočių skrydžiams.
Sraigtasparnis „Dauphin“ nepalankiu oru gali vykdyti paieškos ir gelbėjimo operacijas, nutolusias apie 200 kilometrų nuo budėjimo posto. Jis aprūpintas kelių tipų radijo stotimis komunikacijai su antžeminėmis, jūrų ir oro priemonėmis, taip pat koordinavimo centrais.
Sraigtasparnis turi radarą, veikiantį paieškos ir orų stebėjimo režimais, infraraudonųjų spindulių radarą (termovizorių), paieškos žibintą ir kitas gelbėjimo funkcijoms atlikti būtinas priemones. Orlaivio įranga leidžia užprogramuoti skrydžio maršrutą, mažiau apkraunant įgulą ir suteikiant galimybę labiau koncentruotis į rajono apiešką.
Sraigtasparnyje yra aštuonios sėdimos vietos, įgulos narių skaičius priklauso nuo skrydžio užduoties – prie dviejų pilotų prisideda du operatoriai ir paramedikas.
Tris naujus sraigtasparnius, skirtus paieškos ir gelbėjimo darbams, Lietuvos kariuomenė nusipirko pagal sutartį bendrai su Aplinkos ministerija. Bendra orlaivių vertė – apie 52 mln. eurų. Į kainą įskaičiuotas ir orlaiviams reikalinga įranga, aptarnaujančio personalo mokymas, trejų metų garantinis aptarnavimas.
Lietuvos kariuomenė yra įsipareigojusi kasmet skirti ne mažiau kaip 75 skrydžio valandas aplinkos stebėjimui ir kontrolei.