Vilniaus miesto apylinkės teismas dar rugsėjo pabaigoje atmetė Generalinės prokuratūros ieškinį viešojo intereso gynimo byloje Druskininkų savivaldybei, Nacionalinei žemės tarnybai bei Vijūnėlės dvaro statytojams.
Generalinė prokuratūra sprendimą apskundė apeliacine tvarka, bylą dabar nagrinėja Vilniaus apygardos teismas. Kas vyksta su Vijūnėlės dvaru, dėl kurio buvo priverstas aiškintis pats premjeras Algirdas Butkevičius bei Druskininkų meras Ričaras Malinauskas, aiškinasi ir Seimo Anrikorupcijos komisija.
Pastatė R. Malinausko kaimynystėje
Posėdyje dalyvavusi Generalinės prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus prokurorė D. Nikitinienė gina viešąjį interesą dėl Vijūnėlės dvaro statybos teisėtumo.
Antikorupcijos komisijos posėdyje paaiškėjo, kad pirmiausia tyrimą dėl Vijūnėlės dvaro statybų 2013 m. pradėjo Kauno apygardos prokuratūra. Kauno prokurorai pirmiausia atsisakė taikyti viešojo intereso gynimo priemones, tačiau apskundus šį prokurorų nutarimą, Generalinė prokuratūra priėmė sprendimą kreiptis į teismą ginant viešąjį interesą dėl detaliojo plano panaikinimo, valstybinės žemės nuomos sutarčių pripažinimo negaliojančiomis ir statybos leidimo panaikinimo.
Antikorupcijos komisijos duomenimis, Turistų g. 13 įsikūręs Vijūnėlės dvaras, o Turistų g. 11 esančiame sklype gyvena miesto meras R. Malinauskas. Prokurorė neturi oficialių duomenų, kad Vijūnėlės dvarą stato savivaldybės administracijos žmonės.
Vijūnėlės dvaras statomas neaiškiomis aplinkybėmis sudegusiame valčių nuomos punkte valstybinėje žemėje. Valčių nuomos punkto savininku buvo Romas Baranauskas, jis vėliau gavo statybos leidimus Vijūnėlės dvarui ir byloje dėl viešojo intereso gynimo patrauktas atsakovu. Kaip teigta komisijoje, gali būti, kad jis – Druskininkų apylinkės prokuratūros prokuroro Antano Baranausko brolis. Ikiteisminiam tyrimui dėl gaisro valčių nuomos punkte vadovavo būtent Druskininkų apylinkės prokuratūra.
Vėliau Vijūnėlės dvaro savininkai keitėsi. D. Nikitinienės aiškino, kad 2014 m., po to, kai prokuratūra kreipėsi į teismą, vietoje sudegusio valčių nuomos punkto išdygęs nebaigtas statyti gyvenamasis namas už 600 tūkst. Lt parduotas sutuoktiniams Žilvinui ir Zinai Paviloniams. Pinigai notaro akimirkoje buvo sumokėti grynais. Kadangi suma didžiulė, prokurorė, vadovaudamasi Pinigų plovimo prevencijos įstatymo nuostatomis, apie šį sandorį informavo Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybą (FNTT). Apie šį sandorį FNTT esą taip pat informavo notarė.
Beje, teismas Vijūnėlės dvaro statybai pritaikė laikinąsias apsaugos priemones, uždraudė namą toliau statyti, bet statybos buvo tęsiamos ir, prokurorės žiniomis, šiandien namas jau baigtas.
Pažeidimas dėl kurortinių zonų – vienas iš keleto
Pasak D. Nikitinienės, Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas nėra priimtas vadovaujantis vien Vyriausybės nutarimu. Tiesa, nors byla baigta nagrinėti rugsėjo 29 d., Vyriausybės nutarimas įsigaliojo kitą dieną, teismas šiuo nutarimu rėmėsi.
DELFI ne kartą rašė, kaip Aplinkos ministerija po premjero A. Butkevičiaus vizito Druskininkuose per naktį sukurpė kurortinių zonų panaikinimo Lietuvoje Vyriausybės nutarimo projektą ir net jo nesuderinusi nustatyta tvarka skubiai pateikė priėmimui. Vyriausybė tokį skubotą dokumentą priėmė be didelių svarstymų ir diskusijų.
Remiantis minėtu Vyriausybės nutarimu, teismas statybas Druskininkų kurorte padarė ir teisėtomis, ir leistinomis. Taip buvo įteisintos Druskininkų Vijūnėlės dvaro statybos ant ežero kranto pačiame kurorto centre.