„Vangiai renkami duomenys apie butų savininkus, gyventojų skaičių, kontaktinius duomenis. Tie butai, kurie nepateiks duomenų iki 12-01, turės sumokėti papildomai, nes turėsime imti išrašą iš Registrų centro, kuris kainuoja.
(…) Prašom pranešti, ar patys gyvenate, ar gyvena nuomininkai, tai būtina informacija, nepranešus kaimynai praneš, būkim sąžiningi, gyvenkim kaip šeima. Saugumo sumetimais prašom pranešti nuomininkų tautybę“, – toks skelbimas patraukė viename daugiabutyje Archyvo gatvėje apsilankiusį vilnietį Gediminą Sargelį.
„Šeštadienį buvau Kaune. Labai keistas bendrijos pirmininko prašymas ar tai reikalavimas pateikti informaciją apie nuomininkų tautybę neva saugumo sumetimais. Gerai, kad namo gyventojai neabejingi, bent prierašais ant skelbimo sureaguoja!“, – feisbuke keistu skelbimu pasidalijo G. Sargelis.
G. Sargelis sakė manąs, kad jo atsiradimą lėmė pastaruoju metu išaugusi terorizmo grėsmė. Pašnekovą stebina, kad terorizmą bandoma prilyginti religijai ir tautybei. Jam kyla klausimų, kaip apie pavojų galima spręsti iš tautybės.
Pirmininkas: būna, kitų tautybių žmonės naktimis nemiega
„Grėsmių nematome, tačiau norisi žinoti, kas pas mus gyvena. Būna, triukšmauja, tad reikia pažinoti žmones. Geriau, kai viską žinai. Aš stengiuosi apie gyventojus turėti kuo daugiau informacijos, nes būna ir triukšmas, ir baliai, ir kitokių dalykų. Tai tik dėl informacijos, kažkokių tautybių išskirti negaliu“, – DELFI sakė minėto skelbimo autorius, bendrijos pirmininkas V. M.
Jo teigimu, name gyvena kinų ir izraeliečių, daugiausia šie asmenys – studentai. „Jei lietuvis gyvena, tai lietuvis, jei kinas – tai kinas. Jei nežinai, koks žmogus gyvena, kažkokio tamsaus gymio, ir nežinai, kas jis per žmogus“, – kalbėjo V. M., skelbimą laikantis bendrijos vidaus reikalu.
Pirmininkas neslėpė, kad butų nuomotojai nelabai nori pranešti apie tai, kas gyvena jų butuose. Tačiau, sako jis, nėra smagu, kad nuomotojai dažnai keičiasi ir butai tampa „prachadnoj dvor“ (situacija, kada užeina, kas nori - DELFI). V. M. patikino, kad informacijos rinkimas nesusijęs su pabėgėlių priėmimu.
„Jei kas blogai, kokie baliai ar kas, visuomet man skambina. Būna, kad kitų tautybių žmonės naktimis nemiega, kažką veikia, triukšmauja kartais, gal jie meldžiasi, kas ten žino. Aišku, čia jų reikalas, svarbu, kad nebūtų triukšmo ir netrukdytų aplinkiniams gyventojams“, – kalbėjo bendrijos pirmininkas.
Rasinis profiliavimas?
„Gali būti, kad žmogus neturėjo omenyje nieko blogo, bet pastaruoju metu girdėdamas viešas diskusijas automatiškai pasiteiravo žmonių tautybės, nes viešoje erdvėje labai dažnai tiek valstybės pareigūnai, tiek politikai tam tikros religijos ir tam tikros tautybės atstovus sieja su neva didesne rizika saugumui. Kitaip vertinant, tai yra tam tikras vadinamasis rasinis profiliavimas, kai automatiškai tam tikrai tautybei priskiriama didesnė grėsmė“, – aiškino Lietuvos žmogaus teisių centro direktorė Birutė Sabatauskaitė.
Pasak B. Sabatauskaitės, jei bendrija apskritai nori žinoti savo gyventojų tautybę, savanoriškai žmonės ją gali nurodyti. Duomenys būtų naudojami statistiškai.
„Aš galvoju, kad žmogus taip rašo paveiktas viešų diskusijų, aš nesiimčiau vertinti tiesiogiai ir jį imti kaltinti rasizmu rasiniu profiliavimu. Tačiau teisiškai vertinant tai galėtų būti rasinis profiliavimas“, – svarstė pašnekovė.