Iš Etiopijos į Lietuvą atvykusi Eskedar nesunkiai kalba lietuviškai. Per aštuonerius metus moteris šalyje puikiai prisitaikė. Čia ji su lietuvių vyru augina tris vaikus ir veda anglų kalbos kursus. Tačiau pradžia, pasak etiopės, nebuvo lengva.

„Labai sunku pasakyti, kada aš pradėjau susikalbėti, nes ir po 8 metų vis dar turiu barjerų kai kuriose sferose. Bet jau po 3–6 mėn buvo galima paklausti“, – teigia Lietuvoje gyvenanti etiopė E. Maštavičienė.

Nelengvesni pirmieji metai bus ir atvyksiantiems migrantams. Juos apgyvendinus šalies regionuose, ten jiems reikės suteikti lietuvių kalbos pradmenų, kurie padėtų integruotis. Valstybinės lietuvių kalbos komisijos teigimu, taip pat svarbu sudaryti sąlygas visiems Lietuvoje gyvenantiems svetimšaliams be kalbos barjero bendrauti valstybinėse įstaigose.

„Mes labai rekomenduojam savivaldybėms laikytis daugiakalbystės principo, siūlome, kad paslaugos ir informacija įstaigose būtų teikiama pritaikant turimas informacines sistemas“, – sako Valstybinės lietuvių kalbos komisijos pirmininkė Daiva Vaišnienė.

Kreiptis į valstybines įstaigas teko ir iš Eiopijos atvykusiai Eskedar. Moteris sako, tuomet neapsiėjusi ir be specialistų bei draugų pagalbos.

Kalbininkų teigimu, lietuvių kalba tampa barjeru ne tik atvykusiems, bet ir dešimtmečius čia gyvenantiems kitakalbiams piliečiams. Itin didelis kalbos kursų poreikis staiga atsirado Visagino savivaldybėje, kur daug rusakalbių gyventojų. Čia uždarytos Ignalinos atominės elektrinės darbuotojai mano, kad lietuvių kalbos nemokėjimas gali tapti kliūtimi dirbant kitą darbą.

„Daugiausiai elektrinės darbuotojai nori tobulinti lietuvių kalbos žinias ir iš esmės išmokti“, – teigia Valstybinės lietuvių kalbos komisijos pirmininko pavaduotoja Jūratė Palionytė.

Tiesa, jei visaginiečiams lietuvių kalbą patobulinti nesudėtinga, tai pabėgėlių kalbos mokymams resursų reikės kur kas daugiau. Šiuo metu Ruklos pabėgėlių centre kalbos kursams skiriama 190 valandų. Tačiau, atvykėlių teigimu, to tikrai nepakanka.

Pristatys tolesnius veiksmus dėl pabėgėlių priėmimo

Vidaus reikalų ministerija (VRM) pristatys planuojamus tolesnius veiksmus dėl pabėgėlių priėmimo.

Praėjusią ir dar ankstesnę savaitę Lietuvos delegacija viešėjo Graikijoje ir Italijoje, kur domėjosi pabėgėlių priėmimo galimybėmis. Vidaus reikalų viceministro Elvino Jankevičiaus vadovaujama tarpžinybinė delegacija Graikijoje susitiko su vietos pareigūnais, atsakingais už prieglobsčio prašytojų atrankos ir perkėlimo į Lietuvą procedūras. Lietuva buvo informavusi Graikiją, kad vieną sirų šeimą šalis jau yra pasiruošusi priimti, bet norinčiųjų neatsirado.

Lietuvos pareigūnai viešėjo Lesbo saloje, kur įkurtos pabėgėlių stovyklos, ir stebėjo, kaip registruojami pabėgėliai, tikrinama jų sveikata. Italijoje su šios šalies Vyriausybės atstovais buvo aptarti pabėgėlių atrankos ir priėmimo klausimai.

Planuota, kad, atlikus šiuos bei kitus parengiamuosius darbus, pats prieglobsčio prašytojų atrankos bei perkėlimo į Lietuvą procesas galėtų prasidėtų jau lapkričio mėnesį, tačiau manoma, kad, neradus savanorių, norinčių atvykti į mūsų šalį, bent artimiausiu metu perkėlimas iš Graikijos neįvyks.

Premjero Algirdo Butkevičiaus sudaryta komisija dėl pabėgėlių priėmimo siūlo juos motyvuoti informuojant apie Lietuvą.

VRM pirmadienį rengiamoje spaudos konferencijoje vidaus reikalų ministras Saulius Skvernelis ir viceministras Elvinas Jankevičius pateiks informaciją apie VRM delegacijų vizitų į Graikiją ir Italiją rezultatus, taip pat apie planuojamus tolesnius veiksmus.

Pietų Europai susidūrus su pabėgėlių antplūdžiu, Lietuva per dvejus metus įsipareigojo priimti 1105 pabėgėlius iš tokių šalių kaip Sirija, Irakas ir Eritrėja.