Už pastatą su sklypu prestižinėje vietoje – 200 metrų nuo jūros ir 300 nuo Palangos tilto – vos prieš porą metų buvo prašoma daugiau nei 10 milijonų litų, tačiau šiuo metu jis primena ne ištaigingą vietą, o landynę.
Patraukus prie jo pasitinka kalnai šiukšlių, grafičiais išpaišytos sienos ir užkaltos durys. Maža to, internete galima rasti informacijos, kad čia lankytis pamėgę apleistų vietų mylėtojai.
„Man tai nuostabiai gražus šis pastatas. Visada užėjus į pagrindinę salę, įsivaizduoju, jog tai mano kambarys. Su daug langų. Fantazuoju, kur išdėliočiau savo daiktus“, – atskleidė viena jų.
Iš tiesų kadaise šis pastatas kerėjo savo didybe ir grožiu.
Ilsėjosi varguoliai
Kaip DELFI pasakojo Palangos kurorto muziejaus direktorius Jūratis Liachovičius, tai buvo vienas moderniausių to meto statinių. Tiesa, nepaisant prašmatnaus interjero, valgykloje dažniausiai rinkdavosi ne aukštuomenės, o varguomenės atstovai.
„Tai buvo sanatorijos valgykla. Visi tie, kurie ilsėjosi sanatorijoje, ten ir ėjo. Pavyzdžiui, palangiškiai ten nevalgydavo, nes jokių išskirtinių dalykų valgykloje nebuvo. Tačiau, kaip buvo būdinga sovietmečiu, gal pas valgyklos vedėją, reikalui esant, atskiroje patalpoje, kokius garbius svečius priimdavo. Visur buvo tas pats, manau, taip buvo ir šioje valgykloje.
Tais laikais gyvenimas vyko labai paprastai. Profsąjungos gaudavo kelialapius, juos reikėdavo išnaudoti, tad juos labai ramiai duodavo visiems iš eilės. Nesvarbu būdavo, ar kolūkietis tu, ar šaltkalvis. Į Krymo kurortus paprastai siųsdavo kokius viršininkėlius, o į Pabaltijį važiuoti nebuvo jokių problemų ir paprastiems. Profsąjungos dažnai net kelionę apmokėdavo, tad galėdavo vykti ir neturintys daug pinigų“, – pasakojo muziejaus atstovas.
Šventės buvo prabangios – ant stalų bananai
Tiesą, paslaugų kokybė dėl to nebūtinai būdavo prastesnė. Anot J. Liachovičiaus, internete galima rasti nuotraukų, kuriose, pavyzdžiui, užfiksuoti ant kiekvieno stalo padėti bananai.
„Iš tiesų taip kartais ir būdavo – per atidarymus ar šiaip kokius svarbesnius varguolių reikalus ten vykdavo šventės“, – sakė jis.
Muziejaus vadovas prasitarė prieš kelias dienas sulaukęs svečio, kurio tėtis kadaise „Jūratės“ sanatorijoje dirbo vyr. gydytoju. Jis atnešė kelias nuotraukas ir pasidalijo viena įdomia istorija.
„Šis pastatas buvo pastatytas tarp 1953-1956 metų ir jei tikėti jo pasakymu, maždaug 3 dienos po valgyklos atidarymo „Amerikos balsas“ pasakė, kad kaip Sadauskas (apsilankiusio asmens tėvas) besistengtų, ją vis tiek nugriaus. Šios informacijos patikrinti dar nespėjome, bet mintis labai įdomi“, – žiniomis dalijosi J. Liachovičius.
Tačiau paklaustas, kodėl sanatorija galiausiai užsidarė, jis sakė į šį klausimą visai nenorintis atsakyti. Trumpai teprasitarė – savo darbą padarė privatizacija.
Artimiausiu metu turėtų atgimti
Savo ruožtu Palangos miesto savivaldybės administracijos Bendrojo skyriaus sekretorė Živilė Mačenskienė DELFI sakė, šis pastatas nuo 2014-09-10 priklauso UAB „Rivena“.
„2015-07-20 UAB „Rivena“ direktoriui Dariui Burbai buvo surašytas ATP protokolas Nr. 907 už tai, kad nesilaikoma Palangos miesto tvarkymo ir švaros taisyklių, patvirtintų Palangos miesto savivaldybės tarybos 2013 m. sausio 31 d. sprendimo Nr. T2-31 1 punktu, 7.1, 7.10, 12 punktų reikalavimų. Už Palangos miesto tvarkymo ir švaros taisyklių nesilaikymą taikoma atsakomybė pagal ATPK 161 str“, – informavo ji.
Pagal šį straipsnį, savivaldybių tarybų patvirtintų miestų ir kitų gyvenamųjų vietovių tvarkymo ir švaros taisyklių pažeidimas, taip pat miestų ir gyvenamųjų vietovių statinių tinkamos priežiūros taisyklių nesilaikymas – užtraukia įspėjimą arba baudą iki penkių šimtų septyniasdešimt devynių eurų.
Pasak Ž. Mačenskienės, UAB ,,Rivena“ direktorius paaiškinime nurodė, kad artimiausiu metu planuoja kreiptis dėl statybos leidimo išdavimo ir planuoja statyti poilsio pastatą.
