Važiuojant senuoju Klaipėdos keliu, šalia Pajūrio regioninio parko ir Nemirsetos gelbėjimo stoties, prie pat kelio stovi apgriuvęs dar XVI a. statytas dviejų aukštų pastatas – dabar jis aptvertas STOP ženklo juosta ir apkaltas juoda plėvele, dėl pažeistų konstrukcijų net yra draudžiama vaikščioti po šio pastato teritoriją. Tai – Nemirsetos kurhauzas. Tokį vardą jis gavo tik XX a. pirmojoje pusėje – čia buvo įrengtas nuodėmių viešbutis.
Teritorija, kurioje stovi Nemirsetos kurhauzas, tuo metu priklausė Vokietijai – tai buvo šiauriausia Vokietijos imperijos gyvenvietė prieš Antrąjį pasaulinį karą, o apie šią vietą buvo sakoma, kad „Nemirseta – tai vieta kur baigiasi Reichas (Vokietija)“.
Jeigu galėtų prabilti Nemirsetos kurhauzo sienos, ko gero, išgirstumėme istorijų, kurios priverstų ne vien aikčioti – apie Nemirsetoje veikusį kurhauzą 1930-1940 m. sklido įvairiausios legendos, tačiau išlikusiuose oficialiuose dokumentuose tik užsimenama, kad čia vykdavo linksmybės nuo ryto iki vakaro.
O štai Palangos gidas Arūnas Šateika DELFI prašymu surado dar gyvą liudytoją, pamenantį, kas iš tikrųjų dėjosi šiame kurhauze. Su jau į devintąją dešimtį įkopusiu palangiškiu susitikęs gidas išgirdo, kad kurhauze vykdavo tikrosios linksmybės, apie kurias kalbos sklido iš lūpų į lūpas.
„Tuo metu čia veikė dvigubą pilietybę turėjusio vokiečio Johno Karnowskio viešbutis ir restoranas – turtingesnieji atvykdavo į kazino pažaisti rulete, o laisvo elgesio mergelės karietomis net buvo vežamos iš Klaipėdos ir Telšių, nes Palangoje jų nebuvo“, – sakė A. Šateika.
Patekti į Nemirsetos kurhauzą galėjo ne bet kas – reikėjo būti ne tik autoritetingam visuomenės nariui, bet ir turėti didelį pluoštą pinigų.
Apie Nemirsetos kurhauzą dar 1933 m. rugpjūtį rašė vasaros laikraštis „Palanga“ – pirmajame leidinio numeryje, pirmajame puslapyje buvo išspausdintas straipsnis „Kas yra Nemerzatė?“ (pavadinimas vokiečių kalba).
„Į Nemerzatės kurhauzą dalis Palangos vasarotojų arba, tiesa pasakius, pramogų ieškotojų dažnai pamėgsta daryti „ekskursijas“, kaip sakoma, linksmai paūžti ir linksmai tą valandą kurortiškai pagyventi, – rašė „Palanga“, kurios kalbos netaisome. – Tie pramogų ieškotojai, su pilnom kišenėm pinigų, susižvejoję Palangos bendrose maudyklose gelsvakases „undines“ taksomotorais vėjais nušvilpia į tą kurhauzą ir tenai, kaip poetas sako, naktis be miego praeina valsų ir fokstrotų sukūriuose tarp cigaro dūmų ir saldžių pabučiavimų.
Tenai kasdien ruošiamos pramogos, pramogos gyventi kurortiškai. Sekmadieniais kone kamšatis didžiulėje kurhauzo salėje. Staliukai apsėsti žmonių, linksmai šnekasi, šypsosi ir juokiasi. Kai smuikininko D. Pommery kapela pradeda virkdyti stygomis aistringojo fokstroto taktus, publikos įkaitę variniai veidai dar labiau įlinksmėja, o vynas, šampanas, konjakas, martel ir benedektinas godžiau liejasi pro lūpas į burną.
Nemerzatė yra Palangos užkulisis pasislėpti nuo atsibodusių Palangoj asmenų, nuo pažįstamų veidų ir nuo kitų nepatogumų. Užkulisis visokių linksmybių, džiaugsmų ir malonumų vasaros metais, kai laukuose siūbuoja varpose duona, kai pievose žydi gėlės, kai ošia žali medžiai, kai visa gamta pilna gyvybės.“
Viešbutyje esantys kazino namai veikė iki 1939 m. kovo 25-osios, kai jo šeimininkas J. Karnowskis susikrovė visus daiktus ir su šeima išvyko į Vokietiją. Po karo Nemirsetos kurhauzas perėjo Rusijos kariams – jame buvo įrengtos kareivinės. O išvykus rusų kariuomenei, apleistas pastatas liko merdėti.
O kaip dabar didžiausiame Lietuvos kurorte gyvena prostitutės? Palangos policijos viršininkas Alvydas Katkauskas sakė, kad laisvo elgesio merginų kurorte nei praėjusiais, nei šiais metais dar nepavyko sulaikyti. „Nėra šios problemos“, – patikino jis.
DELFI galerijoje – kaip Nemirsetos kurhauzas atrodė anksčiau ir dabar:
