Savo ruožtu mokyklą į teismą padavusios statybų bendrovės „Irdaiva“ atstovas teigia, kad suklydo pati mokykla. Įtarimus nepagrįstais laiko ir teismas.
„Vyksta negražūs dalykai“
Pirmasis mokyklos pastato atnaujinimo etapas, kuriam skirta 267 tūkst. eurų, turėtų baigtis iki vasaros pabaigos. Mokyklos direktorius Ričardas Grušas DELFI pasakojo, kad jau sudėti langai, pakeistos durys, uždengta pusė stogo, o šiuo metu pradėtas palėpės apšiltinimas.
Vis dėlto renovacija kainavo daugiau, nei planuota iš pradžių, nes papildomų lėšų prireikė dėl prasidėjusio teismo.
Vykdant projekto viešąjį pirkimą, jame priimtus sprendimus Šiaulių apygardos teismui apskundė dvi jame dalyvavusios statybų bendrovės: „Irdaiva“ ir „Ekvada“. Tačiau pirmos instancijos teismas šiuos skundus atmetė ir mokyklai buvo leista pradėti renovaciją. Pasirašyta rangos sutartis su bendrove „Rudesta“ ir pradėti darbai.
Tačiau „Irdaiva“ ir „Ekvada“ nepasidavė ir apskundė apygardos teismo sprendimą apeliaciniam teismui, kuris jį atmetė, skyrė mokyklai baudą, bet leido atnaujinimo-modernizavimo darbus užbaigti.
„Visiškai nesuprantama, kodėl taip įvyko ir kodėl pasirinktas toks būdas. Logiškiausia buvo iš naujo įtraukti tas bendroves į pirkimą, tačiau (teismas – DELFI) to nenurodė ir uždėjo baudą. O kodėl ją uždėjo šiandien niekas negali pasakyti“, – piktinosi R. Grušas.
Kadangi Vytauto Klovos muzikos mokykla nerado 26 tūkst. eurų, baudą sumokėjo Mažeikių rajono savivaldybė.
„Bet čia yra kiti dalykai, kodėl taip vyksta Lietuvoje. Juk žinote, kad ir apeliacinio teismo pirmininkas (Egidijus Žironas – DELFI) ir kancleris (Juozas Akstinas – DELFI) atleistas, ten vyksta nevisiškai gražūs dalykai, todėl šitaip buvo pasielgta, matyt, ir su mūsų mokykla“, – kalbėjo R. Grušas.
DELFI primena, kad E. Žironas iš pareigų Prezidentės Dalios Grybauskaitės dekretu buvo atleistas birželio pradžioje. Jam gegužę buvo iškelta drausmės byla dėl teisėjų vakarienės Kaišiadorių verslininko Algimanto Radvilos pramogų komplekse. Vakarienėje dalyvavo su verslininko įmone susijusias bylas nagrinėję esami ir buvę Lietuvos apeliacinio teismo teisėjai. Už šią vakarienę teisėjai nemokėjo. Speciali Teisėjų tarybos sudaryta komisija nustatė, kad vakarienę organizavo tuometinis Lietuvos apeliacinio teismo kancleris J. Akstinas su teismo pirmininko E. Žirono žinia ir pritarimu. Paviešinus šį įvykį kancleris pasitraukė iš pareigų.
„Projektus parduoda“
Nors mokyklos atnaujinimo vadovu buvo paskirtas R. Grušas, jis į pagalbą pasitelkė konsultacinės bendrovės „Versmintė“ vadovą Kazį Čepį, kuris teismo procesą kritikavo netgi stipriau. Jis teigė, jog Lietuvoje daugybę konkursų tam tikra grupė stambių rangovų skundžia teismams, nes turi didžiulį interesą bet kokiu būdu juos laimėti.
K. Čepys aiškino, kad šiuo atveju juos sudomino Vytauto Klovos muzikos mokykla. „Gražus objektas, bet visiškai aišku, kad Vilniuje esanti „Irdaiva“ niekada nesiruošia dirbti Mažeikiuose, ir ne vieni jie tokie. Yra ir kitų, ir Vilniuje, ir Kaune esančių stambių rangovų, kurie nesiruošia dirbti toliau Vilniaus ir Kauno. Jiems ekonomiškai nenaudinga, o jie laimėto konkurso rezultatą parduoda kitoms įmonėms, pasilikdami sau tam tikrą procentą nuo būsimųjų pajamų. Dėl to jie gali leisti sau dideles išlaidas teismams“, – rėžė pašnekovas.
„Versmintės“ vadovo požiūriu, tiek „Irdaivos“, tiek „Ekvados“ skundai buvo be pagrindo. Taip pat manė ir Šiaulių apygardos teismas, kurio sprendime Mažeikių Vytauto Klovos muzikos mokyklos pirkimo komisijai jokių pastabų nėra. Kai šis sprendimas buvo apskųstas apeliaciniam teismui, mokyklai į pagalbą atėjo advokatas Dainius Kenstavičius.
„Tų pačių faktų ir to paties konkurso pagrindu apeliacinis teismas, visiškai priešingai traktuodamas faktus, pripažino perkančiąją organizaciją suklydus ir uždėjo baudą. Mano asmeniniu požiūriu, tai yra visiška nesąmonė“, – sakė K. Čepys.
Perėjo prie žodinio proceso
Negana to, K. Čepys taip pat dėstė, jog apeliacinio teismo sprendime yra įrašyta dalykų, kurie apskritai nevyko.
„Byla buvo išnagrinėta ir visiems bylos dalyviams pranešta, kada bus skelbiamas sprendimas. Taigi verdiktas buvo, tik jis nebuvo užrašytas ir paskelbtas. Tačiau iki paskelbimo apeliacinis teismas kažkodėl apsigalvojo ir nutarė atnaujinti bylą, išeiti už bylos ribų ir ją nagrinėti žodinio proceso tvarka, kada besiginčijančios šalys susitinka teismo salėje, nors prieš tai buvo rašytinis procesas. Natūraliai kyla klausimas, o kam šito reikėjo?
Tuo metu atsiranda „Irdaivos“, kaip ieškovo papildomas paaiškinimas teismui. Mes su advokatu pranešėme, kad tai, kas jame yra teigiama prasilenkia su tikrove. Be to, galutiniame teismo sprendime į mūsų advokato lūpas yra įdėti žodžiai, kurių jis nepasakė, kad atseit perkančioji organizacija „Irdaivos“ pretenzijoms nagrinėti neturėjo laiko, turėjo skubėti rengti rangos konkursą, kadangi artėja metų pabaiga ir reikia naudoti lėšas. Mūsų advokatas kvalifikuotas, jo kontora turi aukščiausią reitingą viešųjų pirkimų srityje Pabaltyje, nemanau, kad jis tokias vaikiškas klaidas būtų padaręs, bet protokole ir teismo sprendime tokie žodžiai yra“, – dėstė K. Čepys.
Ginčo esmė
Kaip pasakojo K. Čepys, pradėjus supaprastintą ribotą konkursą, potencialūs jo dalyviai pateikė paraiškas, kuriose pristatė savo kvalifikaciją: per per pastaruosius 5 metus įvykdytų darbų sąrašą, atskirai pažymint sutartis, kurios įvykdytos viešosios paskirties pastatuose.
„Tačiau „Irdaiva“ šioje vietoje panoro su mumis pažaisti nešvarų žaidimą ir pateikė per 200 sutarčių sąrašą ir nurodė, kad visos jos yra įvykdytos viešosios paskirties pastatuose, – teigė K. Čepys. – Nors skaitant tą sąrašą, aiškiai matyti, kad tikrai yra ne taip. Ten buvo ir miestelių infrastruktūros objektai, tiltai, keliai, netgi tvorų tvėrimas Rasų kapinėse Vilniuje, kažkokių lazerinių technologijų įdiegimas. Nieko bendro neturi su viešosios paskirties pastatais.“
Dėl to mokykla paprašė suteikti patikslintą informaciją. Tačiau „Irdaiva“ ir vėl pateikė lygiai tokį pat sąrašą.
K. Čepys priminė, kad Viešųjų pirkimų įstatyme nurodyta, kad „Perkančioji organizacija turi atmesti kandidato ar dalyvio paraišką ar pasiūlymą, jeigu jo kvalifikacija neatitinka pirkimo dokumentuose nustatytų minimalių kvalifikacijos reikalavimų arba jei kandidatas ar dalyvis perkančiosios organizacijos prašymu nepatikslino pateiktų netikslių ar neišsamių duomenų apie savo kvalifikaciją“.
Dar vienas „Irdaivos“ atmetimo argumentas buvo tai, kad ji pateikė neteisingą informaciją apie darbų vadovą, kurį ji numato paskirti objektui tokiu atveju, jei jai pavyks laimėti konkursą.
„Buvo prašoma nurodyti to statybos darbų vadovo patirtį, o statybos darbų vadovai, kaip kvalifikacinė kategorija Lietuvoje atsirado 1997 metų liepos 1 dieną., kada 1996 metais priimtas įstatymas įsigaliojo ir numatė, kad darbų vykdymui darbų vadovas turi turėti atestatą, kitaip jis negali dirbti darbų vadovų. Ką rašo „Irdaiva“: vienoje vietoje, kad jos siūlomas darbų vadovas turi 43 metų patirtį, kitu atveju 28 metus, trečiu – 25 metus, kai prašome patikslinti, vis tiek aktyviai kiša šita nesąmonę“, – kalbėjo K. Čepys.
Tuo metu „Ekvados“ pasiūlymą jis pavadino apskritai avantiūriniu, nes įmonė negalėjo pagrįsti savo deklaruojamos darbų spartos. „Jeigu į preliminarią sutartį neįrašome mechanizmo, kuris padeda nusistatyti šį terminą, tada mūsų preliminarioji sutartis yra nepilnavertė ir mes pažeidžiame tiek Viešųjų pirkimų įstatymą, tiek Civilinį kodeksą“, – aiškino jis.
K. Čepys sakė, kad iš „Ekvados“ finansinių ataskaitų perkančioji organizacija matė, kad ji siūlo darbų spartą, kurios pati niekada nėra pasiekusi. Buvo paprašyta paaiškinti, kaip jie sugebės atlikti darbus.
K. Čepio teigimu, „Ekvada“ to padaryti nesugebėjo ir dėl to pasiūlymas buvo atmestas. Tačiau apeliacinis teismas buvo kitokios nuomonės.
Sprendimas
Apeliacinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš Dalios Kačinskienės, Danguolės Martinavičienės ir Nijolės Piškinaitės, įvertinusi byloje nustatytas faktines aplinkybes, priėjo išvadą, kad Mažeikių Vytauto Klovos muzikos mokykla, atmetusi „Irdaivos“ paraišką, priėmė neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą, nesilaikė savo pačios nustatytų pirkimo sąlygų, todėl yra pagrindas pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti.
Teisėjų kolegija sutiko, kad „Irdaiva“, tikslindama įvykdytų sutarčių sąrašą, iš tiesų netinkamai įvykdė perkančiosios organizacijos prašymo nurodyti tik viešosios paskirties sutartis. Kita vertus, byloje nėra ginčo dėl to, kad paminėtame sąraše buvo nurodytos ir pirkimo sąlygas atitinkančios sutartys. Byloje nurodyta, kad to neneigė ir mokyklos atstovas, teismo posėdžio metu sutikęs, kad paminėtame sąraše buvo ir tinkamų sutarčių, tačiau paaiškino, kad užtruktų jas atrinkdama.
Galiausiai teismas nurodė, kad dėl to, jog „Irdaiva“ pateikė perteklinę informaciją nesudarė pagrindo jos paraišką atmesti. Panašus sprendimas priimtas ir dėl bendrųjų statybos darbų vadovo patirties, nes mokykla turėjo remtis jai pateiktais duomenimis, kurie buvo pakankami patirčiai nustatyti.
Apeliacinio teismo sprendimas dėl „Ekvados“ taip pat buvo nepalankus Mažeikių Vytauto Klovos muzikos mokyklai. Atsižvelgdama į aplinkybes, teisėjų kolegija konstatavo, jog mokyklas sprendimas atmesti „Ekvados“ pasiūlymą, tiekėjui, atsakovo įsitikinimu, nepagrindus deklaruotos statybos darbų spartos, yra neteisėtas ir nepagrįstas.
Taip nuspręsta dėl, kad mokykla pati, kaip buvo nustatyta, neįrodė, kaip pirkimo sąlygose nurodyta darbų sparta turėtų būti apskaičiuojama bei kokiais duomenimis pagrindžiama.
„Stebuklų nebūna“
Tačiau K. Čepio teismo argumentai neįtikino. Jis sakė, kad tai, ką darė „Irdaiva“ ir „Ekvada“ yra makaronų kabinimas perkančiajai organizacijai.
„Kam to reikia? Kiekvienam, kuris dalyvauja rangos darbų viešuosiuose pirkimuose yra aišku, kad šiandien statybos darbų rinką Lietuvoje monopolizuoja 5–6 rangovai. Visus juos žinau mintinai, tarp jų yra ir „Irdaiva“. Pažiūrėkite į jų pateikiamą informaciją apie darbų apimtį, per metus išaugo dešimteriopai. Tokių fokusų nebūna, ekonominiai stebuklai Lietuvoje nevyksta arba mes su jumis per daug blogai gyvename, jeigu jie vyksta“, – dėstė jis.
Savo ruožtu „Irdaivos“ pardavimų direktorius Algirdas Miceika DELFI sakė, jog jo bendrovės apyvarta nuo 2009 iki 2013 metų nuo 5 iki 50 mln. eurų padidėjo dėl, to, jie nuolat to siekė.
„Daug dėmesio yra skiriama inovatyviai, efektyviai statybai, naujausioms darbo priemonėms. Didėjo įmonės patirtis, didėjo objektai, augo užsakovų pasitikėjimas, ypač aukšta darbų kokybė, gebėjimas greitai organizuoti pajėgumus, o kartu siūlant mažą ir konkurencingą darbų kainą leido mūsų įmonei greitai augti ir visada turėti užsakovų rekomendacijas
Darbuotojai yra motyvuojami dirbti sparčiai ir kokybiškai. Specialistai nuolat kelia savo kvalifikaciją, dalyvauja mokymuose ir atneša naujovišką patirtį. Darbuotojams sudaromos puikios darbo sąlygos, veikia išskirtinė motyvavimo sistema.“, – teigė jis.
A. Miceika taip pat pabrėžė, kad teismas Mažeikių Vytauto Klovos muzikos mokyklai baudas skyrė savo nuožiūra, jie to neprašė ir nesiekė.
„Irdaivos“ atstovas sakė, jog per pastaruosius septynerius metus bendrovė 68 bylose dalyvavo dėl to, kad yra viena iš rinkos lyderiu, nuolat dalyvauja rangos konkursuose, todėl pasitaiko atvejų kai pažeidžiamos jos teisės.
„Irdaiva“ kreipiasi į teismą tik tuomet kai manome, kad yra pažeistos mūsų teisės: per pastaruosius trejus metus „Irdaiva“ nepralaimėjo nė vienos viešųjų pirkimų bylos tiek Lietuvos Aukščiausiame Teisme, tiek Lietuvos apeliaciniame teisme. „Irdaiva“ kaip ieškovas viešojo pirkimo bylose turėjo aštuonis ginčus“, – teigė A. Miceika.
Tris iš šių aštuonių ginčų svarstė ir Mažeikių Vytauto Klovos muzikos mokyklai procese dalyvavusi teisėja N. Piškinaitė. Visų jų verdiktai buvo palankūs „Irdaivai“.
N. Piškinaitė nuo 2012 metų iš viso nagrinėjo septynias su „Irdaiva“ susijusias bylas. Trijose iš keturių, kuriose „Irdaiva“ nebuvo ieškovas, teismo sprendimas taip pat jai buvo palankus.
Tačiau įtarimų dėl N. Piškinaitės šališkumo, kaip nurodyta apeliacinio teismo atsakyme DELFI, kilti neturėtų, nes civilinės bylos nagrinėti teisėjai N. Piškinaitei, kaip pranešėjai, paskirtos naudojantis LITEKO Bylų skirstymo moduliu, t. y. automatizuotu būdu, pagrįstu tikimybiniu kriterijumi, atsižvelgiant į jos specializaciją viešųjų pirkimų bylose.
„Lietuvos apeliaciniame teisme bylų paskirstymas vyksta tokiu būdu, kad būtų užtikrinta kiekvieno asmens konstitucinė teisė, jog jo bylą išnagrinėtų nešališkas teisėjas. Teisėjo nepriklausomumas ir nešališkumas yra esminės teisingo bylos išnagrinėjimo, pasitikėjimo teismu sąlygos. Nurodytų civilinių bylų dalyviams abejonių dėl teisėjos N. Piškinaitės nešališkumo ir nepriklausomumo nekilo, tokių abejonių neišsakė ir po bylų išnagrinėjimo“, – rašoma teismo atsakyme.
Paklaustas, ar tiesa, kad „Irdaiva“ rangos darbus subrangovams pardavinėja už 10–12 procentų jų vertės, N. Miceika atsakė, jog jie subrangos darbų nepardavinėja ir neperka.
„Viešųjų pirkimų įstatymas reikalauja kiekviename konkursiniame pasiūlyme išviešinti visus subrangovus ir jų atliekamus darbus. „Irdaiva“ griežtai laikosi šių reikalavimų“, – sakė jis.