Teodora Gaidytė į Amsterdamą atvyko prieš trejus metus, Laisvajame Amsterdamo universitete ji rašo disertaciją apie politinį dalyvavimą ir socialinį pasitikėjimą pokomunistinėse šalyse. Tai tema, kuri olandų akademikams atrodo įdomi, tik dar nepažinta, būtent todėl Teodora sako norinti apsigynusi disertaciją įsidarbinti kuriame nors „smegenų centre“ ar nevyriausybinėje organizacijoje, kuri specializuojasi šioje srityje.
Tačiau pagrindinė priežastis, kodėl mergina planuoja likti Nyderlanduose visam laikui – čia sutikta gyvenimo meilė. Galima net sakyti, kad tai tarnybinis romanas, nes Jasperas buvo jaunesnysis Teodoros disertacijos vadovas. Žinoma, reikalams pasisukus meilės linkme, vyras turėjo atsisakyti vadovavimo, bet neatrodo, kad kuris nors iš jų to gailėtųsi.
„Viskas pasikeitė. Turėjau du disertacijos vadovus, vienas – tai mano profesorius Bertas Klandermansas, kitas buvo jaunesnis. Taip atsitiko, kad su jaunesniuoju esame pora“, - sako Teodora ir negaili pagyrimų olandų vyrams.
„Iš tikrųjų olandai vyrai, mano manymu, yra patys geriausi vyrai, yra aukšti, simpatiški, protingi ir labai rūpinasi savo moterimis: būtent jie vienodai dalinasi buities darbais namuose, ar jų daro net daugiau. Pavyzdžiui, čia normalu, kad vyras ruošia maistą. Būtų labai blogo tono reikalas, jei vyras namuose negamintų. Aš pažįstu nemažai šeimų, kur vyras yra pagrindinis maisto gamintojas“, - pasakoja mergina.
Gerą darbą iškeitė į disertacijos rašymą Amsterdame
Tačiau apie viską iš pradžių. Teodora Lietuvoje mokėsi Vilniaus universitete Tarptautinių santykių ir politikos mokslų institute. Mergina buvo įstojusi į doktorantūrą, tuo pat metu dirbo transporto sektoriuje ir nelabai turėjo, kuo skųstis: uždarbis tenkino, gyvenimas neatrodė sunkus. Tačiau ilgainiui ėmė kauptis debesys: disertacija pradėjo strigti, nesusiklostė santykiai su vaikinu, geras atlyginimas jau nebeatrodė tai, dėl ko verta aukotis ir daug dirbti.
Kamuojama abejonių Teodora išvyko pagal Erasmus programą trijų mėnesių stažuotei į Amsterdamo universitetą.
Amsterdame yra du universitetai – Amsterdamo universitetas (Universiteit van Amsterdam) ir Laisvasis Amsterdamo universitetas (Vrije Universiteit Amsterdam).
Stažuotės metu viena vokiečių profesorė pasiūlė Teodorai susisiekti su profesoriumi B. Klandermansu, kuris tyrinėja socialinius judėjimus. Tai labai artima tam, kuo domisi ir Teodora, todėl mergina nieko nelaukusi susisiekė su profesoriumi ir vėliau sulaukė kvietimo atvykti rašyti disertacijos Laisvajame Amserdamo universitete.
„Lietuvoje turėjau gerą darbą, o tokį radikalų sprendimą padariau pokriziniu metu. Dirbau transporto srityje, uždirbau gerus pinigus tuo metu, bet viską mečiau. Pagalvojau, arba rašau disertaciją ir, nors gyvensiu kaip studentė, bet sieksiu svajonės, arba pasiliksiu Vilniuje. Bet Vilniuje mane, galima sakyti, ištiko tokia krizė. Išsiskyriau su vaikinu, likau viena. Kažkaip galvojau, kad kažką reikia daryti“, - pasakojo Teodora.
„Buvo tokia depresija: tos studijos, sėdėjimas ant dviejų kėdžių, ir studijuoju, ir dirbu, o realiai niekas neina – nei darbas, nei disertacija. Tai buvo radikalus žingsnis, bet aš atvažiavau čia. Buvo iš tikrųjų labai sunku ir čia. Vilniuje buvau įpratus prie gero gyvenimo, nuomojausi butą, gyvenau viena, galėjau sau daug leisti, keliauti. Ir tada atvažiavau čia, man buvo 28-eri ir aš vėl buvau studentė. Pradėjau skaičiuoti centus, buvo labai brangu gyventi. Taigi ištiko didelis šokas“, - sako mergina.
Teodora sako, kad ji negalėjo pretenduoti į stipendiją, nes į universitetą buvo pakviesta svečio teisėmis. Ji dirba su projektais, tačiau tai nėra pilno etato darbas, todėl iš pradžių gyvenimas buvo nelengvas.
Suvienijo futbolas
Situaciją dar apsunkino tai, kad olandų visuomenė yra mandagi, tačiau integruotis į ją nelengva: žmonės šioje šalyje nelinkę pernelyg artimai bendrauti su vos pažįstamais žmonėmis, be to, santykius kausto nerašytos taisyklės, kurios lietuviams gali atrodyti keistokos.
„Nei žmonių pažinojau, nei draugų čia turėjau, nei kalbos nemokėjau. Žinoma, žmonės čia puikiai kalba angliškai, bet integruotis buvo sunku. Olandų visuomenė labai apgaulinga. Visi atrodo labai draugiški, viskas lengva, visi atsipalaidavę, bet tai apgaulė. Jie draugiški koridoriuje, kai geri kavą, tada klausia, kaip sekasi ir panašiai. Bet realiai jie tavęs nekviečia į svečius, turi pasistatę tokias sienas“, - sako Teodora.
Klausiama apie nerašytas, bet svarbias, bendravimo taisykles Nyderlanduose, Teodora sako, kad, pavyzdžiui, negalima užeiti į svečius nepranešus, net jei būtų labai geri draugai. Jei esi kviečiamas į svečius, labai griežtai skirstoma, ar tai kvietimas kavai, arbatai, ar vakarienei. Pavyzdžiui, kai kas nors kviečia kavai, tai reiškia, kad apie 18 val. vakaro svečias turi išeiti. Jei asmuo pakviestas vakarienei, kuri prasideda apie 19 val., net ir būdamas alkanas svečias neturėtų prašyti ko nors užkrimsti anksčiau, nes tai būtų nemandagu.
„Mes ėjome pas kolegę, kuriai gimė dvynukai. Buvome pakviesti 16-ai valandai kavos. Aš nusinešiau sausainių. Mums pasiūlė tik po vieną puodelį arbatos ar kavos, nebuvo nei sausainio, nei riešutėlio – nieko. Ir 18 val. vakaro mes išėjome. Tai labai tipiška“, - sako mergina.
Kultūriniai skirtumai buvo viena priežasčių, kodėl mergina mąstė apsigynusi disertaciją grįžti į Vilnių. Tačiau planus sumaišė antrasis disertacijos vadovas Jasperas, kuris aktyviai domėjosi Rytų Europos kultūra ir pasirodė esantis atviresnis nei kiti olandai.
„Kažkaip mus suvienijo futbolas. Birželi mėnesį buvo čempionatas, aš buvau viena, neturėjau draugų. Vienu metu tikrai buvo labai liūdna, nes olandai gana uždari. Pagalvojau, kad reikia man pačiai imtis kažkokių žingsnių, nes nieko čia gero nebus, jie neateis pas mane ir nepasiūlys žiūrėti futbolo kartu. Futbolas jiems – kaip mums krepšinis, visi renkasi kavinėse ir aikštėse jo žiūrėti. Tai aš kažkaip nuėjau į universitetą ir paklausiau, ar kas nors ruošiasi varžybas ir ar aš galėčiau kartu ? Ir kažkaip Jasperas sako, kad jis irgi planuoja ir kad galiu prisijungti prie jo ir jo draugų kompanijos. Jasperas yra gal truputį kitoks, atviresnis, lanksčiau bendraujantis nei tipiniai olandai, jam įdomi Rytų Europos kultūra, jis daug keliauja. Mes išėjome žiūrėti futbolo ir paskui pradėjom šnekėtis ne tik apie disertaciją, bet ir apie gyvenimą. Jis tuo metu irgi buvo vienas ir kažkaip mes tapome pora. Aš supratau, kad tai jis, mano gyvenimo vyras“, - šypsosi Teodora.
Mergina sako, kad po skyrybų Lietuvoje buvo tikrai nusivylusi santykiais, net pradėjo svarstyti, kad sutikti savęs vertą gyvenimo draugą yra neįmanoma misija.
„Mąsčiau, kad labai sunku sutikt TĄ žmogų, ypatingai, kai esi su aukštuoju išsilavinimu, daug metų praleidusi akademinėje srityje, tai ir reikalavimai jau kitokie. Juolab metai bėga, jau galvojau, gal nieko ir nesutiksiu, gal reikia leisti „savo kartelę“ žemyn ir žiūrėti galbūt nebūtinai į labai protingą ar ambicingą, bet tiesiog į gerą žmogų. Kita vertus, manau, labai svarbu ne tik būti mylimai, bet ir mylėti. Nes gerbėjų čia, Amsterdame, tikrai turėjau, nes Rytų europietės dėl savo būdo dažnai vyrams atrodo mielesnės nei pačios olandės“, - sako Teodora.
Kuo skiriasi lietuvių ir olandų vyrai?
Jos teigimu, olandų vyrai paprastai būna ir gražūs, ir rūpestingi: jie įpratę būti veiklūs namuose, mielai gamina maistą.
„Pas mus irgi gamina tik Jasperas. Mano mama kartą atvažiavo ir sako: ką tu, Teodora, tik serviruoji stalą, o Jasperas viską gamina? Jiems tai gero tono ženklas. Kodėl? Todėl, kad jų mamos taip auklėja sūnus: jei nori sutikti gerą žmoną, turi mokėti skaniai gaminti. Kiek pažįstu šeimų, tai visur gamina vyrai. Mano profesorius Bertas, kuris šiaip yra akademinio pasaulio žvaigždė, grįžta namo ir kiekvieną dieną gamina“, - pasakoja Teodora.
Paprašyta palyginti olandų ir lietuvių vyrus, Teodora sako, kad lietuviai kiek išlepę lietuvių moterų būdo ir grožio ir labai daug iš jų reikalauja: moteris Lietuvoje turi būti ir išvaizdi, ir mokytis, dirbti, laikyti visus namų kampus, būti gera vyro šeimai ir panašiai.
„Žiemą Jasperas buvo Lietuvoje, jį irgi stebino kai kurie dalykai. Jis sako, matau, sėdi pora: mergina ir protinga, ir gerai atrodanti, o vyras toks grubus ir toks tarsi sakytų: „Nu, čia mano moteris, man nepatinka, kad jai reikia kelionių, linksmybių ir taip toliau“. Ir sėdi visas patenkintas. O moteris gražuolė, „way out of his league“! O Jasperas sako man: „Dieve, Olandijoje vyras dėl tokios viską padarytų“, - juokiasi mergina.
„Lietuvoje yra konkurencija dėl vyrų, ypač padoresnių vyrų, dėl to iš moters daug reikalaujama, ji turi ir karjerą daryti, ir visus kampus laikyti, tvarkytis, gaminti, būti gera jo mamai, šeimai, o čia moteris savaime jau yra vertybė, ypač gera moteris, dėl jų labai stengiamasi. Bendravau su viena moterimi iš Gruzijos, kuri čia gyvena su vyru gal dvidešimt metų. Ji irgi panašiai kalba, kad olandai vyrai yra geriausi pasaulyje. Jos teigimu, nors olandų vyrus sunku prisijaukinti, nes jie gana santūrūs ir iš pradžių nežarsto komplimentų, bet kai prisijaukini, tai tampa tavo visam gyvenimui“ - sako Teodora.
Pasak merginos, olandai vyrai neretai būna vieniši , nes olandės yra savimi patenkintos, ambicingos, joms „gerai ir vienoms“ nei su bet kokiu.
„Joms vyras yra kaip projekto dalis. Esą čia yra mano gyvenimas, mano karjera, o vyras pašonėje, kuris turi netrukdyti mano projektui. Nėra taip: kad tai MANO vyras, kad aš irgi dėl jo gyvenu, stengiuosi, jis mano tęsinys. Olandės nepasižymi tokiu požiūriu. Joms sunku įtikti, jos dažnai tiesmukos, keliančius aukštus reikalavimus vyrams. Nesakau apie visas olandes, bet, tikrai kartais pagalvoju: o Dieve... Ir patys olandai vyrai tą pripažįsta. Kiek pažįstu vienišų vaikinų, jie sako, kad sunku surasti gerą merginą“, - teigia Teodora.