Reaguodami į protestą prieš militarizmą, į V. Kudirkos aikštę taip pat susirinko asmenys, palaikantys šauktinių kariuomenę. Policijos skaičiavimu, iš viso V. Kudirkos aikštėje buvo apie pustrečio šimto žmonių – gerokai mažiau, nei išvakarėse planavo abi protestuotojų pusės.
Pasisakė už teisę nežudyti
„Kiekvienas turi teisę nežudyti“, – tokia buvo antimilitaristinio mitingo dalyvių pagrindinė mintis. „Kalėjimas už nenorą žudyti“, „Mano brolis – ne patrankų mėsa“, „Prievarta nėra saugumas“, – skelbta protestuotojų laikomuose plakatuose.
„Piliečiai pirmiausiai kviečiami išreikšti aiškų nepritarimą šauktinių kariuomenės grąžinimui ir abejotiniems būdams, kuriais šis politinis veiksmas atliekamas: skubos tvarka ir nepasitarus su visuomene priimtam sprendimui, absurdiškai šaukimų loterijai ir Vyriausybės skleidžiamai vienpusei propagandai. Neturėtų būti pamiršti ir kiti militarizacijos pavidalai, verčiantys kasdienybę karu: neadekvačios grėsmės vaizdinio skleidimas viešojoje erdvėje, oponentų ir jų argumentų tildymas, viešas karinės galios demonstravimas“, – skelbta Antikarinio judėjimo iniciatyvinės grupės kvietime.
Mitinge kalbėjusi menininkė Vilma Fiokla Kiurė kėlė klausimą, kas vienija bedantę Maskvos močiutę, garbinančią Putiną, ir tautinę davatką Lietuvoje. „Kas vienija tiesiog iš Kremliaus valdomus Rusijos TV kanalų darbuotojus ir mūsų žurnalistus, palaikančius oficialią propagandą ir cenzūrą? Galų gale, kas vienija Rusijos ir Lietuvos žmones, šaukiančius „Gayropa“ ir besibjaurinčius Conchita bei mūsų šalies atstovų bučiniais Eurovizijos scenoje“, – klausė F. Kiurė.
„Atsakymas paprastas – visus tuos įvairaus plauko žmogėnus vienija iracionalus ir giliai įsišaknijęs paklusnumas ir baugus keliaklupsčiavimas prieš valdžią, jos fenomeną“, – dėstė menininkė. Jos įsitikinimu, plačiąja prasme mūsų valdžia, bekovodama su Putinu, su juo supanašėjo. O visuomenė, kaip ir Rusijoje, pasirodo neatspari propagandai.
Moteris piktinosi, kad kada tik viešai iškeldavo klausimą apie šauktinių kariuomenės netikslingumą, susidurdavo arba su baugia tyla, arba su grasinimais, gėdinimu ir etikečių klijavimu. „Gėda Fioklai“, – taip jos mintis palydėjo oponentai.
Vienas mitingo iniciatorių Tomas Marcinkevičius sakė, kad protestu pirmiausia siekiama pasiekti įvairių politinių pažiūrų ir socialinių sluoksnių žmones. Jis piktinosi, kad viešojoje erdvėje sudaromas vienas diskursas – ką darysime, kai mus užpuls. „Susidarė keista binarinė logika, kuri tiktų tiktai karo stovyje, kuris dar nėra paskelbtas: tu esi už mus arba prieš mus. Nėra trečio pasirinkimo“, – kalbėjo T. Marcinkevičius, priminęs, kad Lietuvoje dar galioja demokratinė santvarka.
Iniciatyvinė grupė taip pat kvietė pasirašyti peticiją, nepritariančią šauktinių kariuomenei. Peticijoje smerkiama Rusijos agresija Rytų Ukrainoje bei Krymo aneksijai, tačiau išreiškiamas nepritarimas šauktinių kariuomenės dalinių formavimui. „Esame įsitikinę, kad šauktinių kariuomenė ne tik neprisideda prie valstybės saugumo, bet ir sukelia socialines problemas bei ydingą visuomeninę paranoją. Siekiame, kad tarptautinėje politikoje ir viešajame kalbėjime būtų teikiama daugiau dėmesio taikos perspektyvoms, o ne pasiruošimui karui ir agresyviai retorikai“, – rašoma peticijoje.
Kaip skelbiama peticijoje, pašauktieji dažnai atsiduria kariuomenėje to nenorėdami, todėl ne tik būna nepasiruošę karo grėsmei, bet ir yra psichologiškai žalojami. Peticijos autorių teigimu, mėginimas vengti kariuomenės, be kita ko, veda prie priverstinių studijų pasirinkimų, suvaržo laisvą šeimos planavimą, skatina slapstymąsi (ypač emigracijoje) ar net fizinį savęs luošinimą.
Mitingo metu platintas leidinys „Unizinas“, pristatomas kaip „autonominis studentų laikraštis“. Apie šį leidinį DELFI jau yra rašęs.
Išvadino „koloradais“ ir varė pas Putiną
Reaguodami į protestą prieš militarizaciją, šeštadienį į V. Kudirkos aikštę susirinko ir šauktinių kariuomenės rėmėjai. Jie aiškino suprantantys demokratijos trapumą ir besijaučiantys atsakingais už Lietuvą, jos laisvę bei žmones. „Gindami demokratines vertybes mes aiškiai suprantame, kad dabartinė politinė situacija Rytuose ir iš ten sklindanti grėsmė, nekonvencinis Rusijos karas su Ukraina verčia Lietuvos vadovybę imtis nepopuliarių žingsnių, tokių, kaip šauktinių kariuomenės grąžinimas“, – skelbė palaikantieji šauktinių kariuomenę.
Šauktinių kariuomenės rėmėjai į oponentų mintis reagavo šūksniais „gėda“, galiausiai antimilitaristus išvadino „koloradais“. „Varykite pas Putiną, lauk iš Lietuvos“, – šaukė vienas pagyvenęs vyriškis. Šauktinių kariuomenės rėmėjai į mitingą atsinešė Lietuvos trispalves ir NATO vėliavą.
„Situacija rimta. Jei valstybė, kurioje gyvename, sugalvojo, kad reikia šauktinių ir situacija tokia, kad mes turime tikrai nedraugišką valstybę, tai privaloma eiti į kariuomenę, kaip nusprendė valstybė, o ne svarstyti, eiti ar ne“, – DELFI kalbėjo į mitingą atėjęs pramogų pasaulio atstovas Rimas Šapauskas. Pasak jo, galime kalbėti apie demokratiją ir teises, bet kada į Lietuvą atvažiuos tankai, tikrai negalėsite šnekėti nei apie teises, nei apie pagarbą žmogaus orumui.
„Aš už savo valstybę, už Lietuvą, nes jei žmonėms atrodo, kad jos negalima, nereikia ginti, aš esu pasiryžusi ginti, kaip tą dariau prieš 25 metus. Mes kolege dėlto ir atėjome“, – sakė gydytoja Ramunė Trakimienė. Ji rankose laikė Lietuvos trispalvę.
Moteris tiki, kad ir dabar atsirastų prieš 25 metus buvusi vienybė. Jos įsitikinimu, visi įvairiais būdais turime rasti būdų ginti tėvynę – dirbdami, palaikydami kariuomenę, pasiruošdami gintis.
A. Bačiulis protestuojus vadina kvailiais
„Tai kvailiai tyromis akimis“. Taip protestuojus prieš militarizmą ir šauktinių kariuomenę apibūdino politikos apžvalgininkas Audrius Bačiulis.
„Patikėkite, jei tik būtų buvę galima išvengti šaukimo, tai politikai tikrai jo nebūtų atnaujinę. Visi puikiai suvokia, kad tai nepopuliarus žingsnis, kad bus daug triukšmo“, – DELFI tęsė A. Bačiulis.
Pasak apžvalgininko, šiuo metu situacija Lietuvos kariuomenėje tokia, kad nėra jokio kito būdo pakankamai greitai pripildyti mechanizuotų pėstininkų batalionus kariais ir nėra jokio kito būdo parengti keliolika ar keliasdešimt tūkstančių karių rezervo ateičiai. Pasak A. Bačiulio, per 2500 karių turinčios Greitojo reagavimo pajėgos – viskas, ką šiuo metu galima pastatyti į kovos liniją.
„Kai staiga paaiškėjo, kad šalia yra realus Rusijos pavojus, pamatėme, kad nėrą ką pastatyti kautis. Jų neprisamdysi – tiek daug norinčių nesurasi, antras dalykas, pinigų nėra“, – aiškina pašnekovas.
A. Bačiulio teigimu, Lietuvos kariuomenei reikia rezervo, o jį galima parengti tik per šauktinius. Kad reikia 40-50 tūkst. karių rezervo, generolas Jonas Kronkaitis kalbėjo dar 2009 m., tuo metu dirbęs krašto apsaugos ministrės patarėju. Pasak A. Bačiulio, tuo metu jo nelabai kas klausė, tačiau dabar visi suprato, kad generolas buvo teisus.
Apžvalgininkas įsitikinęs: ateityje turime pereiti prie visuotinio karinio rengimo, kad visi be išimties, taip pat merginos, praeitų vienokį ar kitokį pasirengimo karo atvejui kursą. Mat dabartinė tvarka, kai pašaukiama tik dalis, socialiai neteisinga, netgi žalinga – dalija visuomenę į tarnavusius ir netarnavusius. Pasak A. Bačiulio, ateityje šį klausimą reikės spręsti.
Pašnekovas atkreipė dėmesį, kad apie šaukimo sugrąžinimą kalba ne tik Lietuva, bet ir Lenkija, taip pat istorinės šaukimo tradicijos neturinti Jungtinė Karalystė.
