„Nieko antgamtiško jie nedaro – tiesiog gyvena savo gyvenimą, tačiau kai kaimynus skiria tik simbolinė siena, girdime visą žmonių gyvenimą. Dėl sienų plonumo galiu pasakyti, ką jie kelintą valandą daro“, – DELFI skundėsi Vilniuje, Šiaurės miestelyje, gyvenanti Albina.
Vilnietė įtaria, kad dėl prastos garso izoliacijos kalta namą stačiusi bendrovė – žmonės pasakoja matę, kai prieš dešimtmetį statanti namą buvo vagiamos statybinės medžiagos. Pasak Albinos, jos kaimynai – socialūs žmonės. Dalis jų augina vaikus, kurie nevaldomi laksto, sportuoja, šokinėja. Tuo metu dirbti protinio darbo moteris negali – namai atstoja tik stogą nuo lietaus.
„Bandžiau kalbėtis su kaimynais, labai piktinasi, kelia scenas, nesikalba, nesisveikina, grasina, kad ir mane kuo nors apkaltins. Jie sako, kad mano kaltinimai išgalvoti ir aš esu hyper jautri, kas nėra tiesa, tiesiog turiu tikrai gerą klausą. Jie vaikus migdo labai vėlai, vienuoliktą ar pusę dvyliktos, dėl triukšmo negaliu užmigti“, – skundžiasi moteris.
Kai pas kaimynus vyksta vakarėliai, ji vyksta nakvoti pas artimuosius. „Kitų scenarijų nežinau. Kalbėjau su architektais, garso specialistais, kaip būtų galima izoliuoti – visi sako, kad tą reikėjo daryti statymo metu – šiuo metu nieko pakeisti neįmanoma“, – dėstė pašnekovė. Ji sutinka, kad kaimynai neužsiima orgijomis, naktimis nežaidžia pokerio, tačiau užtenka ir paprasto aktyvaus kaimynų gyvenimo, nuo kurio gyventi tampa nepakenčiama.
Moteris pasakojo ne kartą kvietusi policiją, tačiau dažniausiai pareigūnai patardavo, kad skundą rašytų ne ji viena, bet susivienijusi su kaimynais. Tačiau, sako ji, kaimynai bendradarbiauti nenori. Pašnekovės nuomone, policija turi tiek darbo, kad triukšmadariai jai tėra smulkmena.
„Didžiausia šventė man yra Vėlinės – visi išvažiuojama ant kapų – aš tada galiu namie pabūti ramiai. Baisiausias laikas – penktadienio vakaras – dėl muzikos vibruoja visas namas. Kartą su savo antra puse dėl bumčiko visą naktį praleidome lauke, vaikščiodami. Tikrai nesu paranojiškai jautri ir neskambinu iš neturėjimo ką veikti“, – kalbėjo Albina.
Vilnietė yra gyvenusi užsienyje. Jos tvirtinimu, Italijoje kyla skandalas, jei po 23 val. eini į dušą – sutarta vėlai vakare nesimaudyti. Mėnesį moteris gyveno Osle – jei name gyvenę arabai sumanydavo savaitgaliais pamuzikuoti, juos greitai sutvarkydavo namo seniūnas. Tuo metu įsikėlusi į butą Amerikoje Albina netrukus sulaukė rėkiančios kaimynės – ši skundėsi dėl girgždančių grindų. „Amerikoje pirmą kartą paprašo, antrą kartą paprašo, o trečią ateina policija ir nulupa baudą. Ačiū Dievui, iš manęs nenulupo, nes aš daugiau negyvenau tame bute“, – sakė dėl girgždančių grindų kaimynės skundų sulaukusi Albina. Jos manymu, JAV labiau gerbiami įstatymai.
Grojimą prilygina KGB kankinimams
Kad triukšmas kaimynystėje – jautri tema, parodė žmonių reakcija po DELFI pasirodžiusio teksto apie pianistę, dėl kurios grojimo viena kaimynė išsikraustė, o kita – belsdavo į sieną. Aktyviai tekstą komentavę skaitytojai smerkė muzikantę ir negailėjo jai karčių žodžių
Jis priminė, kad didžiausi išbandymai nacių lageryje būdavo, kai vienodai ant kaktos lašėdavo vanduo. Arba, primena J. Antanaitis, KGB kankindavo monotoniškais garsais – žmonės dėl jų išeidavo iš proto. „Ką noriu, tą darau negali būti – gyvename avilyje, nereikia užmiršti, kad jeigu tu gali daryti ką nori, tai ir tavo atžvilgiu kaimynas ką nori gali daryti, taip prasidės karas, ar to mums reikia?“, – klausia pašnekovas.
Būsto rūmai įsikūrę po Donato Katkaus vadovaujamu šv. Kristoforo kameriniu orkestru. „Mes repeticijų prisiklausome, kai vieną ir tą pačią natą, gabaliuką dešimt kartų kartoja, dirbti sunku“, – dėstė J. Antanaitis.
Jo teigimu, už triukšmą turi būti baudžiama: jei kaimynai triukšmauja, reikia kviesti policiją. Pasak J. Antanaičio, daug skundų būta pradėjus statyti naujus namus – žmonės skundėsi dėl „popierinių sienų“. Bet dabar gyventojai jau priprato – žino, kad kito kelio nėra.
Siutina ir kaimynai, ir kaukianti signalizacija
Per metus Lietuvos policija dėl triukšmavimo nubaudžia apie 10 000 piliečių. Pasak Policijos departamento atstovo Ramūno Matonio, iškvietimų dėl triukšmo daugiausia didžiuosiuose miestuose. Dažniausiai skundžiamasi dėl triukšmaujančių kaimynų, garsios muzikos, kaukiančios signalizacijos.
Metas nuo 18 val. vakaro iki 6 val. ryto laikomas ramybės laiku. Leistiną triukšmo lygį daugiabučiuose namuose reglamentuoja speciali higienos norma. Yra nustatyta, kad gyvenamosiose patalpose nuo 6 iki 18 val. gali būti ne didesnis nei 40 decibelų (ekvivalentinis) ir 55 (maksimalus) garso lygis, nuo 18 iki 22 val. - ne didesnis nei 35 decibelų (ekvivalentinis) ir 50 (maksimalus) garso lygis, nuo 22 iki 6 val. - ne didesnis nei 30 decibelų (ekvivalentinis) ir 45 (maksimalus) garso lygis.
„Žmogus girdi apie 26−27 decibelų stiprumo garsą. Maždaug 60 procentų visų gyventojų į šį garsą reaguoja normaliai, o 30 procentų yra jautresni garsams. 30-35 decibelų stiprumo garsas neturėtų trikdyti miego. Tokio stiprumo garsas prilygsta žmonių šnabždėjimui. Normalus žmonių šnekėjimas dažniausiai siekia apie 50 decibelų. Pavargusius žmones dažnai erzina net ir nestiprūs garsai“, – aiškinama Policijos departamento atsiųstame komentare.
Triukšmo lygio matavimus atlieka ne policija, o Visuomenės sveikatos centrai. Tad jei dienos metu kaimynai triukšmauja, kad būtų išmatuotas triukšmo lygis, reikėtų kreiptis į Visuomenės sveikatos centrą.
Pagal administracinių teisės pažeidimų kodeksą, šauksmai, švilpimas, garsus dainavimas arba grojimas muzikos instrumentais bei kitokiais garsiniais aparatais ar kiti triukšmą keliantys veiksmai, jeigu tai trikdo viešąją rimtį, – užtraukia įspėjimą arba baudą piliečiams arba pareigūnams iki aštuoniasdešimt šešių eurų.